Jei šaltojo sezono pradžioje žiemos išbandymams dar buvome atsparūs, tai sezonui persiritus į antrą pusę nepasiduoti žiemos iššūkiams darosi vis sunkiau. Varvanti nosis, priepuolinis čiaudulys, perštinčios akys – tai simptomai, kuriuos paprasta supainioti su peršalimu, tačiau jų priežastys dažnai slypi daug arčiau nei mes galvojame – namuose ar darbe, kur šaltuoju metų laiku praleidžiame daugiausiai laiko.
© Shutterstock

Apie žiemos sezoną lydinčius, ilgo buvimo uždarose šildomose patalpose sukeliamus fizinius negalavimus, tarp jų – ir alergijas, pasakoja gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Lietuvos Alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė doc. Jūratė Staikūnienė. Tuo tarpu automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis vardija naujausias pastatų automatikos galimybes, kurios padeda išspręsti dažniausias patalpų mikroklimato problemas ir namie, ir darbe.


Vien atidaryti langą nepakaks

Bene daugiausiai diskomforto ir savijautos problemų šaltuoju metų laiku sukelia pernelyg išsausėjęs, užsistovėjęs patalpų oras, dėl kurio, pasak J. Staikūnienės, kaltas ne tik šildymas, bet ir sulig žiemos sezono pradžia radikaliai pasikeičiantis gyvenimo būdas.

„Atšalus orams daugiausia laiko praleidžiame ne lauke, kur grynas oras, o uždarose, dažniausiai nepakankamai ar net blogai vėdinamose patalpose, kur nuolat kontaktuojame su pačiais įvairiausiais alergenais. Esant tokioms sąlygoms, oro kokybė pasiekia kritinį tašką, taip sukeldama sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ligas, odos sudirgimus“, – vardijo J. Staikūnienė.

​​

Gal įtariate, kad jūsų sloga – ne dėl peršalimo?
© Asmeninis archyvas


Kaip atskirti nuo peršalimo?

Alergologė vardija, jog sausas oras labiausiai kenkia nosies ir burnos gleivinei, taip pat jis dirgina odą, sukeldamas jos pleiskanojimą, niežėjimą, bėrimus. „Beje, visi šie požymiai gali įspėti ir apie rimtas odos ligas, pavyzdžiui, egzemą“, – sakė J. Staikūnienė.

O į alergiją linkusi oda ar gleivinė, kurios paviršinis sluoksnis jau yra pažeistas iš ankščiau, pavyzdžiui, yra smulkių žaizdelių, skilimų, spuogelių ir panašiai, į drėgmės ar didelius temperatūrų svyravimus reaguoja ypač jautriai.

Pasak medikės, alerginė sloga yra labai apgaulinga ir net specialistui gali būti sunku atskirti, kada tai yra peršalimo, o kada – pernelyg sauso oro pasekmė. „Alerginį susirgimą dažniausiai išduoda užsitęsusi sloga, nosies ir akių niežėjimas, paraudimas ir priepuolinis čiaudulys. Tuo tarpu peršalimą galima atpažinti iš krečiančio šalčio, pakilusios kūno temperatūros, gerklės skausmo ir jį lydinčio kosulio, o gydoma sloga paprastai neužsitęsia ir praeina maždaug per savaitę“, – kaip nustatyti nemalonių simptomų priežastį patarė J. Staikūnienė.

Jos teigimu, dėl pernelyg sauso oro paūmėjusi alergija ir kitos sveikatos bėdos turėtų būti gydomos ne vaistais, o šalinant jų atsiradimo priežastį, t. y. kovojant su nematomu drėgmės vagimi.

​​
Kaip sureguliuoti drėgmę?

Remiantis higienos normos reikalavimais, šaltuoju metų laiku drėgmė patalpose turėtų siekti 40–60 proc., tačiau sulig šildymo sezono pradžia šis rodiklis gali sumažėti net tris kartus – iki 20 ar net mažiau proc. Tokie oro kokybės kraštutinumai gali neigiamai atsiliepti ne tik žmogaus savijautai, bet ir patalpoje esantiems gyvūnams, augalams ar netgi daiktams, pvz., drėgmės kiekiui jautriems mediniams baldams ar grindims.

Pastatų automatikos ekspertas R. Skurdenis atkreipia dėmesį, jog drėgmės kiekis šildomose patalpose, priklausomai nuo vykdomos ūkinės veiklos, nuolat kinta, todėl reguliarus patalpų vėdinimas atidarant langą gali šią problemą tik sušvelninti, bet ne išspręsti. Be to, taip niekuomet nebus užtikrintas klimato stabilumas.

„Beje, langų varstymas drėgmei įleisti gelbės tik tuomet, kuomet lauke bus pliusinė temperatūra. O jei už lango – minusas, drėgmės kiekis bus smarkiai sumažėjęs ir lauke, todėl lango varstymas nors ir padės į patalpų vidų įleisti deguonies, tačiau sauso oro problemą tik dar labiau paaštrins, mat taip tik išleisime namuose esančią drėgmę“, – sakė pašnekovas.

​​
„Naminės“ priemonės prieš automatines sistemas

Tarp prieinamiausių ir daugelio jau išbandytų būdų patalpų sausumui mažinti – daugybė „naminių“ priemonių, pvz., šlapias rankšluostis ant radiatoriaus (kas iš dalies mažina šildymo efektyvumą) ar skalbinių džiovinimas patalpose, maisto ruoša, dėl kurios į orą išgarinama gana daug drėgmės. Taip pat kambariniai augalai, ant radiatorių kabinamos vandens talpos, kurios garuoja nuo šilumos. Paprasčiau kalbant – tuose namuose, kuriuose žmonių yra visą dieną, pavyzdžiui, auginami maži vaikai, drėgmės turėtų būti daugiau.

