Parduotuvinė naudos neatneš
Gydytoja dietologė R.Petereit sako, kad senovėje žmonės šį gėrimą vertindavo, matyt, ne be reikalo. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad gėrimas ne tik malšindavo troškulį, bet ir suteikdavo jėgų: kad būtų žvalesni, vyrai jos gerdavo prieš mūšį. Manyta, jog gira praplautos žaizdos greičiau gydavo, geriant ją greičiau suaugdavo lūžę kaulai, gerėdavo inkstų veikla. Teigiamą giros poveikį žinojo ir moterys – norėdamos, kad jų veido oda būtų glotnesnė, skaistesnė ir stangresnė, girą ne tik gerdavo, bet ir ja prausdavosi.
Deja, šiandien pramonininkų parduodama gira, anot R.Petereit, kaži ar gali lygiuotis su protėvių gamintąja.
„Žmonės girą liaupsina dažnai nepelnytai. Pamiršta, kad ne patys ją gamino, o nusipirko prekybos centre. Jei patikrintumėte pirktinės giros sudėtį, pamatytumėte, koks cukraus kiekis joje yra. Nuo septynių iki vienuolikos gramų cukraus šimtui gramų gėrimo. Saldžios skanios giros norisi išgerti daugiau nei pusė stiklinės. Taip net nepastebime, kaip su pasigardžiavimu galime įveikti ir pusę litro šio gėrimo. Paskaičiuokime: išgėrę kelias stiklines pirktinės giros gaunate apie penkiasdešimt gramų cukraus. Tai apie šeši, septyni arbatiniai šaukšteliai „baltųjų nuodų“. Toks kiekis gerokai viršija dienos normą“, – kalba dietologė Rūta Petereit.
Cukrus, beje, ne vienintelė blogybė, galinti gerą gėrimą paversti niekais. Pirktinės giros sudėtyje neretai pamatysime ir konservantų, stabilizatorių, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų ar dirbtinių kvapiklių.
Gaminkite patys
Kaip jau supratote, geros giros vargu ar gausime nusipirkti parduotuvėje. Kodėl šios nepasigaminti patiems? Vis dėlto net tokį gėrimą galima sugadinti. To kaltininkas – tas pats cukrus.
„Nors gira ir naminė, dažniausiai į ją dedama cukraus, todėl svarbu žinoti, kiek šio iš tiesų reikalinga, kad vyktų geras rūgimo procesas. Beje, tikras giros žinovas gali raugą pagaminti ir vien iš vaisiuose ar uogose esančio natūralaus cukraus. Giros receptų gali būti įvairiausių, gamybos būdų pačių išradingiausių – gaminama ir iš duonos, ir iš vaisių, ar uogų. Jei gira gaminama iš natūralių produktų ir į ją nėra pridedama per daug cukraus, sveikatai ji gali turėti teigiamą poveikį“, – sako specialistė ir priduria, jog naminis gėrimas naudingas ir žarnyno veiklai.
Nors gira laikoma nealkoholiniu gėrimu, dėl rūgimo proceso gali turėti apie 0,7 proc. – 2,2 proc. alkoholio, todėl vaikams ji nerekomenduojama.
Komentaras
Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova:
– Gira gali tapti papildomu B vitamino, gerųjų bakterijų šaltiniu, taip pat puikiai malšinti troškulį ir papildyti mitybos įvairovę. Į tikros, natūralios giros sudėtį, kad ši organizmui būtų naudinga, o ne priešingai, paprastai turėtų įeiti ruginė duona, vanduo, cukrus ir razinos. Pastarosios – it natūralios laukinės mielės, kurios kartu su cukrumi užtikrina gerą rūgimo procesą. Kuo ilgiau vyksta rūgimo procesas, tuo mažėja cukraus kiekis, gira įgauna rūgštelėjusį skonį. Taigi geroji giros nauda gaunama tik tada, kai yra ruošiama tikruoju būdu.
Naminės giros receptas
Salyklą pasigaminti tinkamiausia emaliuotame inde ar medinėje ąžuolo statinaitėje. Salyklą gaminkite iš miežių, kviečių, rugių ar žirnių. Svarbu – grūdų nemaišykite, kiekvienos rūšies ruoškite atskirai. Vėliau gamindami girą į miežių salyklą galėsite įmaišyti truputį kviečių arba rugių salyklo ir paeksperimentuoti.
Grūdus nuplaukite šiltu (jokiu būdu ne verdančiu) vandeniu. Užpilkite kambario temperatūros vandeniu taip, kad apsemtų. Laikykite 5–6 dienas, nuolat pamaišykite. Po 2–3 dienų vandenį pakeiskite (grūdus nuplaukite šiltu vandeniu). Kai išdygs želmenys (jie turi būti 2–3 kartus ilgesni už grūdą), grūdus išimkite iš vandens ir išdžiovinkite šiltoje orkaitėje (30–400 ºC). Išdžiovintus sumalkite mėsmale, o paskui kavos malūnėliu. Saugokite vėsioje sausoje vietoje supilstę į maišelius.
Skoniui suteikia įvairūs priedai: medus, vaisiai, daržovės, kvapnios žolelės.
