aA
Daugelis žmonių yra girdėję apie venų trombozę, kai išsiplečia paviršinės venos. Ligoniai skundžiasi ne tik skausmu, bet ir negražiomis kojomis. „Jiems atrodo, kad tai labai sunki liga, nors iš tiesų – labiau estetinė problema, ypač moterims.
© Shutterstock nuotr.

Žinoma, kartais ir paviršinių venų išsiplėtimas pakenkia sveikatai, tačiau didesnį nerimą kelia giliųjų venų pažeidimai, kurie gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų“, – teigia Vilniaus miesto Naujininkų poliklinikos vidaus ligų gydytojas Jonas Kastys.

„Dėl giliųjų venų trombozės žmogų gali ištikti staigi mirtis“, – perspėja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės II kraujagyslių chirurgijos skyriaus gydytoja, kraujagyslių chirurgė Aušrinė Navickienė. Statistikos duomenys rodo, kad trys iš keturių tokį priepuolį patyrę asmenys išgelbėjami.

Pasaulyje dėl šios ligos per metus miršta bemaž milijonas žmonių, kiek Lietuvoje kasmet suserga, tiksliai nežinoma. Gydytojai mano, jog apie du tūkstančiai.

Giliųjų venų trombozė ištinka tuomet, kai šiose kojų ir rankų venose susidaro krešulys ir užkemša kraujagyslę. Ligą, pasak gydytojo J. Kasčio, galima atpažinti pagal tai, kad kojos, ypač antroje dienos pusėje, daugiau pavaikščiojus, ilgiau pastovėjus ar pasėdėjus, apsunksta, jas ima veržti, tempti, mausti.

„Giliosiose venose krešulio sukeltą kojų skausmą galima atskirti nuo to, kurį išprovokuoja kitos ligos. Sergant giliųjų venų tromboze, kojas labiau skauda sėdint, stovint, nes tada kraujas tvenkiasi venose, jas veržia. Pradėjus eiti, pajudinus kojas skausmas slopsta, o sergant kitomis ligomis priešingai – labiau skauda judant“, – aiškina gydytojas ir pataria visiems, kam vakare, ypač po ilgesnės darbo dienos, daugiau pavaikščiojus, pastovėjus ar sėdint kojos pabrinksta, ima mausti, tinsta, ypač viena, kreiptis į gydytojus.

Užkemša plaučių arteriją

Susidaręs trombas gali atitrūkti nuo kraujagyslės sienelės ir su kraujo srove nukeliauti į plaučius. Mažos krešulio dalys gali patekti į smulkias plaučių arterijų šakutes ir jas užkimšti. Tada žmogus jaučia lengvą dusulį, kartais ištinka kosulio priepuoliai. Didelis trombas užkemša didžiąją plaučių arteriją, tai gresia mirtimi. „Pasaulyje dėl šios ligos kas 37 sekundes miršta žmogus“, – teigia kraujagyslių chirurgė A. Navickienė.

Jeigu pavyksta išvengti staigios mirties, dėl trombo plaučių arterijoje labai padidėja kraujo spaudimas ir dėl to dešinysis prieširdis bei širdies skilvelis turi dirbti daug sunkiau, palengva ima vystytis širdies nepakankamumas, žmogus pradeda tinti, dusti, didėja jo kepenys, kiti pilvo organai.

Tokia būklė žmogų gali ištikti nebūtinai dėl to, kad sutrinka kraujotaka stambiosiose plaučių arterijose, bet ir tada, kai maži krešuliukai užkemša daug smulkių plaučių kraujagyslių. Dėl to irgi vystosi širdies nepakankamumas, kol galiausiai žmogus tampa toks pat sunkus ligonis kaip ir tie, kuriems ūmiai užsikimšo pagrindinės plaučių arterijos.

Labai blogai, kad žmogus dažnai iš pradžių nejaučia jokių požymių, kol galiausiai liga sukelia pavojų gyvybei. Krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies ritmas, dusulys – tai pirmieji požymiai, kad ūmiai užsikimšo plaučių arterija. Tokiu atveju greitąją pagalbą būtina kviesti nedelsiant.

Nusiraminti nevalia

Didžiausia tikimybė, kad trombas atitrūks nuo sienelės, yra pirma savaitė po krešulio susidarymo. Tačiau ir vėliau negalima nurimti. Įrodyta, kad iki pusės ligonių, kurie dėl giliųjų venų trombozės nebuvo tinkamai gydyti, vos per tris mėnesius po pirmo venos užsikimšimo patiria ir antrąjį. Ir tai dar ne visos bėdos, kurias kelia susidarę krešuliai.