Darbe rekomenduojama ir už šlapius rankšluosčius kiek estetiškesnė, naudoti patogesnė priemonė galėtų būti buitinis oro drėkintuvas, kuris reguliariai į aplinką išmeta drėgmės dozę. Taip pat tiek darbinėse, tiek ir naminėse patalpose oro drėgnumo problemą pakankamai efektyviai sprendžia akvariumai. Tiesa, tuomet jau teks skirti laiko ir jo valymui bei priežiūrai.

„Ko gero, sprendžiant oro sausumo, deguonies stygiaus klausimą, pagrindinis protingo namo išskirtinumas, lyginant su garintuvais ar akvariumais, yra tas, jog pastatų automatika – tai sistema, kuri tarpusavyje suderina visas pastato funkcijas, t. y. jei atsidarys langas ir įeis šviežio oro, tai patalpos nebebus šildomos tam, kad šiluma neišeitų iš namų. O štai atskiri įrenginiai veikia patys sau, dar ir reikalaudami nuolatinio namų ar biurų šeimininkų dėmesio: juos turi išjungti ir įjungti, reguliuoti, prižiūrėti, taisyti ar valyti“, – sakė R. Skurdenis, pabrėždamas pastatų automatikos teikiamą visapusišką komfortą, – tiek buvimo patalpose, tiek pastatų automatikos valdymą.

​​
Problemos sprendžiamos kompleksiškai

Daugelyje naujai pastatytų šiuolaikinių visuomeninių pastatų, kuriuose kuriasi biurai ir dirba dešimtys, šimtai žmonių, patalpų klimato problemos sprendžiamos automatiškai ir kompleksiškai, o darbuotojui dėl to galvos neskauda nei tiesiogine prasme, pvz., dėl deguonies stygiaus, nei perkeltine. „Pastatų automatika leidžia nustatyti reikiamą šilumos, oro ir drėgnumo santykį, kuris keičiasi ne tik sulig už lango besimainančiais metų laikais, bet ir žmonių kiekiu patalpose, t. y. protingos sistemos oro parametrais rūpinasi nuolat – kiekvieną minutę, ir visa tai gali sėkmingai funkcionuoti kaip visuomeniniuose, taip ir individualiuose pastatuose. Čia pastatų automatikai cenzo nėra, – sakė R. Skurdenis. – Pavyzdžiui, visai neseniai pastatų automatika įrengta sostinėje veikiančiame viešbutyje „Holiday Inn“.

Pasak. R. Skurdenio, viešbučiuose vienas dažniausiai diegiamų pastatų automatikos sprendimų – vėdinimo sistemos, kurios veikia pagal bendrą patalpų naudojimą, pavyzdžiui, konferencijų salių užimtumą, apgyvendintus ir tuščius kambarius ir panašiai.

„Jungiklyje esantis daviklis matuoja anglies dioksido kiekį patalpoje ir atitinkamai paskirsto oro srautus. Taigi, padidėjus žmonių kiekiui patalpoje sistema automatiškai ima veikti didesniu pajėgumu ir atvirkščiai – vėdinimo intensyvumas sumažėja, kai oro kokybė pasiekia reikiamą lygį. Taip pastatų automatika padeda užtikrinti, kad oras patalpoje visada bus kokybiškas ir kartu bus efektyviai paskirstomos energijos sąnaudos“, – aiškino R. Skurdenis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Duris į NBA užkulisius pravėręs Motiejūnas: „Rockets“ šiemet žengė didelį žingsnį atgal (25)

Penki sezonai, 248 rungtynės ir 1826 pelnyti taškai. Tokiais pasiekimais per savo NBA karjerą...

Užkalnis liko alkanas (13)

Vienas dalykas, kurio Lietuvai (ir Europai) reikia mokytis iš Amerikos, tai didelės porcijos...

Rusų žurnalistas: dideliame regione Europoje – Putino pralaimėjimas (112)

Rusija pralaimėjo kovą dėl įtakingumo Balkanuose – devynios iš 12 valstybių (ir Kosovas ,...

Vieno emigranto istorija, arba kai visi keliai veda į Lietuvą (85)

Emigrantai pagaliau grįžta namo ir ne tuščiomis rankomis – užsienyje įgytos patirtys ir...

Agnė Jagelavičiūtė su vyru pakrikštijo savo sūnų: krikštatėviu tapo Kęstas Rimdžius (2)

Šiandien, liepos 22 d., stilistei Agnei Jagelavičiūtei ir jos vyrui, verslininkui Mantui Volkui...

Varėnos rajone aidėjo šūviai: vyriškis kėsinosi į brolio ir jo žmonos gyvybes (15)

Policijos departamentas informavo, kad Varėnos rajone aidėjo šūviai . Vyriškis kelis kartus...

Reforma renka iš tėvų vaikus (257)

Pertvarkius vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje, per reformos pirmąsias dešimt dienų iš...

Lietuvių kilmės politikas Kolumbijos Kongrese kolegas auklėjo apnuogindamas užpakalį (7)

Lietuvių kilmės garsus Kolumbijos politikas Antanas Mockus penktadienį Kongrese kolegas paauklėti...

JAV sprendimas kelia sumaištį Europoje: mes atsisakome derėtis su į galvą įremtu šautuvu (115)

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europos Sąjungoje šeštadienį atsidūrė prekybos...

Atsakė į svarbiausius klausimus apie apsaugą nuo saulės: ar galima naudoti praėjusių metų produktus? (7)

Ar galima naudoti pernykštį kremą nuo saulės? Kiek turėtų kainuoti geras kremas su SPF ?...