aA
Tvirtinimai, jog maisto ribojimas ne tik padeda sulieknėti, bet ir maitina smegenis ir savotiškai padeda „perkrauti imuninę“ sistemą, skatina Amy Flemmings ieškoti mokslinių juos pagrindžiančių įrodymų, skelbia „The Guardian“.
© Shutterstock nuotr.

Net ir praėjus daugiau kaip metams, kai knygynų lentynose pirmą kartą pasirodė knygos apie dietą 5:2, Amazon.com svetainėje jos vis dar perkamiausios. Tapo gana įprasta matyti žmones staigaus svorio netekimo ištemptu veidu valgant iš cukinijos pagamintus spagečius ir atsiprašinėjant už irzlumą, mat jie šiandien „riboja maistą“. (Tuo atveju, jeigu paskutinius 13 mėnesių praleidote urve be interneto prieigos, 5:2 principas keliais žodžiais – dvi dienas valgomas maistas, turintis mažai kalorijų, kitas penkias – valgoma įprastai.) Šios dietos žavesys slypi paprastume ir fakte, kad dietos laikomasi vos trečdalį laiko.

Skaitant apie potencialią dietos naudą sveikatai, peršasi išvada, kad tai beveik universali priemonė. Galbūt todėl šis metodas taikomas jau taip seniai, ir kai kurios religijos vis dar tai propaguoja pasninką. Hipokratas tai praktikavo, Platonas pasninkavo, siekdamas didesnio fizinio ir protinio aktyvumo, o rašytojas Markas Twainas yra sakęs: „Šiek tiek badavimo gali sergančiam žmogui padėti labiau nei geriausia medicina ir daktarai.“

„Mes tai nepelnytai pamiršome, turėtume prie to sugrįžti“, – sako Valteris Longo, Pietų Kalifornijos universiteto biologas, daugiau kaip 20 metų tyrinėjantis badavimo ir maisto ribojimo fenomeno ilgaamžiškumą ir poveikį įvairiems organizmams. Badavimo ir maisto ribojimo tyrimai finansuojami ne organizacijų, gaunančių pelną iš svorio metimo ir sveikos gyvensenos propagavimo (kaip dietų industrija ir farmacininkai), o valdžios institucijų ir labdaros organizacijų, dirbančių su vėžio tyrimams. Yra mokslininkų, manančių, kad kontroliuojant maistą, galima sumažinti arba netgi pašalinti kai kurių medikamentų poreikį.

Maisto ribojimas domina ir dietologus. Kaip teigia Sioned Quirke, vadovaujanti svorio kontrole užsiimančios klinikoms: „Kol kas mums trūksta kokybiškų, išsamių tyrimų, kurie leistų drąsiai patarti ar reklamuoti vadinamąją 5:2 dietą, tačiau, jeigu pacientas nuolat stebimas, jeigu jaučiasi gerai, svoris krenta, neturime teisės jo atkalbinėti. Tiesą sakant, tai vienintelė „dieta“, nuo kurios ji nesistengia atkalbėti.

Ar iš tikrųjų maisto ribojimas toks naudingas? O gal jo poveikis tiesiog per geras, kad būtų tiesa?

Faktai apie lieknėjimą: dieta, dėl kurios iš proto kraustosi visas pasaulis
© Shutterstock nuotr.

Maisto ribojimas padeda lieknėti

Visiškai aišku: nesuvartojant pakankamai kalorijų, kūnas pradeda deginti jau esamus riebalus –pirmiausia išnaudojamos glikogeno atsargos kepenyse, todėl nėra prasmės maisto kiekį mažinti per pusę.

V. Longo komandos tyrimas parodė: jeigu pelės, kurioms ribojamas maisto davinys, laiku, kai ribojimai netaikomi, suėda pakankamai maisto (iš viso suvartoja tiek kalorijų, kiek įprastai), jos vis tiek netenka svorio. „Rezultatai, mano nuomone, išskirtiniai, labai panašius rezultatus pastebime ir su žmonėmis“, – teigia tyrimui vadovavęs mokslininkas.

