aA
Migrena, antsvoris, odos ir virškinimo problemos, įvairūs skausmai – šiuos sutrikimus gali sukelti maisto netoleravimas. Kaip išsiaiškinti jo priežastis, nesupainioti su alergijomis ir palengvinti simptomus?
© Shutterstock

Maisto netoleravimo mechanizmas

Sveiko žmogaus žarnynas apsaugo, kad į kraujotaką nepatektų organizmui nereikalingos medžiagos. Tačiau dėl ligų ir įvairių uždegiminių procesų žarnyno pralaidumas gali padidėti. Tuomet į organizmą pradeda patekti didesnės nesuvirškinto maisto molekulės. Šios dalelės organizmui svetimos ir jis jų nenori priimti. Iš karto sureaguoja mūsų imuninė sistema ir ima gaminti prieš tas medžiagas daugiau imunoglobulinų G.

Tai G klasės antikūnai, kurie jungiasi su tomis nesuvirškinto maisto dalelėmis – taip susidaro imuniniai kompleksai, kurie keliauja į įvairius organus (odą, kardiovaskuliarinę ar kvėpavimo sistemą, žarnyną). Šiuose organuose jie iššaukia kitas imunines reakcijas, dėl to gaminasi prouždegiminės medžiagos citokinai, kurių buvimas pasireiškia įvairiais simptomais.

Alergija ar netoleravimas?

Maisto netoleravimas labai dažnai klaidingai tapatinamas su alergija, tačiau tai skirtingi dalykai.

„Nors maisto netoleravimo simptomai panašūs į alergijos, tačiau jų priežastys skirtingos. Maisto netoleravimas iš esmės yra padidėjęs organizmo jautrumas tam tikriems maisto produktams. Jis gali būti imunologinis, t.y. kai organizme susidaro vienokie ar kitokie imuniniai kompleksai, sukeliantys simptomus, ir neimunologinis, kai trūksta atitinkamų fermentų tam, kad maisto produktai būtų reikiamai suvirškinti“, – teigia DELFI TV konferencijoje viešėjusi SYNLAB Lietuva laboratorinių tyrimų ekspertė Regina Lensbergaitė.

Regina Lensbergaitė
Regina Lensbergaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak jos, imuninė sistema dalyvauja tiek pasireiškiant alerginėms reakcijoms, tiek maisto netoleravimo požymiams. Tik kuomet turime pirmojo tipo greitąją alergiją, dalyvauja vieni imuninės sistemos komponentai, šiuo atveju imunoglobulinai E. Maisto netoleravimo atvejais kalbame apie imunoglobulinus G. Galima sakyti, kad maisto netoleravimas yra lėto tipo alergija tam tikram maisto produktui.

„Kaip pavyzdį galime paimti labai dažnai pasitaikančią alergiją pienui, kuri diagnozuojama nustačius padidėjusį imunoglobulino E kiekį. Šie imunoglobinai gaminasi, kai pieno baltymams patekus į organizmą sudirgsta imuninė sistema. Kuomet turime laktozės netoleravimą dėl fermento trūkumo, tai reiškia, kad mūsų organizme trūksta fermento laktazės ir nesuvirškintas produktas (šiuo atveju laktozė) taip pat dirgina mūsų imuninę sistemą ir gali paveikti imuninius mechanizmus. Šiuo atveju tyrimai rodo padidėjusį imunoglobulino G kiekį. Tačiau tai jau kitos klasės imunoglobulinai ir laikas, per kurį pasireiškia kokie nors simptomai, yra daug ilgesnis – tai yra lėto tipo alergija“, – dėsto R. Lensbergaitė.

Simptomai – patys įvairiausi

Verta pažymėti, kad alergijos simptomai pasireiškia labai greitai, o lėtinio dirginimo atvejais – net po kelių dienų. Tada žmogui labai sudėtinga susieti savo suvalgytą maisto su taip vėluojančiais simptomais.

Specialistai, norėdami nustatyti simptomų priežastį, tiria, ar nėra autoimuninių bei žarnyno uždegiminių ligų, dirgliosios žarnos sindromo, celiakijos, kitų įvairių funkcinių sutrikimų. Pastebėta, kad daugeliui žmonių blogai nuteka tulžis, o kasa išskiria per mažai virškinime dalyvaujančių fermentų. Visi šie sutrikimai įtakoja skirtingų simptomų pasireiškimą.

„Jei žmogui labiau pakenktas žarnynas, jį gali kamuoti viduriavimas, pilvo pūtimas, pilnumo jausmas. Žmogus gali jaustis pavargęs, mieguistas, ne toks darbingas. Jei imuniniai kompleksai nukeliauja į odą, tai pasireiškia bėrimais, atopiniu dermatitu, žvyneline, patinimais. Kitiems maisto netoleravimas ar alergija pasireiškia kraujospūdžio svyravimais, tachikardija, astma, nesibaigiančia sloga. Jei šių priežasčių nešalinsime, silpniau ar stipriau išreikšti simptomai gali aštrėti ir būti jaučiami gana ilgą laiką”, – aiškina specialistė.

Kaip sau padėti?

Svarbiausias dalykas esant įvairiems žarnyno pažeidimams, be abejonės, yra dieta. Bet dažnai žmonės ir patys intuityviai jaučia, ką gali valgyti ir kokie produktai organizmui netinka.

Dažniausiai žmonės netoleruoja kviečių, kukurūzų, riešutų (ypač anakardžių ir braziliškų), kiaušinių, pieno ir mielių.

