Visi žinome, kad maistas gali teikti malonumą, deja, labai trumpalaikį ir, dažniausiai, lydimą nepageidaujamų pasekmių. Ką daryti, jei manote, kad esate vienas iš tų, kurie maistu kovoja su neigiamomis emocijomis?

Tradiciškai emocinio valgymo specialistai siūlo kurį laiką save stebėti (geriausia - užsirašinėti) - ką ir kada valgote, kokios situacijos ir emocijos dažniausiai yra susijusios su persivalgymu?

Greta fakto, kad dėl patiriamo itin stipraus streso jūsų organizme itin padidėjęs hormono kortizolio kiekis gali sukelti saldaus ar sūraus maisto poreikį, taip pat galima išskirti kelias priežastis ar situacijas, kada pasireiškia emocinis valgymas.

(1) Nors bendravimas - vienas iš puikių būdų įveikti įtampą, dažnai draugiškas pasisėdėjimas kavinėje neįsivaizduojamas be skanaus kepsnio ar pyragėlio, o vakarėlis su draugais - be kaloringų gėrimų ir užkandžiu.

(2) Tiesiog patiriamos neigiamos emocijos, tokios kaip įtampa, pyktis, nerimas, stresas, vienišumas, nuobodulys ar pan. kai kuriuos žmones priveda prie besaikio valgymo.

(3) Vaikystėje susiformavę įpročiai, kad maistas - tai atlygis, paskatinimas, malonumas.

(4) Pastangos užgniaužti ar nukreipti dėmesį nuo problemų, kurios kelia neigiamas emocijas, t.y. valgymas užuot sprendus tarkim santykių problemas.

Kai atrasite tam tikrus dėsningumus, galėsite teigti, kad žinote savo „silpnumo akimirkas“. Sekančiame etape reikia ieškoti kitų būdų nei maistas, kurie padėtų efektyviai įveikti tas akimirkas, t.y. atrasti savo streso įveikimo strategijas.

Tie būdai gali būti labai individualūs, svarbiausia - kad jie jums būtų malonūs ir padėtų sumažinti įtampą/pakeltų nuotaiką. Kažkam gali padėti mėgstamos muzikos klausymasis, geros knygos ar straipsnio skaitymas, pasivaikščiojimas, vonios malonumai, kvėpavimo pratimai, pokalbis su draugu, namų ruošos darbai, laiškų skaitymas ar rašymas - bet kas, kas nukreiptų mintis nuo maisto tol, kol nebejaustumėte nevaldomo noro valgyti.

Greta šių tradicinių patarimų, norėčiau pridurti dar vieną mintį.

Greičiausiai sutiksite, kad net jei esate linkęs persivalgyti, tai darote ne visuomet, kai patiriate neigiamas emocijas. Siūlyčiau taip pat kurį laiką atidžiau stebėti savo mitybą ir atrasti tuos atvejus, kuomet pavyksta be papildomo maisto susitvarkyti su neigiamomis emocijomis.

Atsakykite sau į keletą klausimų: kuo tie atvejai kitokie? Ką jūs darote kitaip? Kas jums labiausiai padeda geriau pasijusti? Nemaža tikimybė, kad galvojimas apie šiuos dalykus padės greičiau atrasti jums labiausiai tinkančias streso įveikimo strategijas, kurios padės išvengti „emocinio valgymo“.

Juk gyvename ne tam, kad valgytume, bet valgome tam, kad gyventume, ar ne? Sėkmės!

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!