aA
Jei šaltojo sezono pradžioje žiemos išbandymams dar buvome atsparūs, tai sezonui persiritus į antrą pusę nepasiduoti žiemos iššūkiams darosi vis sunkiau. Varvanti nosis, priepuolinis čiaudulys, perštinčios akys – tai simptomai, kuriuos paprasta supainioti su peršalimu, tačiau jų priežastys dažnai slypi daug arčiau nei mes galvojame – namuose ar darbe, kur šaltuoju metų laiku praleidžiame daugiausiai laiko.
© Shutterstock

Apie žiemos sezoną lydinčius, ilgo buvimo uždarose šildomose patalpose sukeliamus fizinius negalavimus, tarp jų – ir alergijas, pasakoja gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Lietuvos Alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė doc. Jūratė Staikūnienė. Tuo tarpu automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis vardija naujausias pastatų automatikos galimybes, kurios padeda išspręsti dažniausias patalpų mikroklimato problemas ir namie, ir darbe.


Vien atidaryti langą nepakaks

Bene daugiausiai diskomforto ir savijautos problemų šaltuoju metų laiku sukelia pernelyg išsausėjęs, užsistovėjęs patalpų oras, dėl kurio, pasak J. Staikūnienės, kaltas ne tik šildymas, bet ir sulig žiemos sezono pradžia radikaliai pasikeičiantis gyvenimo būdas.

„Atšalus orams daugiausia laiko praleidžiame ne lauke, kur grynas oras, o uždarose, dažniausiai nepakankamai ar net blogai vėdinamose patalpose, kur nuolat kontaktuojame su pačiais įvairiausiais alergenais. Esant tokioms sąlygoms, oro kokybė pasiekia kritinį tašką, taip sukeldama sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ligas, odos sudirgimus“, – vardijo J. Staikūnienė.

​​

Gal įtariate, kad jūsų sloga – ne dėl peršalimo?
© Asmeninis archyvas


Kaip atskirti nuo peršalimo?

Alergologė vardija, jog sausas oras labiausiai kenkia nosies ir burnos gleivinei, taip pat jis dirgina odą, sukeldamas jos pleiskanojimą, niežėjimą, bėrimus. „Beje, visi šie požymiai gali įspėti ir apie rimtas odos ligas, pavyzdžiui, egzemą“, – sakė J. Staikūnienė.

O į alergiją linkusi oda ar gleivinė, kurios paviršinis sluoksnis jau yra pažeistas iš ankščiau, pavyzdžiui, yra smulkių žaizdelių, skilimų, spuogelių ir panašiai, į drėgmės ar didelius temperatūrų svyravimus reaguoja ypač jautriai.

Pasak medikės, alerginė sloga yra labai apgaulinga ir net specialistui gali būti sunku atskirti, kada tai yra peršalimo, o kada – pernelyg sauso oro pasekmė. „Alerginį susirgimą dažniausiai išduoda užsitęsusi sloga, nosies ir akių niežėjimas, paraudimas ir priepuolinis čiaudulys. Tuo tarpu peršalimą galima atpažinti iš krečiančio šalčio, pakilusios kūno temperatūros, gerklės skausmo ir jį lydinčio kosulio, o gydoma sloga paprastai neužsitęsia ir praeina maždaug per savaitę“, – kaip nustatyti nemalonių simptomų priežastį patarė J. Staikūnienė.

Jos teigimu, dėl pernelyg sauso oro paūmėjusi alergija ir kitos sveikatos bėdos turėtų būti gydomos ne vaistais, o šalinant jų atsiradimo priežastį, t. y. kovojant su nematomu drėgmės vagimi.

​​
Kaip sureguliuoti drėgmę?

Remiantis higienos normos reikalavimais, šaltuoju metų laiku drėgmė patalpose turėtų siekti 40–60 proc., tačiau sulig šildymo sezono pradžia šis rodiklis gali sumažėti net tris kartus – iki 20 ar net mažiau proc. Tokie oro kokybės kraštutinumai gali neigiamai atsiliepti ne tik žmogaus savijautai, bet ir patalpoje esantiems gyvūnams, augalams ar netgi daiktams, pvz., drėgmės kiekiui jautriems mediniams baldams ar grindims.

Pastatų automatikos ekspertas R. Skurdenis atkreipia dėmesį, jog drėgmės kiekis šildomose patalpose, priklausomai nuo vykdomos ūkinės veiklos, nuolat kinta, todėl reguliarus patalpų vėdinimas atidarant langą gali šią problemą tik sušvelninti, bet ne išspręsti. Be to, taip niekuomet nebus užtikrintas klimato stabilumas.

„Beje, langų varstymas drėgmei įleisti gelbės tik tuomet, kuomet lauke bus pliusinė temperatūra. O jei už lango – minusas, drėgmės kiekis bus smarkiai sumažėjęs ir lauke, todėl lango varstymas nors ir padės į patalpų vidų įleisti deguonies, tačiau sauso oro problemą tik dar labiau paaštrins, mat taip tik išleisime namuose esančią drėgmę“, – sakė pašnekovas.