Įvairios klinikos, siūlančios maisto netoleravimo tyrimą, dažnai komunikuoja taip, tarsi paciento blogos savijautos, antsvorio ar skausmo priežastis yra konkretus maistas ir teigia, kad viskas pasikeis, kai to konkretaus produkto bus atsisakyta. Kiek tame yra tiesos?

„Iš vienos pusės jos teisios, nes maistas yra vienas svarbiausių gyvenimo grandžių, tačiau reikia suprasti, kad maisto netoleravimo tyrimas dažniausiai atskleidžia tik simptomus, tačiau neišsprendžia tikrosios ligos priežasties, o tik palengvina organizmo būklę tinkamai subalansavus maisto produktus”, – akcentuoja R. Lensbergaitė.

Jeigu vargina tokie simptomai kaip virškinimo sutrikimai, pilvo skausmai, pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, skrandžio pilnumo jausmas, reikėtų pradėti tikrai ne nuo maisto netoleravimo tyrimo, o nuo bendro kraujo tyrimo, kad įvertintume anemijų riziką, vitamino D tyrimo, mikroelementų, H.pylori bakterijos, kuri sukelia skrandžio gleivinės pažeidimus, dėl kurių gali rasti virškinimo problemų tyrimo. Taip pat kasos, kepenų fermentų tyrimų, kurių gamyba stringa sutrikus virškinimo liaukų veiklai ir žmogus suvalgęs įvairių produktų jaučiasi blogai.

Jeigu kalbame apie tokius simptomus, kaip bendras nuovargis, galvos skausmas, migrena, odos atopija, antsvoris, pakilęs kraujospūdis, raumenų spazmai, silpnumas, miego sutrikimai, nerimas, dėmesio sutrikimai ar kt., mitybos subalansavimas yra puiki papildoma pagalba žmogui, dažnai teigiamai veikianti bendrą savijautą ir padedanti šiuos simptomus palengvinti arba juos sumažinti iki minimumo.

Griežtų „ne“ nėra

Ar nustačius, kad pacientas netoleruoja kažkokio produkto, jį reikia visiems laikams pamiršti? „Jei tai tik pavienės reakcijos, labai sunerimti nereikėtų. Jei reakcijos stipresnės, šių produktų vertėtų atsisakyti. Galbūt ne taip drastiškai, pasitariant su gydytoju ar dietologu. Po maisto netoleravimo tyrimo žmonės gauna jiems pritaikytą dietą ir rekomenduojamų valgyti produktų sąrašą. Jeigu viso to griežtai laikomasi, po kelių mėnesių ar dar greičiau simptomai gali labai sumažėti ir savijauta ženkliai pagerėti”, – sako SYNLAB Lietuva laboratorinių tyrimų ekspertė.

Visam gyvenimui atsisakyti netoleruojamo maisto tikrai nereikia. Po kelių mėnesių eliminavimo galima šiuos produktus bandyti palaipsniui vėl įvesti ir stebėti savijautą. Kartais užtenka tik sumažinti tam tikrų produktų kiekį.

Universaliausias specialistės patarimas būtų valgyti daugiau vaisių ir daržovių, rinktis sveiką ir kuo natūralesnį, mažiau apdorotą maistą, kuriame būtų daug fermentų ir vitaminų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Į Rytų Ukrainą plūdo išskirtinė Rusijos technika: po mokymų rusų kariams nustatė vienodą diagnozę (177)

Prieš penkerius metus, antrojoje 2014 m. rugpjūčio mėnesio pusėje, vadinamasis „Ilovaisko...

Lietuvis daro tai, apie ką daugelis svajoja, bet nedrįsta: mano tikslas – pasiekti visišką dugną (45)

Prieš trejus metus prisidengęs Modus Vivendi slapyvardžiu 24-erių Edgaras Bajerčius sėdęs ant...

Pinigų tema lietuviams kalbėti gėda ne mažiau nei apie seksą: jei už žinias rašytų pažymį, dažnas gautų 4 (86)

Pinigų klausimas lietuviams kartais yra toks pats tabu kaip ir seksas ar politika. Dar labiau nejauku...

Kodėl lietuviški kurortai yra daug blogiau nei užsienio: turtingųjų pasaulis Interlakenas ir jo beprotiškos kainos (195)

„Niekada nevažiuočiau į lietuviškus kurortus“, „Palanga – brangi tragedija“, „Į...

13 daug antioksidantų turinčių produktų: valgydami juos kovojate su kenksmingais procesais organizme (7)

Antioksidantai yra junginiai, padedantys atitolinti ląstelių pažeidimus ar net galintys užkirsti...

Investuotojai nenurašo penktojo pagal dydį miesto: vaiduoklį keis nauja verslo oazė (18)

Nors per pastarąjį dešimtmetį Panevėžyje gyventojų sumažėjo daugiau nei dvidešimčia...

Iš „Misijos Sibiras“ grįžusi Amerikos lietuvaitė: dabar važinėsiu po Ameriką ir viską pasakosiu (107)

Tarp šešiolikos šių metų ekspedicijos „ Misija Sibiras “ dalyvių pirmą kartą buvo...

Bretanė – vieta, kur saugoma istorija ir gerbiamos tradicijos (13)

Gerai išvystytas Prancūzijos greitųjų traukinių (TGV) transporto tinklas suteikia unikalią...

Linkytė ir Vaitiekūnas papasakojo apie slogias mintis ir kaip pavyko pamilti save (75)

Laisvės pikniko metu „Rytojaus jaunimo“ diskusijų zonoje didelio susidomėjimo sulaukė...

Gamtos ženklus stebinti dzūkė jau žino, kokie bus rudens orai ir kada sulauksime pirmojo sniego (91)

Gamtos ženklus stebinti ir orus pagal juos prognozuojanti marcinkoniškė Janina Janušauskienė...