aA
Lietuvos didžiuosiuose miestuose skelbiama gripo epidemija, o pacientai į ligonines plūsta dėl sunkių ligos, kuri iš pradžių atrodė tik nekaltas peršalimas, komplikacijų. Jau pranešama ir apie du dėl gripo komplikacijų šiemet mirusius žmones.
Gydėsi peršalimą, kol pradėjo kosėti krauju
© Scanpix

„Kai dukra guli reanimacijoje, niekuo negali padėti ir nežinai, kaip pasisuks sveikatos reikalai, man pats baisiausias dalykas“, – sako skaudžius išgyvenimus patyrusi mama, kurios dukra, kadaise persirgusi gripu, komplikacijas jaučia iki šiol – merginai buvo persodintas inkstas, ji priversta dideliais kiekiais gerti vaistus.

„Galvojome, kad dukrai yra paprasčiausias peršalimas: buvo pakilusi temperatūra, truputį pakosėjo, o paskui net ir temperatūros nebebuvo aukštos. Atrodė, kad reikalai judėjo pasveikimo link. Bet staiga ji pradėjo vemti krauju, iškvietėme greitąją pagalbą“, – prisimena 23-ejų Simonos Tarasevičiūtės mama.

Kaip pasakoja moteris, dukra anksčiau praktiškai nesirgdavo. „Simona – trečias mano vaikas. Tikrai nepasakyčiau, kad ji būtų stipriai sirgusi, kaip tik būdavo iš tų ligoms atsparesnių vaikų, galėdavo lakstyti basomis ir nieko nebūdavo“, – pasakoja moteris.

Kai merginai buvo nustatytas gripas ir sudėtingos jo komplikacijos, ji pakliuvo į Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyrių.

„Jau viduje tūnojo liga, vadinamasis Gudpasčerio sindromas, ir gripas tik paspartino jos eigą. Vėliau, kai dukros būklė stabilizavosi, jai buvo persodintas vienas inkstas. Dabar jai neblogai sekasi. Aišku, buvo visokių nesklandumų, kad ir vaistai netiko, ir pats inkstas ne taip, kaip norėtųsi, veikė. Buvo šiek tiek pažeista širdelė, tad daug vaistų nuo spaudimo reikia gerti, ir skrandį jie šiek tiek dirgina...

Žmonės kartais perdėtai rūpinasi sveikata, bet kai kurie ir peršalę eina į darbą. Tačiau į kiekvieną peršalimą reikia reaguoti“, – įspėja moteris.

Dėl peršalimo simptomų į ligoninę buvo patekęs ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas:

– Man buvo nustatytas plaučių uždegimas. O prasidėjo viskas nuo peršalimo, nes porai dienų prieš pakylant temperatūrai keliavau po Suvalkiją lankydamas įvairias vietas, ir iš šilto automobilio išlipau į gana vėsų ir žvarbų orą.

Galvoju, kad tuo metu ir galėjau peršalti.

Gydžiausi taip, kaip paskyrė šeimos gydytojas. Pirmiausiai diagnozavus ligą mane siuntė į stacionarą, skyrė atitinkamą gydymą ir antibiotikais, ir fizioterapines procedūras. Po to pradėjau sveikti.
Kiekvienas žmogus, besirūpinantis sveikata, turėtų sportuoti, grūdintis, kiek leidžia galimybės, pabūti gryname ore. Toliau svarbus bendras fizinis pasirengimas – sportas, atitinkamas apsirengimas, nes sakoma, kad blogo oro nebūna – tik blogas apranga. Tad, jeigu išeinate ilgesniam laikui – ar į žvejybą, ar į medžioklę – reikia atitinkamai apsirengti pagal orą.

Specialisto interviu

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Nefrologijos sektoriaus vadovė dr. Jūratė Masalskienė:

– Ar dažnai pacientai, persirgę gripu, dėl komplikacijų patenka į jūsų skyrių?

– Daugiau komplikacijų kyla pandeminio gripo atveju. Sezoninio gripo metu būna kvėpavimo takų sistemos komplikacijos, tai yra dažniausiai susergama plaučių uždegimu. Aišku, kiekvienais metais būna sunkesnių atvejų, kai gripas komplikuojasi sepsiu, dauginiu organų nepakankamumu, kuriems reikalinga ir dirbtinė plaučių ventiliacija, ir kraujotaką palaikantys vaistai.

Kuo išskirtinis jūsų pacientės Simonos atvejis?

– Simonos atvejis – išskirtinis, nes jai buvo patvirtintas labai retas Gudpasčerio sindromas. Jo dažnumas Europoje – vienas atvejis iš dviejų milijonų populiacijos.

Simonai viskas prasidėjo du tūkstančiai antraisiais metais. Irgi buvo vasario mėnuo.

