Žurnalo „Personality and Individual Differences“ sausio mėnesio numeryje pasirodė biologo A. Putilovo ir bendraautorių Olgos Donskajos ir J. Verevkino straipsnis „How many diurnal types are there? A search fo two further „bird species“.
Mokslininkai tyrinėjo žmogaus dienos režimą ir miegą, o jų gauti rezultatai gali pakeisti visuotinai priimtą suvokimą, kad pasaulis dalijasi į „vyturius“ ir „pelėdas“. Tyrėjai tvirtina, kad yra bent jau dar dvi „paukščių“ kategorijos, į kurias anksčiau niekas neatkreipė dėmesio.
A. Putilovo ir jo kolegų eksperimente dalyvavo 130 savanorių. Visi jie sutrikdė dienos režimą: atlikdami įvairias mokslininkų užduotis parą nemiegojo. Be to, tyrimo dalyviai užpildė išsamią anketą, kurioje buvo klausinėjama apie jų prioritetus miego ir budravimo režime. Anketa šiuo atveju buvo ne mažiau svarbi nei 24 valandas trukusio aktyvumo rezultatai.
A. Putilovas miego reiškiniu domisi jau daugiau kaip 25 metus. Jis seniai atkreipė dėmesį į tai, kad žmogaus miegą įprasta tirti vadovaujantis viena vienintele skale – „anksti-vėlai“. Taip mokslininkai automatiškai numano, kad jeigu žmogus keliasi anksti, tai ir gulti jis eina anksti. Arba atvirkščiai.
Tačiau kas pasakė, kad kitoks režimas neįmanomas? Pavyzdžiui, kad žmonės gali anksti ryte keltis, o miegoti eiti vėlai vakare? Taip A. Putilovas sumanė kitą skalę – „rytas-vakaras“. Todėl eksperimentas ir anketa turėjo išaiškinti jau ne du, o keturis žmonių tipus, kurių miego ir būdravimo prioritetai skiriasi.
Taip ir įvyko. 29 tyrimo dalyviai pasirodė esą palyginus gryni „vyturiai“, dar 44 – tokios pat grynos „pelėdos“. O štai likę 57 savanoriai – tai yra beveik pusė – pateko į anksčiau mokslui nežinotų „paukščių“ kategoriją. 25 žmonės sudarė grupę, santykinai pavadintą „energingaisiais“.
Jų dienos režimas numato vienodą aktyvumą ir rytais, ir vakarais, o anketų duomenys leido suprasti, kad šiems žmonėms reikia mažiau miego nei visiems likusiems – vidutiniškai jiems pakanka septynių su puse valandos, nors fiziologine norma laikomos aštuonios valandos miego per parą. Kiti 32 dalyviai santykinai buvo pavadinti „snaudaliais“, nes jie ir ryte, ir vakare jautėsi vienodai mieguisti.
Faktas, kad anksčiau mokslininkai tyrinėjo žmogaus miegą vadovaudamiesi viena skale, gali atrodyti keistai. „Aš ir pats ketvirtį amžiaus stebėjausi ir galiausiai nusprendžiau publikuoti eksperimentinės anketos rezultatus, – sakė A. Putilovas. – Ji buvo sukurta dar dešimtajame dešimtmetyje ir tai buvo daroma remiantis psichologijoje priimtomis psichometrijos procedūromis“.
Jo teigimu, Australijos mokslininkas Rickas Robertsas sukūrė analogišką anketą, pirmą kartą panaudodamas dvi skales tam, kad galėtų aprašyti žmogaus dienos režimą ir miegą, tačiau patvirtinančių eksperimentų neatliko ir netgi pačios anketos iki šiol nepublikavo. Beje, būtent R. Robertsas pasiūlė naujiems tipams terminus „energingieji“ ir „snaudaliai“. A. Putilovas mano, kad terminai nėra labai vykę, tačiau užtat dabar visi tipai įvardinti.
Mokslininkas prisipažįsta, kad kol kas nesusimąstė apie galima praktinį savo gautų rezultatų pritaikymą, tačiau jis pasidalijo dar vienu pastebėjimu. Naujųjų „paukščių“ režimas išsiskiria lankstumu.
„Stipriai motyvuota aktyvi veikla leidžia žmogui būti „energinguoju“, tačiau paskui toks žmogus gali mėnesį miegoti po dvylika valandų per parą. Beje, žinau tai iš savo patirties, nors konkrečių tyrimų šia tema nesu girdėjęs. Dar turiu pasakyti, kad kai mažai miegantiems sudaromos sąlygos, kai miego trukmė neribojama, jie pradeda miegoti kaip visi „normalūs žmonės“. Jų darbingumas tuomet išauga ir pranoksta „paprastų“ žmonių darbingumą“.
Mokslininko darbai sulaukė didelio žurnalistų susidomėjimo. Jam skambino ledinių „The Times“, „The Wall Street Journal“ ir „Sueddeutsche Zeitung“ mokslo redaktoriai ir siūlė galimus paukščių pavadinimus kitoms dviem dienos režimo kategorijoms.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
