aA
Nusprendus sportuoti mėgėjiškai neretai kyla daug klausimų, nuo ko reikėtų pradėti ir kaip tą daryti saugiai. Apie tai kalbėdamas garsus sporto medikas Dalius Barkauskas laikosi gana kategoriškos nuomonės – dabar itin madingi sporto klubai tikrai nėra pats geriausias pasirinkimas renkantis fizinio aktyvumo rūšį.
Dalius Barkauskas
Dalius Barkauskas
© Alfredas Pliadis

Ne ta sporto šaka

Ilgamečio Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo pastebėjimu, viena iš didžiausių klaidų kalbant apie mėgėjiškai sportuojančius žmones yra ta, kad pasirenkama netinkama sporto šaka. „Pavyzdžiui, antra religija mūsų krašte laikomas krepšinis nėra fizinio aktyvumo rūšis. Norint jį žaisti, jau reikia būti fiziškai pasirengus“, – kalbėjo specialistas.

„Kasdien sėdint aštuonias devynias valandas biure staiga nusprendžiama įveikti Vilniaus maratoną. Iš to didelės naudos tikrai nebus, nes mūsų kūnas, nors ir turi daugybę adaptacinių mechanizmų, kad galėtume ilgai bėgti, propaguojant pasyvią gyvenseną, nėra pasiruošęs ilgam bėgimui. Taigi jį reikėtų iš naujo tam ruošti“, – sako sporto medikas Dalius Barkauskas.

Pasak jo, nusprendus įveikti triatloną, pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ar motyvacija tiek stipri, kad asmuo galės tam skirti pakankamai laiko.

„Visi maksimalūs tikslai pasiekiami, bet jie reikalauja laiko, pastangų, net materialinio indėlio. Jei neplanuojama pakeisti gyvenimo būdo, toliau eiti miegoti antrą valandą nakties, ištisai sėdėti prie kompiuterio, absurdiška būtų svajoti įveikti triatloną. O jei siekiama kompensuoti neigiamus pakitimus, kurie atsiranda ilgai sėdint, galbūt visiškai užteks išeiti prasivaikščioti, padaryti lengvus sąnarių paslankumo pratimus“, – patarė gydytojas.

Sporto klubai – nenatūralu

Kaip optimalų variantą fiziniam aktyvumui palaikyti nemažai žmonių šiandien renkasi sporto klubus. Vis dėlto, anot D.Barkausko, šis dabar vyraujantis fizinio pasirengimo modelis visiškai nesusijęs su sveiku kūnu ir gera savijauta.

„Šis modelis daugiau ateina iš kultūrizmo, kada yra treniruojamos atskiros raumenų grupės. Tai yra kūno linijoms gerinti skirtas sportavimo būdas. Jis yra saugus, bet tikrai nėra sveikas ir natūralus.

Tikrai galima diskutuoti, kokia yra nauda, jei aštuonias valandas prasėdėjęs žmogus vėliau persėda ant treniruoklio, – svarstė sporto medikas. – Be to, dažniausiai atėjęs į sporto salę žmogus gauna standartinį pratimų rinkinį, kuris neva tinka visiems. Bet taip nėra. Juk kaip ir bendro fizinio parengimo pratimai bėgikui bus vienokie, tinklininkui bus kitokie, o mėgstančiam futbolą – dar kitokie.“

Pirmiausia siekti emocinės naudos

Jei jau žmogus nusprendė gyventi sveikiau, labai svarbu fizinio aktyvumo rūšį nesirinkti vadovaujantis požiūriu „reikia“. Ši veikla pirmiausia turi teikti pasitenkinimą ir malonumą. Todėl svarbu fizinio aktyvumo priderinti pagal savo charakterį, darbo pobūdį.

„Pavyzdžiui, jei flegmatiką ar melancholiką nusiųsime į sportinės aerobikos salę, jis jausis ne savo vietoje, tą patį bus galima pasakyti ir ekstravertą, choleriką nuvedus į jogos klasę. Mūsų emocinis tipas turėtų apspręsti mūsų pasirinkimą“, – kalbėjo D.Barkauskas.