Net jeigu trombai neatitrūksta nuo kraujagyslės ir nenukeliauja į plaučius, jie vis tiek sukelia daug nemalonių pasekmių – visų pirma potrombozinį sindromą. Tai reiškia, kad trombai pažeidė venose esančius vožtuvus, kurie leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi. Pažeisti vožtuvai tinkamai neužsidarinėja, todėl dalis kraujo su kiek­vienu širdies tvinksniu sugrįžta atgal. Dėl to gali paruduoti oda ir atsirasti randelių, imti tinti pėdos ar visos kojos, kartais atsiveria ilgai negyjančios ir labai skausmingos žaizdos Sergantys žmonės dėl to kankinasi visą gyvenimą.

Galima ir nepastebėti

Gydytojų teigimu, jeigu žmogus vaikšto, jam įtarti ligą nesunku – pirmiausia koja ar ranka sutinsta, įsitempia, tampa kieta, paspaudus skaudamą vietą nelieka žymės, oda net blizga, pamėlsta ir labai skauda. Taip dažniausiai atsitinka staiga ir tik vienoje galūnėje. Tačiau jeigu vena užsikemša ligoniams, kurie negali judėti po operacijų ar traumų, pasak A. Navickienės, galūnė gali neištinti, jos beveik neskauda.

Taip yra todėl, kad trombai giliosiose venose ima formuotis, kai sulėtėja kraujotaka. O ji sulėtėja, kai žmogus ilgą laiką nejuda. Didžiosios Britanijos mokslininkai įrodė, kad pasėdėjus ramiai vos 1,5 valandos, kraujo tėkmė ties keliais sulėtėja per pusę. Mažiausiai, žinoma, juda žmonės, kuriems atliktos sąnarių keitimo operacijos.

Gydytoja A. Navickienė teigia, jog patirti trombozę gali ne tik ilgai gulintys ligoniai. Labiausiai rizikuoja tie, kas yra susilaužę galūnes ir jos sugipsuotos. Ir nors šie žmonės turi galimybę daug judėti, sugipsuota galūnė vis tiek išlieka nejudri ir joje gali susiformuoti krešulių.

„Visiems ligoniams po sunkių operacijų, kai privalo ilgai gulėti lovoje, būtina vartoti kraują skystinančių vaistų. Jie reikalingi ir žmonėms, besigydantiems ilgųjų kaulų lūžius“, – tvirtina gydytoja.

Rizikuoja ir tie, kurie dirba sėdėdami, o grįžę namo drimba į fotelį priešais televizorių. „Trombozė gali ištikti kiekvieną suaugusį žmogų“, – įsitikinusi A. Navickienė.

Giliųjų venų trombozę dažnai išprovokuoja hormoniniai vaistai, o juos geria labai daug žmonių. Daugybė moterų vartoja ir hormoninius kontraceptikus. Jeigu jos dar ir rūko, turi antsvorio, tikimybė patirti trombozę labai didelė.

Neretai ši liga ištinka ir vėžiu susirgusius žmones, nes jų kraujas kreša greičiau.

Judėjimo stoka – ne vienintelis faktorius, galintis lemti sunkią ligą. Gydytojai pabrėžia, kad labai svarbu vartoti pakankamai skysčių, nes trombai gali susidaryti sutrikus elektrolitų balansui – natrio ir kalio kiekiui kraujyje.

Neretai žmonės mano, kad giliųjų venų trombozė – tai vyresnių žmonių liga. Pasak specialistų, jie dažniau suserga todėl, kad turi daugiau rizikos veiksnių, tačiau trombų gali susidaryti bet kokio amžiaus žmonėms. Medikams tenka gydyti nemažai vos 20–30 metų jaunuolių, kurie jau yra patyrę plaučių emboliją.

Be vaistų neišsiversite

Visi žino, kad aspirinas skystina kraują. Todėl daug žmonių vartoja šį vaistą ir mano, kad dėl to išvengs giliųjų venų trombozės. Tačiau jie klysta. Kardiologai aspiriną dažniausiai skiria vyresniems nei 40 metų žmonėms, kad jie nepatirtų širdies infarkto ir galvos smegenų insulto, t. y. kad trombas nesusidarytų arterijose. Tačiau dėl anatominių žmogaus savybių nuo krešulių susidarymo venose šis vaistas nesaugo.

