Tiesa, būtina įsidėmėti, kad peraugę rabarbarai gali ir pakenkti.
Svarbu žinoti, kad rabarbarais reikia mėgautis pavasarį, vėliausiai iki Joninių. Mat šis augalas pavasarį turi daugiau citrinos ir obuolių rūgščių, o vasarą pradeda daugiau kaupti oksalo rūgšties, kuri yra kenksminga.
Vertingi jauni lapkočiai
Manoma, kad XVII a. rabarbarai buvo tarp svarbiausių vaistinių augalų, iš kurių ir dabar farmacijos pramonė gamina vaistus. Vaistinėmis savybėmis pasižymi jų šaknys, turinčios biologiškai aktyvių medžiagų. O jauni lapkočiai vartojami maistui. Rabarbarų lapkočiuose yra gausu vitaminų C ir P, taip pat vitamino K, kuris organizme palaiko normalų kraujo krešėjimą.
Be to, rabarbarai turtingi mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, fosforo, geležies, šis augalas naudingas ir dėl organinių rūgščių, antioksidantų, skaidulinių medžiagų.
Tačiau svarbu žinoti, kad rabarbarais reikia mėgautis pavasarį, vėliausiai iki Joninių. Mat šis augalas pavasarį turi daugiau citrinos ir obuolių rūgščių, o vasarą pradeda daugiau kaupti oksalo rūgšties, kuri yra kenksminga. Tiesa, tvirtinama, kad oksalo rūgšties kiekiai nėra dideli, tačiau geriau nerizikuoti.
Ir desertas, ir pagardai
Pavasarį nuskinti saldžiarūgščiai lapkočiai – puikūs įdaras įvairiems pyragams, kitiems desertams gaminti, ledams pagardinti. Vaikus galima nudžiuginti kisieliais, kompotais, želė. Iš skania rūgštele gaivinančių rabarbarų gaunasi puikios cukatos. Rabarbarų galima dėti į sriubas ir troškinius.
Žinoma, vertingesni termiškai neapdoroti rabarbarai, tad lapkočiais galima pagardinti įvairias salotas. Ir šeimynai, ir svečiams galima pasiūlyti išskirtinio deserto – supjaustytus lapkočių gabaliukus pamirkyti meduje. Tik prieš vartojimą reikia nulupti lapkočių odelę. Toks deserto valgymas ypač turėtų patikti vaikams. Rabarbarai laisvina vidurius, tad, suprantama, mėgautis tokiu desertu reikia saikingai.
Rabarbarų galima užsišaldyti žiemai (prieš tai patariama nuplauti verdančiu vandeniu), išsivirti uogienių, džemų. Rūgštūs lapkočiai tiks su saldesnėmis uogomis. Rabarbarų skonį pabrėžia apelsinų žievelės, imbieras, cinamonas.
Specialistės komentaras
Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė:
– Rabarbaruose yra išskirtinai didelis vitamino K kiekis – jis svarbus kraujo krešėjimui, kaulų struktūrai, osteoporozės profilaktikai, imunitetui, yra duomenų, jog mažina Alzheimerio ligos riziką. Tai – naudingas maistas, nes turi mažą kalorijų kiekį (100 g – tik 21 kcal.). Šiose daržovėse yra didelis kiekis oksalo ir obuolių rūgšties – jos lemia rūgštų rabarbarų skonį, todėl jie rečiau valgomi žali.
Kalcio, esančio rabarbaruose, organizmas negali pasisavinti, kadangi jis susijungia su oksalo rūgštimi ir susidaro kalcio oksalatas. Žmonės, sergantys podagra, inkstų ligomis, inkstų akmenlige turėtų riboti produktus, turinčius daug oksalo rūgšties. Jos kiekį rabarbaruose sumažina jų terminis apdorojimas. Žinoma, sveikiems žmonėms saikingas rabarbarų vartojimas, ypač jei apsieinama be cukraus, yra puikus skaidulų, vitamino K ir C, antioksidantų (polifenolių, antocianinų (nuo jų priklauso raudona rabarbarų spalva), beta karotino) šaltinis.
Receptai
Rabarbarų drebučiai
Reikės:
3 stiklinių vandens,
2 stiklinių supjaustytų rabarbarų lapkočių,
stiklinės cukraus,
1,5 šaukšto želatinos,
pagal skonį gvazdikėlių ir apelsino žievelės,
300 g grietinėlės,
šaukšto miltinio cukraus.
Pavasario salotos
Reikės:
200 g rabarbarų lapkočių,
2 didesnių morkų,
2 svogūnų,
2 šaukštų medaus,
3 šaukštų grietinės arba jogurto,
krapų, petražolių, špinatų.
Rabarbarų ir varškės apkepas
Reikės:
400 g rabarbarų,
0,5 kg varškės,
0,5 stiklinės manų kruopų,
2 kiaušinių,
2–3 šaukštų sviesto,
2 šaukštų džiūvėsėlių,
150 g cukraus.
Rabarbarus supjaustyti nedideliais gabaliukais ir palaikyti apie pusvalandį karštame pasaldintame vandenyje. Varškę gerai išsukti, sudėti likusį cukrų, kiaušinius, manų kruopas, įpilti stiklinę šutintų rabarbarų nuoviro). Viską išmaišyti, dėti į riebalais išteptą keptuvą, apšlakstyti sviestu, apibarstyti džiūvėsėliais ir kepti įkaitintoje orkaitėje iki pusvalandžio. Skanaus!