Apie pavasario džiaugsmą temdančius pilvo skausmus kalbamės su Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytoju gastroenterologu Vaidotu Urbonu.
- Kokios priežastys sukelia gastritą? Ar tikrai, kaip mano daugelis, ši liga – nuo streso?
Prieš 50 metų buvo manoma, kad gastritą sukelia stresas, tačiau dabar yra žinoma tikroji priežastis – tai bakterija Helikobakter pylori. Šią bakteriją atradęs mokslininkas 1982 m. buvo apdovanotas Nobelio premija.
Nustatyta, kad bakterija sukelia net 90 procentų skrandžio uždegimų.
Lietuvoje jos nešiotojais yra apie 80 procentų vyresnių nei 50 metų žmonių, nors negalavimais skundžiasi tik apie 10 procentų. Kiti, nors ir yra užsikrėtę Helikobakter pylori, jaučiasi gerai ir net nežino, kad yra užsikrėtę.
Bakterija galima užsikrėsti valgant ja užkrėstus maisto produktus.
- Kaip nustatoma, kad skrandžio negalavimus sukėlė bakterija?
Tyrimo metu į skrandį įleidžiamas endoskopas. Taip nustatoma diagnozė ir aptinkamas ligos sukėlėjas.
Jeigu tyrimo metu nerandame jokių skrandžio apsauginės sienelės pažeidimų, sakome, kad pacientui yra funkcinė dispepsija. Dispepsija vadinamas viršutinės pilvo dalies skausmas ar diskomfortas, pasireiškiantis ankstyvu sotumo jausmu, pilnumo jausmu viršutinėje pilvo dalyje, pykinimu, pilvo pūtimu. Dažnai dispepsijos sindromą sukelia opaligė, skrandžio arba kasos vėžys, lėtinės kepenų ligos.
Tačiau diagnozė funkcinė dispepsija gali būti užrašyta ir tuo atveju, kai pacientas nesutiko atlikti endoskopinio tyrimo. Vis dėlto tiems, kurie dažnai jaučia pilvo skausmus, tyrimus pasidaryti vertėtų.
- Kodėl vienokius ar kitokius negalavimus jaučia ne kiekvienas bakterijos Helikobakter pylori nešiotojas?
Žmonija jau seniai turi tą bakteriją, mes gyvename su ja tūkstančius metų. Paprastai suserga tik tie, kurie netaisyklingai maitinasi, per mažai juda, pervargsta, patiria stresą. Dėl šių priežasčių skrandžio apsauginės savybės susilpnėja. Tokiu atveju galime sakyti, kad gastritą sukėlė stresas – jo ilgalaikis poveikis tikrai silpnina organizmą.
- Kaip gydomi skrandžio uždegimai?
Jeigu uždegimo priežastis – bakterija, jis gydomas antibiotikais. Ieškoti bakterijos ir gydyti ją reikėtų ir rizikos grupei priskiriamiems žmonėms – tiems, kurių skrandžio apsauginės sienelės jau yra susilpnėjusios, ir tiems, kurių tėvai yra sirgę skrandžio vėžiu.
Negydomas gastritas gali išsivystyti į skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opaligę arba net į vėžį.
Gastritas gydomas ir dietomis. Pusė susirgusiųjų gali pasveikti tik laikydamiesi griežto mitybos režimo.
- Kokios dietos reikia laikytis?
Apie tai su sergančių vaikų tėvais paprastai kalbu 10–15 minučių, tad trumpai išvardyti, ką reikia valgyti, o ko – ne, nėra paprasta. Nieko rūkyto, kepto, rūgščių ir aštrių produktų, miltų gaminių – džiūvėsių, riestainių, pyragų, tortų. Negalima sultinių, kakavos, kavos, šokolado, reikia riboti riebalų vartojimą, ypač – šaltų (sviestas, majonezas).
Jeigu valgote riebalus, būtinai užgerkite šiltu gėrimu. Pats geriausias gėrimas – mūsų laukuose surinktų žolelių arbata.
Dažnai žmonės klausinėja, ar svarbu yra maisto produktų derinimas? Mano nuomone, tai nesvarbu, aš valgau mėsą su bulvėmis.
Paūmėjus lėtiniam gastritui, reikėtų ne tik griežčiau laikytis dietos, bet ir daugiau ilsėtis, ilgiau miegoti. Patariu neaukoti savo sveikatos dėl pinigų. Juk gali atsitikti taip, kad viską, ką papildomai uždirbsite, teks išleisti vaistams.
- Kas dar sukelia gastritą?
Palyginti su Helikobakter pylori, kitos priežastys yra labai retos, jos sudaro tik kelis procentus. Mažiems vaikams gastritą gali sukelti alergija, o suaugusiesiems arba paaugliams – medikamentai.
Vakarų Europos šalyse kur kas mažiau žmonių yra bakterijos nešiotojai, tad ten daugiausia gastritą sukelia šalutinis medikamentų poveikis. Skrandžio apsaugines funkcijas pažeidžia nesteroidiniai medikamentai nuo uždegimo (ibuprofenas, diklofenakas, aspirinas ir kiti.). Dažnai žmonės galvoja, kad kenksmingą vaistų poveikį susilpnina maistas, todėl stengiasi nuryti tabletę tik po valgio.
Neturi jokios reikšmės, kada tas vaistas geriamas. Net vartojant žvakutes galima įsitaisyti skrandžio opą: juk vaistai rezorbuojasi per kraują ir taip susilpnina skrandžio sieneles. Tada jis tampa labai jautrus druskos rūgščiai, kurią pats gamina. Sveikas skrandis turi labai stiprias apsaugines savybes, bet jeigu tik jos susilpnėja – prasideda bėdos. Užlašinkime druskos rūgšties ant odos – tuojau atsiras žaizda!
Pilvo skausmai gali signalizuoti apie Krono ligą
Netikėtai pajutę pilvo skausmus, dažniausiai juos paaiškiname laikinu virškinimo sutrikimu. Tačiau priepuoliniai dešinės pilvo pusės skausmai gali būti sunkesnės ligos simptomas. Viena jų – Krono liga.
Žarnyno ligas dažniausiai sukelia užteršta aplinka, pernelyg aktyvus gyvenimo būdas, greitasis su konservantais maistas, kiti sveikatai žalingi įpročiai. Jei taip ir toliau nekreipsime dėmesio į žalingus aplinkos veiksnius, netrukus galime išgirsti apie mums diagnozuotą Krono ligą. Deja, prognozuojama, kad šios ligos artimiausiu metu Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusio pasaulio šalyse, daugės.
Didelį nuovargį, emocinį stresą patiria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Krono liga serga ir jie. Progresuojančios uždegiminės žarnyno ligos kelia nerimą medikams. Šie susirgimai jaunus žmones gali paversti neįgaliais.