Akivaizdu, kad ši informacija, patekusi į netinkamas rankas, gali būti labai pavojinga, nes maisto ribojimas ir persivalgymas neturi nieko bendro su sveikata ir gera savijauta. Be to, maisto ribojimas jokiais būdais neturėtų skatinti maitintis nesveiku maistu, kurio taip trokšta mūsų įpročių besivaikančios smegenų dalys, nors mūsų racionalus protas to ir nepripažįsta. Maža to, patarimas riboti maistą itin netinkamas vien dėl to, kad kaip ant mielių auga anoreksijos atvejų skaičius.

Yra įrodymų, kad maisto ribojimas sumažina norą persivalgyti, tačiau šį klausimą ištirti gana sudėtinga. Valgymo įpročiai, medžiagų apykaita ir smegenų veikla yra individualūs veiksniai, nuspėti savo tikruosius norus gana sunku.

Pats V. Longo jau penkerius metus kas dieną riboja maistą. Jis laikosi tam tikros sistemos: per aštuonias valandas jis suvalgo du patiekalus, tai laiko patikrintas metodas, kuris, jo žodžiais „padeda išlaikyti sveiką svorį“. Pasak V. Longo, tai geriau nei 5:2 dieta, nes organizmui reikalinga sistema, o ne kas kelias dienas vykstantys drastiški pasikeitimai (jis taip pat rekomenduoja kas tris mėnesius po 3-5 dienas pabadauti).

Tai leidžiama tik prižiūrint medikams, svarbu pasirūpinti, kad nesutriktų organizmo veikla, „nes žmonės mėgsta improvizuoti“, sako jis. Esant bent menkiausiam nuogąstavimui dėl sveikatos, derėtų elgtis itin atsargiai.

Maisto ribojimas – maistas smegenims

Markas Mattsonas – neurologijos mokslų laboratorijos vadovas iš Nacionalinio senėjimo instituto Baltimorėje – taip pat labai liesas. Jis reguliariai bėgioja, dažnai atsisako vakarienės, o 2014 metais TED paskaitoje kalbėjo apie ketogenines dietas (daug riebalų, pakankamas baltymų kiekis, mažai angliavandenių), kurios efektyviai užkerta kelią epilepsijos priepuoliams, gerina atmintį ir imlumą naujoms žinioms.

„Mano laboratorijoje bandome suprasti, kodėl šios dietos yra naudingos neuronams. Viena iš priežasčių yra ta, kad jos aprūpina smegenis alternatyviu kuru (vietoj gliukozės)“, – teigia M. Mattsonas.

Sukeldamos nedidelį oksidacinį stresą, jos pagerina nervų ląstelių gebėjimą sumažinti oksidacinę žalą DNR. Taip pat, jo nuomone, tokia mityba apsaugo senstančias smegenis nuo Parkinsono ir Alzhaimerio ligų. Didžioji dalis rezultatų gauti atlikus tyrimus su gyvūnais, tačiau evoliucine prasme aišku, kad kaip medžiotojai-rinkėjai, mes išsivystėme sugebėjimą, esant reikalui, gauti maisto. Galbūt žmonėms, bandantiems atsikratyti antsvorio, šis faktas ir padėtų.

Maisto ribojimas perkrauna imuninę sistemą

Viena didžiausių pastarųjų naujienų, susijusių su nereguliaru maisto ribojimu – praėjusią vasarą paskelbtos V. Longo komandos tyrimo išvados. „Maisto ribojimas gali perkrauti imuninę sistemą“, rėkte rėkė antraštės. Pelėms maistams ribotas dvi dienas, o dalis vėžiu sirgusių tyrimo dalyvių maistą ribojo 3-5 dienas. Tokia mityba laikinai sumažino senų baltųjų kraujo kūnelių skaičių, tačiau netrukus suaktyvėjo naujų baltųjų kraujo kūnelių gamyba, o jie – gyvybiškai svarbūs imuninei sistemai. Mažiau žinoma apie Bato universiteto mokslininkų tyrimą, kurio išvadose kalbama apie įrodymus, kad nenuoseklus maisto ribojimas padidina infekcijos tikimybę.

