Gydo žievėje esančios rauginės medžiagos. Toks nuoviras vartojamas išoriškai, gydo žaizdas nuo pragulų, pūlinių, tinka ir kompresams, ir gaivinamosioms vonioms. Juo skalaujama galvos oda plaukams stiprinti, plinkant ar nuo pleiskanų. Užpilo nuoviru skalaujama burnos ertmė nemaloniam burnos kvapui pašalinti, gelbsti nuo gerklės uždegimo. Stabdo žarnyno ir skrandžio kraujavimus, taip pat vartojamas nudegimams, kitiems odos pažeidimams gydyti.
Ąžuolo žievė ruošiama anksti pavasarį (kovo–balandžio mėn.) iki pasirodant lapams, kol teka sultys. Žaliava renkama nuo jaunų medžių, kurių skersmuo 5–10 cm, ir stambesnių medžio šakų. Daromi žiediniai įpjovimai kas 25–30 cm, po to 1–2 išilginiai pjūviai ir žievė lengvai atskiriama nuo medienos. Džiovinama džiovykloje 50–70 °C temperatūroje. Vaistinė žaliava – išdžiūvę žievės gabalai, susisukę vamzdeliu arba griovelio formos, iki 30 cm ilgio, ne storesni nei 6 mm. Išorinis žievės paviršius yra lygus, šviesiai rusvas, matinis arba blizgantis, lengvai lūžtantis. Kvapas atsiranda tik mirkant vandenyje, skonis – savotiškas.
Pirčiuoliai negaili pagiriamųjų žodžių ąžuolo vantoms. Tokia vanta mažina kraujospūdį, atpalaiduoja, pakelia nuotaiką, gerai sušildo riebalinius audinius, valo žmogaus energetinius kanalus. Tačiau ji tinka tik sveikiems žmonėms, sergantiesiems depresija reikėtų vengti kontakto su ąžuolu. Savo stipria energija ąžuolas gali pastūmėti silpną žmogų į dar gilesnę depresiją.
Ąžuolo lapai išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, mažinančias kraujo spaudimą. Tokią vantą galima naudoti kaip vėsų kompresą periantis, jei kraujospūdis yra per aukštas. Ąžuolo vanta gerai veikia riebią odą, daro ją elastingą, ramina nervų sistemą, mažina kojų prakaitavimą.
Lietuvoje ąžuolas buvo garbinamas kaip griaustinio dievo – Perkūno medis, nuo seno tikėta jo gydomąja galia. Jis – jėgos simbolis, dievų medis, kosminės energijos laidininkas, turintis ryšį su aukštesniuoju pasauliu, galintis paveikti ir keisti žmogaus likimą. Ąžuolas žmogui suteikia daugiausia jėgų.
Eglė: sveikatos šaltinis iš amžinai žalios skaros
30 g eglių spyglių nuplauti šaltu vandeniu, sudėti į termosą ir užplikyti 200 g verdančio vandens. Palaikyti 20 min., nukošti. Saldinti medumi ar cukrumi. Gerti dieną per 2–3 kartus. Šį gėrimą patariama vartoti kenčiantiesiems nuo reumato ir tuberkuliozės.
Gėrimas su spanguolėmis
Sumaišyti 25 g eglių spyglių ir 250 g karšto vandens, 20 min. palaikyti termose, nukošti. Skaninti spanguolių arba svarainių sultimis.
Tepalas
Jis tinka pūlingoms žaizdoms, sumušimams gydyti, išnirus sąnariui. Tepalui paruošti lygiomis dalimis imti eglių spyglių, vaško, medaus, aliejaus. Viską pakaitinti ir palikti valandai šiltai.
Vanta
Eglių šakų vanta mažina reumatinius, galvos skausmus, gerina miegą.
Nuoviras
Eglių pumpurų nuoviras gydo sergant kvėpavimo takų, lėtiniu plaučių, tulžies pūslės uždegimu, reumatu, podagra. Tyrimais įrodyta, kad sibirinės eglės šakelė net perpus sumažina mikrobų kiekį ligonio kambaryje.
