Infekcijos galima ir nepastebėti
Venerinių ligų, pasak gydytojos V.Medvedevos, suskaičiuojama per trisdešimt. Dauguma jų išgydomos vaistais, tačiau uždelsus ir laiku nenustačius infekcijos galimos labai rimtos komplikacijos: nevaisingumas, potencijos sutrikimai, gimdos kaklelio vėžys, plaučių, dubens organų ar sąnarių ligos. "Daugumą venerinių ligų (chlamidiozę, sifilį, mikoplazmozę, ureplazmozę) motinos gali perduoti savo kūdikiui įsčiose, todėl visoms moterims, kurios yra turėjusios įtartinų lytinių santykių, patariu prieš pastojant išsitirti dėl galimų infekcijų", - sako gydytoja.
Užsikrėsti venerinėmis ligomis gali bet kuris lytiškai aktyvus žmogus, tačiau moterims šios ligos yra grėsmingesnės, nes dėl moters anatomijos yra sunkiau pastebėti ankstyvuosius infekcijų požymius (pakitusios spalvos išskyras, perštėjimą, nemalonų kvapą, žaizdeles). "Gonorėja, viena iš dažniausiai pasitaikančių infekcijų, moterims labai dažnai pasireiškia lėtinės formos, šią ligą net sunku nustatyti tyrimais. Vyrai gonorėjos požymius dažniausiai pastebi ūmiai (išskyros, skausmingas šlapinimasis, perštėjimas), o moterys nieko nenujausdamos šią infekciją gali nešiotis "slaptai", - tikina gydytoja dermatovenerologė V.Medvedeva.
Kaip gydyti?
Gydytoja perspėja, jog beveik visų lytiškai plintančių ligų inkubacinis periodas gali trukti iki dviejų mėnesių. Po įtartinų lytinių santykių visą šį periodą reikėtų išlaukti ir tik tada kreiptis į gydytoją dėl tyrimų. V.Medvedeva ragina nebijoti konsultuotis su specialistais ir jokiu būdu nebandyti infekcijų gydytis patiems. "Visos venerinės ligos nustatomos tyrimais ir iškart po to yra paskiriamas medikamentinis gydymas, kuris dažniausiai trunka apie savaitę", - teigia gydytoja.
Tačiau yra ir tokių venerinių ligų, pavyzdžiui, AIDS arba lytinių organų pūslelinė, vadinamasis herpesas, kurios, deja, nepagydomos. Žmogus, per lytinius santykius užsikrėtęs herpeso virusu, šią infekciją nešiojasi visą gyvenimą. Lytinio herpeso viruso požymiai (pūsliniai bėrimai ant lytinių organų arba lytinių takų viduje) pasireiškia kaskart nusilpus žmogaus imuninei sistemai. Atsiradus bėrimų, paskiriamas gydymas, kuris tik pašalina ligos požymius, bet paties herpeso viruso nesunaikina.
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV)
Šios infekcijos šaltinis yra ŽIV užsikrėtęs žmogus. Virusu užsikrečiama lytiniu būdu, per kraują arba iš motinos vaikui, kai tiesiogiai į kraują pro gleivines ar sužeistą odą patenka ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. ŽIV inkubacinis periodas yra nuo 3 iki 24 savaičių, po to prasideda ūmus ŽIV infekcijos pasireiškimas - į gripą panaši būsena, kai žmogus smarkiai karščiuoja, viduriuoja, jam išberiama oda ir gleivinės, padidėja limfmazgiai. Tokia būsena, pasak gydytojos, gali trukti iki kelių savaičių, o po to simptomai išnyksta ir prasideda simptomų neturintis ligos periodas.
Šis periodas gali trukti nuo kelių iki keliolikos metų, ir nors žmogus jaučiasi visiškai sveikas, jo imuninė sistema po truputį silpsta. Įgytas imunodeficito sindromas (AIDS) yra paskutinė ŽIV stadija, kuri gali trukti nuo 3 metų ir ilgiau. Specifinio ŽIV infekcijos gydymo dar nėra, tačiau laiku nustačius šią ligą yra skiriami imunitetą stiprinantys vaistai, kurie infekuotam žmogui suteikia galimybę ilgai ir sėkmingai gyventi.