Anksčiau giliųjų venų trombozės ištikti žmonės ilgą laiką turėdavo gulėti pakeltomis kojomis, kad krešulys nenukeliautų į plaučius. Dabar ligoniams leidžiama vaikščioti, tačiau jiems būtina mūvėti antros kompresinės klasės kojines. Jos suspaudžia venas, o kartu ir krešulius jose, todėl tikėtina, jog jie neatitrūks nuo kraujagyslės sienelės.

Bet visų pirma gydytojai stengiasi vaistais ištirpinti krešulius, mat tai padarius išnyksta pavojus mirti. Tačiau jei nepavyksta, pasak gydytojų, labai svarbu, kad vaistai bent aptirpdytų krešulį, – jo paviršius turi tapti lygus, tada nuo jo neatitrūks maži gabaliukai, nenukeliaus su kraujo srove į plaučius ir neužkimš smulkiųjų kraujagyslių.

Žmonės, kurių venose likę trombų, būtinai turi vartoti kraujo krešėjimą slopinančius vaistus, kitaip rizikuoja, kad atsiras ir naujų trombų.

Dabar trombozę patyrusiems ligoniams kraujui skystinti skiriamas varfarinas. Tačiau šį vaistą vartoti sunku, nes jis gali staigiai suskystinti kraują ir staigiai jo nebeskystinti, nors žmogus vartoja tokią pat dozę. Todėl pirmuosius tris mėnesius ligoniams kas savaitę tenka atlikti kraujo krešumo tyrimus ir pagal juos kaitalioti vaisto dozę. Neretai ligoniams, ypač tiems, kas gyvena kaimuose, atsibosta nuolatinis vaikščiojimas į polikliniką ir jie liaujasi tikrintis kraują.

„Tai labai pavojinga, nes jų venose gali vėl susidaryti trombų arba prasidėti vidinis kraujavimas“, – įspėja A. Navickienė.

Šalyje yra modernių vaistų, kuriuos vartoti paprasta, jie nesukelia panašių keblumų, tačiau, deja, yra nekompensuojami, tad ne visi ligoniai gali jų įsigyti. Paprastai kraują skystinančius vaistus reikia vartoti pusę metų–metus, tačiau kai kuriems žmonėms gali tekti juos gerti visą gyvenimą.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į darbą Kauno tardymo izoliatoriuje grįžusi Kazėnienė pakliuvo į spąstus (65)

Korupciją ir nepotizmą Kalėjimų departamente demaskavusi Rasa Kazėnienė , grįžusi į darbą,...

„Alfa vyras“ laiške iš Lukiškių skundžiasi bado sąlygomis: atrodau kaip pažemintas kalinys (165)

Išžaginimu ir santykiavimu su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu kaltinamas „ Alfa vyras “...

Seimas ant plauko pakabino kogeneracinių jėgainių likimą (7)

Šiandien Seimas atidėjo balsavimą dėl atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, kuriomis būtų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Baltijos šalims teks rinktis (1126)

Šių valstybių padėtis bus nepavydėtina: ekonomika stagnuos, gyvenimo lygis smuks, pramonė...

Prekybininkų atstovas siūlo nekelti dramos dėl kainų: Lietuvoje pigiau nei kitur Europoje (87)

Premjeras Saulius Skvernelis žada paskelbti vyriausybės planą, kaip sumažinti kainas ribojant...

Vilniaus viešbučiams – aukso amžius: turistų daugėja, bet užsieniečiai sostinėje kai ko pasigenda (19)

„Iš ko susideda krypties patrauklumas? Geras įvaizdis padeda, bet kartais jo nebuvimas irgi yra...

Karbauskis neskuba patikėti miškų klausimo visam Seimui: per daug žaidimų emocijomis „valstiečiai“ pasiūlė nukelti klausimą (185)

Valstiečių-žaliųjų frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis sakė, kad miškų kirtimo klausimu...

Picerijų tinklas nubaustas 73 tūkst. eurų bauda: atlyginimus mokėjo per pensijų fondus (29)

Bendrovė, valdanti picerijų tinklą, į valstybės biudžetą turės sumokėti per 73 tūkst. eurų...

Vaikų maitinimo pertvarka virsta skandalu – susijusi įtakinga interesų grupė (470)

Daug kritikos sulaukęs naujasis Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas vaikų maitinimo ugdymo...

Fausta Marija Leščiauskaitė: tikiu, kad vaikams nereikia aukoti gyvenimo (69)

Fausta Marija Leščiauskaitė, kaip ir jos mylimasis, publicistas Andrius Užkalnis, žodžių...