Mergaitė karščiavo, jai skaudėjo gerklę. Penkias dienas ji gydėsi namie, gėrė paracetamolį, o paskui staiga pradėjo kosėti krauju ir atvyko į mūsų intensyviosios terapijos skyrių. Tada prasidėjo masyvus kraujoplūdis iš plaučių. Simona beveik dvi savaites buvo prijungta prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, jai diagnozuotas ir inkstų pažeidimas. Mes jau tada suvokėme, kad greičiausiai taip yra dėl mano minėto sindromo, kuomet kartu pažeidžiami plaučiai ir inkstai. Tiesiog gripo virusas aktyvina ląstelių, kurios pačios ardo žmogaus organus, gamybą. Tai yra vadinamasis autoimuninis procesas.

Dar po trejų metų liga atsikartojo, bet mums nepavyko įrodyti, kad ligos paūmėjimą sukėlė gripas. Pacientei ir vėl pasireiškė kraujoplūdis iš plaučių, visiškai sutriko inkstų funkcija ir ji liko priklausoma nuo hemodializių. Tada trejus metus pacientė buvo gydyta hemodializėmis, nes po tokios agresyvios ligos, kai tiesiog gaminasi ląstelės, ardančios žmogaus audinį, net ir transplantacija yra atidedama tolesniam laikui. Vėliau Simonai atlikta kadaverinio (iš mirusio žmogaus) inksto transplantacija.

Bet po transplantacijos inkstas neveikė mėnesį ir vėl turėjome daryti dializes. Toliau pacientei nustatytas toksinis įvairiausių skiriamų po transplantacijos vaistų poveikis. Darytos buvo net trys transplantuoto inksto biopsijos. Buvo ir inksto atmetimo reakcijos.

Žinokite, aš tokio sudėtingo atvejo per savo praktiką tikrai neprisimenu. Kadangi mano paciente ji buvo iki pilnametystės, tapome vos ne kaip giminės.

Kaip atskirti, kada tai yra paprastas peršalimas, o kada grėsmingas gripas?

– Simptomai galbūt pradžioje yra panašūs. Tik turbūt mes visi žinome, kad gripui yra būdinga labai aukšta temperatūra, vadinamieji raumenų skausmai, kai pacientai skundžiasi, jog „laužo“ rankas, kojas, nugarą.

Pasireiškia raumenų, akių, galvos skausmai. Dažniausiai gripo pradžioje nebūna vadinamųjų peršalimo požymių. Tai yra, slogos, kosulio. Pradžioje gripo virusas patenka į viršutinius kvėpavimo takus, po to jis pažeidžia ir kvėpavimo takų gleivinę.

Kartais gripo simptomus atskirti tikrai yra sudėtinga. Netgi šiuo metu matome, kad sergamumas viršutinių kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis yra didelis. Bet tikrojo gripo yra tiktai pavieniai atvejai, bent pas mus skyriuje, kiek per savaitgalį paguldyta mažųjų pacientų.

Susidaro įspūdis, kad nei patys saugomės, nei kitus saugome. Net ir patys medikai sirguliuodami eina į darbą.

Žmonės nelabai galvoja apie kitus – dažniausiai apie save, kad turi eiti į darbą, nes darbdavys ką nors pasakys ar nepasakys. O kad atėję čiaudi ir užkrečia kolegas, paskui tie čiaudi ir užkrečia kitus. Taip ir epidemijos prasideda...

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po visą Lietuvą sukrėtusio nužudymo Vilniaus gimnazijoje – šoką sukėlusi teisėjos dovana žudikui (31)

Kodėl Temidei yra užrištos akys? Ne, ne todėl, kad nebūtų daromas poveikis, o greičiausiai tik...

Atvykę į Santaros klinikas grūdasi ant žvyro, o naujos stovėjimo aikštelės stovi pustuštės (47)

Šiemet prie Santaros klinikų atidaryta dar viena nauja daugiaaukštė automobilių stovėjimo...

Koronavirusas skverbiasi į Europą: dar dvi valstybės paskelbė apie pirmuosius užsikrėtimo atvejus

Rumunija ir Norvegija trečiadienį pranešė apie pirmuosius užsikrėtimo naujuoju...

Pandemijos scenarijus ECB gali reikšti grįžimą prie jau išsemtų priemonių (1)

Jeigu koronaviruso protrūkis peraugs į regioninę ekonominę krizę, Europos centrinis bankas ( ECB...

The Economist

Kinija nepamiršo imperinės praeities – siekia tapti pasaulio centru

„Juostos ir kelio“ iniciatyva primena Kinijos imperinę prekybinių ryšių sistemą, teigia...

Įspėja, kas laukia dėl koronaviruso: poveikį pajus visas pasaulis (347)

Siekiant suvaldyti koronaviruso grėsmes, Vyriausybė trečiadienį paskelbė ekstremalią...

Valančiūnas buvo naudingas, bet „grizlius“ taškais užvertė Hardenas su Westbrooku

Po „Visų žvaigždžių“ savaitgalio pertraukos NBA čempionate į duobę įkritusi Memfio...

Žiniasklaida: Santaros klinikos dėl koronaviruso grėsmės atšaukia planines operacijas (165)

Vilniaus Santaros klinikos įpareigotos atšaukti planines operacijas bei riboti lankytojų srautus...