Didžiausia mitybos klaida, dėl kurios suvalgytas maistas eina perniek

Kanados mokslininkų paskelbti tyrimų duomenys gali padaryti perversmą mityboje. Pasirodo, kramtydami maistą mes pakankamai jo nesusmulkiname ir organizmas įsisavina tik 1 procentą to, ką suvalgome. Išeitis – vaisius, daržoves ir žoleles sutrinti į tyrelę, kad bent 80 proc. ląstelių būtų perlaužtos.

„Pasirodo, mes sukramtom tik kas 100 ląstelę, o visos kitos eina tokia mase, kuri padeda fermentams lengviau pasiekti mėsą, riebalus, angliavandenius. Ir tik perlaužus kiekvieną ląstelę, jos turinys, visi vitaminai natūralios erdvinės sandaros patenka į organizmą“,- sako Vilniaus universiteto Lietuvos onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia.

Gydytojas taip pat kritikuoja paplitusią madą iš daržovių ir vaisių spausti sultis. „Sultyse yra tik penktadalis veikliųjų medžiagų, kurios yra garšvos, kiaulpienės, mairūno, saliero ar brokolio ląstelienoje. Ir šitą tokią klaidingą tvarką reiktų pakoreguoti ir ne sultis gaminti iš daržovių ir vaisių, o piurė. Nes po agurko ar obuolio žievele yra daug gerųjų veikliųjų medžiagų.“

Tad J. Ruolia pataria ir visas lapines daržoves, kurias auginam, sutrinti, kad būtų sutraiškytos jų ląstelės ir organizmas jas geriau pasisavintų. Tai yra vitaminus, enzimus, fermentus natūralios erdvinės sandaros.

„Jeigu kepenys pavargusios po antibiotikų, po sulfanilamidų, po kitų vaistų, chemoterapijos, jos negeba sintetinių vitaminų 100 proc. padaryti natūralios erdvinės sandaros ir dalis vitaminų eina niekais. O iš paprastos daržovės ar lapo, paprastos rūgštynės iškart eina į medžiagų apykaitos procesus“,- aiškina fitoterapeutas.

Kiek reiktų vartoti tų sutrintų daržovių? Kanados mokslininkai rekomenduoja iki 2 stiklinių per dieną. Vertėtų pasiimti į darbą ir vis po šaukštą suvalgyti – tinka ir su antru patiekalu, ir į padažus įsipilti. J. Ruolia pavasarį pataria valgyti topinambų, kurie labai turtingi įvairiais vitaminais ir inulinu ir labai tinka sergantiems cukralige. Tik reiktų taip pat nepamiršti šios daržovės sutrinti, kad inulinas būtų pasisavintas.

„Kadangi mes ne karvės ir ne avys, ir neturim celiuliozę ardančio fermento, tai viskas taip su fekalijom lauk ir išeina. Ir pasitarnauja tik kaip mechaninė matrica išsidėstyti mėsai, jeigu jos neatskiedžiam mėsos ir mėsą skaidančių fermentų vandeniu. Vandens reikėtų gerti po pora gurkšnių iki litro per dieną. Kodėl po pora gurkšnių? Todėl, kad atskiedus fermentus organizmas nesuvirškina ir prasideda puvimas. Mėsa, tinkamai neapdorota druskos rūgšties, tulžies rūgščių, kasos fermentų ir kitų dar 20 fermentų, atėjusi į plonąjį ir storąjį žarnyną, lakto-bifido bakterijų yra neatpažįstama. Bet puikiai atpažįstama puvimo bakterijų, kurių mes turime apie kilogramą“,- dėsto gydytojas. Jo teigimu, tai viena iš vėžio atsiradimo priežasčių.

„Asmeniškai pastebėjau, kad pasiguldžius kas antrą žmogų ir palpuojant jo pilvą, tas pilvas yra kaip būgnas, jame pilna puvimo dujų. Ir tada stebisi žmogus – padoriai gyvenau, negėriau, nerūkiau ir man vėžys. Bet kaip tau vėžys neatsiras, kad puvimo produktai naikino žarnyno sieneles. Besiginančių žarnyno sienelių epitelis storėjo ir išsigimė. Ir štai tau vėžio kilmės priežastys ir pasekmės“,- aiškina J. Ruolia.

Tad gydytojas pataria kasdien pasidaryti ir suvalgyti po 2 stiklines tyrės su obuoliu, bananu ir mėgstamomis žolėmis. „Kiekvienas žmogus turi individualiai įvertinti savo receptorius ir pasirinkti jam patinkančius derinius. Juk net vaistažolės yra mėgstamos vieno ar kito organo. Pavyzdžiui, plaučiai labai mėgsta raktažolės, plautį, čiobrelį, linus, liepų žiedus. Kepenys – šlamutį, dirvuolę. Inkstai – takažolę, rykštenę. Širdis – gudobelę. Tos veikliosios medžiagos tiesiog papildo tuose organuose trūkstamas medžiagas.“

Anot fitoterapeuto, moterys turėtų daugiau vartoti kopūstų – ir ne vien tik brokolių, žiedinių gūžinių kopūstų galvų, bet ir žalių lapų. Reiktų apdengti marle besiformuojančio kopūsto galvą ir kas savaitę pasiėmus po vieną lapą suvalgyt.