Jei kardiologijos srityje problemos gana pažangiai sprendžiamos, tai onkologinės, ilgėjant žmonių amžiui, tampa sudėtingesnės. Tačiau medikai džiaugiasi, kad atsirado naujų plaučių vėžio gydymo galimybių.

Kaip sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikos Onkopulmologinės pagalbos ir intervencinės diagnostikos sektoriaus vadovas doc. med. dr. Marius Žemaitis, galima sakyti, kad įvyko revoliucija plaučių vėžio gydymo srityje: „Dar prieš kelerius metus vyravo didelis nusivylimas, nes standartinė chemoterapija buvo pasiekusi savo galimybių ribas, ir pacientai neišgyvendavo net vienerių metų. Vidutinė gyvenimo trukmė būdavo tik apie 8-10 mėnesių. Šiuo metu į plaučių vėžio, kaip ir į kitų lokalizacijų vėžio, gydymą, yra atėjusi vadinamoji biologinė taikinių terapija".

Šiandien yra patvirtintos dvi biologinės terapijos vaistų klasės - tai tirozinkinazės inhibitoriai ir angiogenezės inhibitoriai.

„Tirozinkinazės inhibitoriai blokuoja ant vėžinių ląstelių esančius specifinius receptorius, kurie vėžio atveju yra aktyvuoti ir nuolat siunčia signalą į tokių ląstelių vidų, skatina jas daugintis, metastazuoti. O užblokavus šiuos receptorius, vėžinės ląstelės daugiau nebesidaugina ir žūsta. Taip pacientų gyvenimas pailginamas 3 kartus, palyginti su standartine chemoterapija," - kalba apie preparatų veikimą dr. M. Žemaitis.

Kol vėžys yra labai mažas, jis minta difuzijos būdu. Jam pradėjus augti, reikia kraujotakos, tad išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios pritraukia žmogaus kraujagysles prie naviko, - taip navikas gauna mitybinių medžiagų, kad galėtų augti.

„Angiogenezės inhibitoriai slopina šitų kraujagyslių pritraukimą ir vėžys, nebetekęs kraujotakos, t.y. nebetekęs mitybos, žūsta," - toliau aiškina dr. M. Žemaitis.

Plaučių vėžio prognozė priklauso nuo naviko formos, išplitimo, stadijos. Vėžio prognozė apskaičiuojama penkerių metų išgyvenamumu. Kai vėžys I ir II stadijos, ši tikimybė yra 30-50 proc. III stadijos - apie 10 proc. o IV stadijos - tik 1 proc.

Diagnozuoti nelengva

Deja, bet plaučių vėžiu gali susirgti vėžiu net niekada nerūkęs žmogus. Tačiau blogiausia, kad šiandien nėra profilaktinės patikros būdų, kurie padėtų pagerinti plaučių vėžio išaiškinamumą.

„Atsiradus bet kokiam šios ligos įtarimui, žmogus kuo anksčiau turėtų kreiptis į gydytoją, ypač tai svarbu tiems, kurie rūko. Jeigu naujai atsiranda kosulys ar pasikeičia kosulio pobūdis, atsiranda skrepliavimas ar krūtinės skausmai, jau nekalbant apie atkosėjimą krauju, tai tokie simptomai neturi būti „nurašomi", esą tai dėl rūkymo,"- ragina profesorius.

Plaučių vėžį diagnozuoti sunku. Pagrindinė priežastis - kad pradinėse stadijose liga dažniausiai niekuo nepasireiškia, t.y. plaučių vėžiu sergantiems žmonėms jokių simptomų nebūna tol, kol liga jau būna progresavusi. Net rentgeno nuotraukoje jo gali nesimatyti.

Jeigu būtų diagnozuota ikivėžinė stadija, tuomet būtų galima taikyti efektyviausią gydymą. Nes net nustačius pirmos klasės plaučių vėžį, tikimybė išgyventi iki penkerių metų siekia ne daugiau kaip 60 procentų. Todėl, pastebėjus aukščiau minėtus požymius, kaip sako profesorius Raimundas Sakalauskas, nereikėtų kišti galvos į smėlį, nes taip galima prarasti daug galimybių likti gyvam.

Ligos požymiai priklauso ir nuo vėžio plitimo. Jei auglys plinta į tarpuplautį, užkimsta balsas, gali patinti veidas, rankos, užkristi vokas (nervų pažeidimas). Šis vėžys plinta (metastazuoja) į smegenis, kepenis, kaulus, kaklo limfmazgius. Kartu pasireiškia ir bendri simptomai - karščiavimas, svorio kritimas ir kt.