​​
„Naminės“ priemonės prieš automatines sistemas

Tarp prieinamiausių ir daugelio jau išbandytų būdų patalpų sausumui mažinti – daugybė „naminių“ priemonių, pvz., šlapias rankšluostis ant radiatoriaus (kas iš dalies mažina šildymo efektyvumą) ar skalbinių džiovinimas patalpose, maisto ruoša, dėl kurios į orą išgarinama gana daug drėgmės. Taip pat kambariniai augalai, ant radiatorių kabinamos vandens talpos, kurios garuoja nuo šilumos. Paprasčiau kalbant – tuose namuose, kuriuose žmonių yra visą dieną, pavyzdžiui, auginami maži vaikai, drėgmės turėtų būti daugiau.

Darbe rekomenduojama ir už šlapius rankšluosčius kiek estetiškesnė, naudoti patogesnė priemonė galėtų būti buitinis oro drėkintuvas, kuris reguliariai į aplinką išmeta drėgmės dozę. Taip pat tiek darbinėse, tiek ir naminėse patalpose oro drėgnumo problemą pakankamai efektyviai sprendžia akvariumai. Tiesa, tuomet jau teks skirti laiko ir jo valymui bei priežiūrai.

„Ko gero, sprendžiant oro sausumo, deguonies stygiaus klausimą, pagrindinis protingo namo išskirtinumas, lyginant su garintuvais ar akvariumais, yra tas, jog pastatų automatika – tai sistema, kuri tarpusavyje suderina visas pastato funkcijas, t. y. jei atsidarys langas ir įeis šviežio oro, tai patalpos nebebus šildomos tam, kad šiluma neišeitų iš namų. O štai atskiri įrenginiai veikia patys sau, dar ir reikalaudami nuolatinio namų ar biurų šeimininkų dėmesio: juos turi išjungti ir įjungti, reguliuoti, prižiūrėti, taisyti ar valyti“, – sakė R. Skurdenis, pabrėždamas pastatų automatikos teikiamą visapusišką komfortą, – tiek buvimo patalpose, tiek pastatų automatikos valdymą.

​​
Problemos sprendžiamos kompleksiškai

Daugelyje naujai pastatytų šiuolaikinių visuomeninių pastatų, kuriuose kuriasi biurai ir dirba dešimtys, šimtai žmonių, patalpų klimato problemos sprendžiamos automatiškai ir kompleksiškai, o darbuotojui dėl to galvos neskauda nei tiesiogine prasme, pvz., dėl deguonies stygiaus, nei perkeltine. „Pastatų automatika leidžia nustatyti reikiamą šilumos, oro ir drėgnumo santykį, kuris keičiasi ne tik sulig už lango besimainančiais metų laikais, bet ir žmonių kiekiu patalpose, t. y. protingos sistemos oro parametrais rūpinasi nuolat – kiekvieną minutę, ir visa tai gali sėkmingai funkcionuoti kaip visuomeniniuose, taip ir individualiuose pastatuose. Čia pastatų automatikai cenzo nėra, – sakė R. Skurdenis. – Pavyzdžiui, visai neseniai pastatų automatika įrengta sostinėje veikiančiame viešbutyje „Holiday Inn“.

Pasak. R. Skurdenio, viešbučiuose vienas dažniausiai diegiamų pastatų automatikos sprendimų – vėdinimo sistemos, kurios veikia pagal bendrą patalpų naudojimą, pavyzdžiui, konferencijų salių užimtumą, apgyvendintus ir tuščius kambarius ir panašiai.

„Jungiklyje esantis daviklis matuoja anglies dioksido kiekį patalpoje ir atitinkamai paskirsto oro srautus. Taigi, padidėjus žmonių kiekiui patalpoje sistema automatiškai ima veikti didesniu pajėgumu ir atvirkščiai – vėdinimo intensyvumas sumažėja, kai oro kokybė pasiekia reikiamą lygį. Taip pastatų automatika padeda užtikrinti, kad oras patalpoje visada bus kokybiškas ir kartu bus efektyviai paskirstomos energijos sąnaudos“, – aiškino R. Skurdenis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (28)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (253)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

Užkalnis. Kaip apsupti save protingais žmonėmis (101)

Kodėl reikėtų taip elgtis? Su kvailiais artimoje aplinkoje juk lengviau? Jie mažiau kritiški,...

Guogos pastaba „Žalgiriui“: pirmoje vietoje turi būti rinktinė (54)

Vilniaus „Ryto“ klubo oficialiai svetainei interviu davęs klubo prezidentas Antanas Guoga...

Namas – tarsi įgyvendinta svajonė: užburiantys pakrantės vaizdai leidžia jaustis kaip amžinose atostogose (1)

Yra labai nedaug vietovių, kurios turi didelei aglomeracijai būdingą tankumo, aukštos kokybės...

Vaikas serga: kas geriau – imti nedarbingumo pažymėjimą ar dirbti namie? (7)

Beveik pusė šalies darbuotojų, kurie turi vaikų ar artimųjų priežiūros pareigų, prireikus...

Klastinga priklausomybė gali pasiglemžti net ir stipriausius: kad tai paveldima, žino ne visi (29)

Moksliškai įrodyta, kad priklausomybė alkoholiui gali būti perduodama genetiškai. Visgi,...

Naglis Šulija pažvelgė į planetų išsidėstymą: krizė gali būti ne už kalnų (21)

Finansų krizė jau ne už kalnų, tačiau dar turime laiko jai pasiruošti, sako astrologas Naglis...

Pranckietis: man ir buvo, ir yra gėda (431)

Geriems įstatymams priimti arba geram keliui išlyginti reikalingas buldozeris, paklaustas, kaip...