Sifilis
Ši liga plinta lytiškai, tačiau yra labai maža galimybė sifiliu užsikrėsti buityje per nešvarius rankšluosčius, kempines ar tuos pačius indus. Tai ypač taikytina mažiems vaikams, kurie buitiniu būdu užsikrečia nuo sifiliu sergančių tėvų. Po maždaug trijų savaičių inkubacinio periodo atsiranda pirmasis ligos simptomas - toje vietoje, pro kurią pateko infekcija, atsiranda neskausminga raudona opelė.
Nesigydant po kurio laiko pasirodo ir kiti ligos požymiai - išberiama burnos ir lytinių organų srityje, slenka plaukai, kartais ligonis užkimsta. Negydoma liga sunkėja ir gali pereiti į tretinę stadiją, kai sifilis ilgainiui paliečia nervų sistemą, sutrinka stuburo smegenų veikla, prasideda paralyžius, ligonis apanka, išprotėja.
Gonorėja
Infekciją sukelia bakterija, vadinama gonokoku. Užsikrečiama per lytinius santykius ir tik labai retais atvejais buitiniu būdu. Ūmios gonorėjos inkubacinis periodas - nuo 3 dienų iki 2 mėnesių. Po to liga pereina į lėtinę formą. Svarbiausi gonorėjos simptomai vyrams - deginantis skausmas šlapinantis, pūliai iš varpos.
Moterų gonorėja sunkiau pastebima, dažniausi jos požymiai - pagausėjusios makšties išskyros, skausmingas šlapinimasis ar dieguliai pilvo apačioje. Negydoma gonorėja paprastai sukelia komplikacijų: moteriai - nevaisingumą, o vyrui - artritą, nevaisingumą, šlaplės susiaurėjimą. Šiuo metu gonorėja registruojama su kitomis lytiškai plintančiomis ligomis: chlamidioze, mikoplazmoze, ureplazmoze, trichomonoze ir kt.
Prevencija
Anot gydytojos V.Medvedevos, svarbu žinoti, jog visos venerinės ligos plinta ne tik per vaginalinius, bet ir per oralinius lytinius santykius. Pirmiausia ir gydytojos labiausiai rekomenduojama apsisaugojimo nuo venerinių ligų priemonė - turėti nuolatinį lytinį partnerį. Taip pat reikia nepamiršti gana patikimos apsisaugojimo priemonės - prezervatyvo.
"Rekomenduoju naudoti prezervatyvus ypač tiems, kurie dažnai keičia partnerius, nes ši priemonė ne tik apsaugo nuo galimų infekcijų, bet ir užkerta kelią neplanuotam nėštumui. Bet nepamirškite, kad net ir naudojant prezervatyvus visiškos garantijos apsisaugoti nėra - neretai jie suplyšta arba jais netinkamai naudojamasi", - parspėja gydytoja V.Medvedeva.
Kada reikėtų sunerimti?
Iš viso venerinių ligų žinoma per trisdešimt. Beveik visos šios ligos po tam tikro inkubacinio periodo, kuris gali trukti iki dviejų mėnesių, pasireiškia įspėjamaisiais simptomais. Kuo anksčiau infekcija nustatoma, tuo greičiau ir lengviau ją galima išgydyti.
Pagrindiniai įspėjamieji požymiai:
* pakitusios spalvos, kvapo, tirštumo išskyros iš makšties ar varpos;
* žaizdelės arba pūslelės prie makšties, varpos arba tiesiosios žarnos;
* dirginimas apie makštį, varpą arba tiesiąją žarną;
* deginimo, perštėjimo jausmas ar skausmas šlapinantis;
* padažnėjęs šlapinimasis;
* skausmas lytiškai santykiaujant.