Kuo mums tikėti? Idealiu atveju – mokslininkais, kurių tyrimų rezultatai remiasi ilgamečiais tyrimais su žmonėmis. Kitaip tariant, kol kas niekuo, bet turėkite omenyje, kad V. Longo aptarta nauda imuninei sistemai – ekstremalaus maisto ribojimo rezultatas.

Jei laikotės 5:2 dietos ar V. Longo dvejų patiekalų per dieną sistemos, prarandate 80 proc. maisto ribojimo naudos, teigia biologijos ir biochemijos dėstytojas Nickas Priestas. Ekstremaliai ribojant maistą, energijai gaminti gali būti pradėtas naudoti raumenų audinys, o tai nėra sveika (V. Longo tvirtina, kad galiausiai raumenys ataugs, „bet turi būti atlikta daugiau bandymų su pelėmis ir žmonėmis.“). Ribojant maistą, nerekomenduojama sportuoti. V. Longo teigimu, kai jo tyrime dalyvavę žmonės nepaklausė šio patarimo ir bandė bėgioti tuščiu skrandžiu, vos neapalpo.

Kita vertus, iš V. Longo lūpų maisto ribojimo nauda skamba itin įtikinamai: „Tiek kalbant apie beždžiones, peles, tiek apie žmones, nustačius griežtą kalorijų ribą, jie ne tik gyvens ilgiau, bet ir net kelis kartus mažiau rizikuos sunkiai susirgti“. Jis konkrečiai mini vėžį, diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
4.0000

Top naujienos

Įtarimai Venckienei: mįslingi JAV išbraukymai ir teisiniai pančiai teisėsaugai (139)

Iš už Atlanto į Lietuvą pargabentos buvusios teisėjos Neringos Venckienės įtarimų sąrašą...

Vilniuje vilkikas įstrigo po tiltu: susidarė milžiniška spūstis papildyta (50)

Pirmadienį Vilniuje , Oslo gatvėje, vilkikas įstrigo po tiltu. Pirminiais duomenimis, apgadintas...

Per šnipų mainus išlaisvinto norvego istorija sukrėtė vietinius: tai tiesiog nerealu (17)

„Dėkoju daugeliui žmonių už paramą per šiuos dvejus metus, o ypač – savo šeimai, ji buvo...

Vairuotojai nežino, kaip sukti į dešinę prie naujų šviesoforų: stovi, nors gali važiuoti (15)

Nuo lapkričio pirmosios įsigaliojo naujos Kelių eismo taisyklės ( KET ), apibrėžiančios, kaip...

Veryga prašo kantrybės: medikų vidutinės algos turėtų pasiekti 3250, slaugytojų – 1625 eurus (35)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad ministerija tesės įsipareigojimus kitąmet...

Elžbietos II sūnus princas Andrew pagaliau prabilo: atsivėrė apie draugystę su prievartautoju ir santykius su nepilnamete (4)

Ką tik BBC kanalu transliuotoje laidoje princas Andrew atvirai papasakojo apie bičiulystę su...

Kęstutis Girnius. Ar Europa eis ten, kur Macronas ją ves? (39)

Prieš kelias savaites Prancūzijos prezidentas E. Macronas interviu savaitraščiui...

Lietuviai atsakė, kokį nekilnojamojo turto mokestį mokėtų (376)

Gyventojai sako nepritariantys, kad būtų priimtas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis, ir...

Po trejų metų santuokos su žmona skiriasi Henytės sūnus Enrikas Doktor (7)

2016 metų rugpjūčio 12 dieną žiedus sumainę Enrikas Doktor (tuo metu jis vis dar nebuvo...

Artinasi žiema: jau šią savaitę prasidės orų permainos (68)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šiltąjį ciklono sektorių. Padangė išliks debesuota, tik...