Garsus sporto medikas: per daug pasitikime savimi, treneriais ir sporto klubais
© Shutterstock

Specialisto konsultacija

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad ne mažiau svarbu prieš pradedant sportuoti įvertinti sveikatos būklę ir pasikonsultuoti su profesionalu. „Tik labai svarbu, kad tai būtų žmogus, kuris supranta sportą. Problema, kad šiandien daug žmonių pasitiki vadinamaisiais ekspertais, kurie kartais patys nelabai žino, ką daro. Bet kuriuo atveju žmogus turėtų išlikti pakankamai kritiškas. Juk niekas kitas nei jis pats savo kūno geriau nepažįsta“, – kalbėjo gydytojas.

Į sporto mediką kreiptis jis patarė, jei žmogus yra mažai arba apskritai nejudėjęs. „Šis specialistas padėtų bendrai įvertinti, kokios būklės yra jūsų kūnas. Jei judate daug, bet jaučiate, kad kažkas negerai, galbūt pakaktų kineziterapeuto konsultacijos. Po to jau eitų treneris, bet vėlgi svarbu, kad jis suprastų kūno fiziologiją, anatomiją, ne vien tai, kaip kelti ir nuleisti svarmenį“, – aiškino D.Barkauskas.

Verta žinoti

Žaidžiant krepšinį statistiškai dažniausiai pasitaiko blauzdinio pėdos sąnario – čiurnos raiščių – traumos, futbole dėl avalynės ypatybių dažniau pasitaikančios yra kelio sąnario traumos ir raumenų patempimai (jie būdingi ir krepšiniui). Viskas priklauso nuo fizinio pasirengimo, bet tinklinis, tenisas yra ganėtinai saugios sporto šakos.

Kalbant apie ištvermės sporto šakas – maratoną, triatloną, vyraujančios traumos – perkrovos arba mikrotraumatizmo reiškiniai, kai tam tikros struktūros dėl to, kad yra nuolatos perkraunamos, ilgainiui pakinta ir atsiranda skausmas.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Naujai viruso bangai rudenį reikia ruoštis jau dabar: modernios priemonės patikrai pasieniuose jau egzistuoja (64)

Atsižvelgiant į jau turimas žinias apie koronavirusą ir sezoniškumą, yra nemaža rizika, kad...

Koronavirusas Baltarusijoje: rizikuoja jau ne tik Lietuva, bet ir visa ES (150)

Iš pradžių Baltarusija neigė koronavirusą ir netgi juokėsi iš galimos pandemijos. Šiuo metu...

Ambicingame 6,3 mlrd. plane Lietuvai pasigedo kelių esminių akcentų: planuojame nubėgti maratoną, bet vos paeiname (121)

Finansų ministerijos pristatyme ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane iš viso...

Vašingtono sprendimas – JAV antausis Maskvai ar dar vienas smūgis Europos kariniam saugumui (430)

Viena vertus, Vašingtonas aiškiai parodė Rusijai jos vietą. Kita vertus, tai rodo ir vis...

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti ir vasarą papildyta 15.15 (927)

Spaudos konferencijoje ministras Aurelijus Veryga sakė, kad karantiną bus siūloma pratęsti ir...

Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai: pokalbis su Algirdu Davidavičiumi: ką labiausiai pasaulyje norėtų pakeisti filosofas?

Jūsų dėmesiui jau antroji atsinaujinusios laidos „ Esminiai dalykai “ dalis. Šį kartą...

Vilčių nugalėti koronavirusą teikia jau seniai sukurta vakcina (5)

Didelis sergamumas ir mirtingumas nuo tuberkuliozės . Tokiais liūdnais pasiekimais pasaulyje...

62-ejų Sharon Stone bėgantys metai – nė motais: filmų ikona gerbėjus lepina kadrais vien su bikiniu, nesivargina ir dėl grimo (1)

Amerikiečių aktorė, prodiuserė ir buvęs modelis Sharon Stone surado saulėtąją laikotarpio,...

Po Evitos Cololo laimėjimo – su apmaudu: toks gėdingas mūsų tautos bruožas (16)

Gegužės viduryje įvyko „Lietuvos balso“ finalas , kuriame, po žiūrovų balsavimo,...

Mariją pravardė privertė jaustis netikėle, tačiau gyvenimas apsivertė pakeitus vieną dalyką (1)

Mano galva, o ir savo istorija besiremiant suprantu, kad moteriai save priimti yra ypatingai sunku....

|Maža didelių žinių kaina