Jei auglys užspaudžia bronchą, pasireiškia kosulys">kosulys, dusulys. Jei auglys prasideda smulkiuosiuose bronchuose, ilgai nebūna jokių simptomų, o vėliau pasireiškia skausmas, pleuros uždegimas.

Sergamumas didėja

Plaučių vėžys - viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų ir, deja, sergamumas juo tik didėja. Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos pirmininkas prof. Raimundas Sakalauskas sako: „Statistikos duomenimis, kasmet pasauliniu mastu plaučių vėžiu suserga 1,6 milijono žmonių, Lietuvoje - 1,5-1,6 tūkstančio. Kiekvienais metais skaičiai šiek tiek skiriasi. Ir tai - iš trijų milijonų gyventojų, tokioj mažoj šaly. Ir apskritai pastebima tendencija, kad onkologinės ligos kaip mirštamumo priežastis lipa į pirmą vietą, nors visi buvome įpratę, kad „pirmauja" širdies ir kraujagyslių ligos."

Beje, sergamumas didėja ir dėl to, kad populiacijos amžius ilgėja. „Jeigu palygintume, pavyzdžiui, su 18 a., kai žmogaus gyvenimo vidurkis buvo apie 30 metų, gal net mažiau, tai šiandien šis vidurkis siekia apie 70-80 metų," - pastebi profesorius.

Svarbiausia - nerūkyti

Nors tiksli plaučių vėžio, kaip ir kitų lokalizacijų vėžio, priežastis nėra žinoma, tačiau yra keletas rizikos veiksnių - tai kontaktas su asbestu, anglies dervos produktais, arsenu. Plaučių vėžio išsivystymui gali turėti įtakos kitų ligų sukeltas bronchų pažeidimas (pvz., LOPL padvigubina tikimybę susirgti plaučių vėžiu), taip pat svarbus genetinis polinkis.

Tačiau pagrindinis rizikos veiksnys yra rūkymas - net iki 95 proc. visų sergančiųjų plaučių vėžiu šia liga susirgo būtent dėl kancerogeninių medžiagų, susikaupusių plaučiuose ilgą laiką rūkant. Cigarečių dūmuose yra apie 4000 cheminių medžiagų, iš jų daugiau kaip 40 žinomų kancerogenų (t.y. vėžį sukeliančių medžiagų). Ilgai veikiant šioms medžiagoms, pažeidžiama genetinė ląstelės informacija (kai tokių ląstelių daug, imunitetas ilgainiui „nepastebi" vienos iš defektyvių ląstelių), ir ji pradeda intensyviai, nevaldomai dalytis, formuodama auglį. Beje, tie, kurie renkasi vadinamąsias lengvas cigaretes, manydami taip apsisaugosią, klysta - „švelnių" cigarečių rūkymas veikia lygiai taip pat.

Rizika susirgti plaučių vėžiu tiesiogiai priklauso ir nuo surūkomų per dieną cigarečių skaičiaus bei rūkymo trukmės. Beje, net pasyvus rūkymas, t.y. buvimas prirūkytoje aplinkoje, tikimybę susirgti plaučių vėžiu padidina beveik dvigubai. O nuo intensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kai susergama plaučių vėžiu, praeina vidutiniškai 20-30 metų.

„Jeigu žmogus per dieną surūko apie du pakelius cigarečių, tai, kaip rodo pasaulinių epidemiologinių tyrimų duomenys, tikimybė susirgti plaučių vėžiu, palyginti su nerūkančiuoju, padidėja 25 kartus. Bet yra šiokia tokia ir paguoda. Tų pačių tyrimų ir specialių analizių duomenimis, jeigu, tarkim, žmogus rūko intensyviai, o vėliau visiškai meta rūkyti, tai maždaug per 15 metų rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja iki nerūkančiojo rizikos," - aiškina metimo rūkyti naudą prof. R. Sakalauskas.

Beje, atėjo laikas susirūpinti ir moterims. Nors plaučių vėžys dar vis dažniau nustatomas vyrams, pastaruoju metu daugėja ir plaučių vėžiu sergančių moterų. Ir vėlgi kaltas rūkymas - vis daugiau moterų neatsisako cigaretės.

Aišku, pirmiausia svarbu nesusirgti, o tam reikia stengtis išvengti rizikos veiksnių ir svarbiausio jų - rūkymo. Tad tiems, kurie dar neužgesino paskutinės cigaretės, tikrai verta tai padaryti. Juk, kaip sakė prof. R. Sakalauskas, metus rūkyti, šios sunkios ligos rizika gali ir visiškai išnykti.