Medžiagų apykaitos greitis ir širdies plakimo greitis – šios ir daugelis kitų organizmo funkcijų yra kontroliuojamos hormonų, kuriuos gamina skydliaukė. Tai drugelio formos liauka, esanti tarp jūsų kaklo ir krūtinkaulio viršaus.
Kartais, dažniausiai moterims, skydliaukės veikla sutrinka. Tiesą sakant, dauguma skydliaukės vėžio atvejų (kai kuriais vertinimais, apie 75 procentų) diagnozuojama dailiosios lyties atstovėms, teigia buvęs Amerikos skydliaukės asociacijos prezidentas Johnas Morrisas.
J. Morrisas aiškina, kad skydliaukės vėžys ir autoimuninės ligos, tokios kaip hipertiroidizmas (padidėjęs skydliaukės aktyvumas) ir hipotiroidizmas (skydliaukės nepakankamumas) yra iš tiesų daug dažniau diagnozuojamos moterims nei vyrams, nors kol kas niekas nesupranta, kaip tai galima paaiškinti. Bet kokiu atveju, skydliaukės veiklos sutrikimai, tokie kaip hipotiroidizmas, yra siejami su padidėjusia skydliaukės vėžio rizika.
Laimei, skydliaukės vėžys yra gana retai pasitaikanti liga. Be to, dauguma atvejų yra diagnozuojama anksti ir mirtingumas yra labai žemas. Vis dėlto, ekspertai teigia, kad labai svarbu skydliaukės vėžį nustatyti laiku.
„Jūsų šeimos gydytojas turėtų apčiuopti skydliaukę kiekvieno įprasto vizito metu, – teigia Skydliaukės vėžio centro Dana-Farber vėžio institute direktorius Jochenas Lorchas. – Taip pat lengva tikrintis pačiam, todėl skydliaukės vėžys paprastai yra lengvai diagnozuojamas ankstyvose stadijose. Ir jeigu jį pagauni, paprastai nebūna jokių problemų.“
Štai devyni faktai apie skydliaukės vėžį, kuriuos turi žinoti visos moterys.
1. Per pastarąjį dešimtmetį skydliaukės vėžio diagnozių skaičius patrigubėjo
Pasak Amerikos vėžio draugijos, skydliaukės vėžio diagnozių JAV daugėja sparčiausia tarp visų navikinių ligų. „Per pastaruosius dešimt ar penkiolika metų jis diagnozuojamas nuo trijų iki penkių kartų dažniau. O kai kuriose pasaulio vietose net dažniau“, – tikina J. Morrisas. Pasak specialisto, bent dalis šio augimo nulemta dažnesnio tikrinimo ir patobulėjusių technologijų.
2. Mirtingumas mažas, bet augantis
Labiausiai paplitusio papilinio skydliaukės vėžio išgyvenamumas pirmoje ir antroje stadijose siekia 100 procentų, trečioje stadijoje – 93 procentus, ketvirtoje – 51 procentą. Deja, šie skaičiai šiek tiek prastėja.
Kodėl mirtingumas nuo šios ligos šiek tiek auga? „Turėtų būti kažkoks aplinkos veiksnys“, – aiškina J. Lorchas ir priduria, kad nors yra teorijų, kad dėl to gali būti kaltas dažnesnis kontaktavimas su cheminėmis medžiagomis ir pesticidais, dar nėra pakankamai tyrimų, galinčių tiksliai nustatyti to priežastis.
3. Skydliaukės vėžys yra jaunų moterų problema
Skydliaukės vėžys dažniausiai diagnozuojamas jaunesniame amžiuje nei dauguma kitų vėžio rūšių. J. Lorcho teigimu, nors iš dalies tai galima paaiškinti dažnesniais atsitiktiniais išaiškinimais, kita paaiškinimo dalis – pats vėžys.
Palyginti su kitomis vėžio formomis, skydliaukės vėžys yra santykinai paprastas. Jis nėra daugelio genetinių mutacijų rezultatas. Krūties ar gaubtinės žarnos vėžys paprastai yra nuo penkių iki dešimties genų mutacijų rezultatas. Už skydliaukės vėžį paprastai atsakinga viena genetinė mutacija. Būtent dėl to ši vėžio forma dažniausiai diagnozuojama jaunesniame amžiuje.
4. Dažniausias skydliaukės vėžio simptomas – guzas
Nors gūžys ar guzas skydliaukėje yra dažniausias skydliaukės vėžio simptomas, daugiau kaip 90 procentų visų skydliaukės gūžių yra gėrybiniai ir gali būti susiję su kitomis ligomis, tokiomis kaip hipotirozė ar jodo trūkumas.
Bet kuriuo atveju rekomenduojama užsiregistruoti pas savo šeimos gydytoją, kuris rankomis patikrins gūžį ir, įtaręs, kad yra problema, skirs ultragarso tyrimą. Kiti skydliaukės vėžio simptomai yra labai reti ir paprastai pasireiškia esant labiau pažengusiai ar agresyviai ligos formai. Tai gali būti užkimimas, skydliaukės skausmas, ar problemos ryjant, kurios nepraeina savaitėmis ar mėnesiais.
5. Dalis žmonių nugyvena su skydliaukės vėžiu visą gyvenimą
Kadangi nuo 70 iki 80 procenų skydliaukės vėžio atvejų yra papilinis skydliaukės navikas, kuris auga lėtai arba visiškai neauga, skydliaukės vėžys gali apskritai nekelti jokių problemų. „Dauguma pacientų nugyvena likusį gyvenimą net nežinodami, kad jiems vėžys“, – aiškina J. Morrisas.
6. Dauguma atvejų skydliaukės vėžys nėra paveldimas
„Didžioji dauguma [skydliaukės vėžio atvejų] nėra nuspėjami genetiniais testais“, – sako J. Morrisas ir priduria, kad nors viena reta skydliaukės vėžio atmaina gali būti nustatyta genetinio tyrimo metu, beveik visais atvejais, įskaitant ir papilinį skydliaukės vėžį, gydytojai nerekomenduoja genetinės patikros, nes dauguma atvejų skydliaukės vėžys nėra paveldimas.
7. Prevencinis patikrinimas rekomenduojamas retai
Skydliaukės tikrinimas paprastai rekomenduojamas žmonėms, kurie susidūrė su radiacija galvos ar kaklo srityje (pavyzdžiui, sergant gerklės ar smegenų vėžiu). Kitais atvejais ultragarso tyrimas siūlomas tik tada, jeigu tarp artimiausių šeimos narių dviem ar daugiau žmonių buvo diagnozuotas skydliaukės vėžys.
Jeigu norite pasitikrinti, ar jūsų skydliaukėje nėra guzo, pakelkite smakrą priešais veidrodį ir nurykite seiles – jeigu pamatysite aukštyn ir žemyn judantį guzą tarp kaklo ir krūtinkaulio viršaus, verta pasitikrinti.
8. Skydliaukės vėžys nekeičia jūsų skydliaukės veiklos
Dažniausiai skydliaukės vėžys neturi įtakos skydliaukės veiklai. „Daugeliu atvejų ji toliau normaliai funkcionuoja, – ramina J. Morrisas. – Skydliaukė normaliai veikia, nors vėžys yra.“
Kitaip nei hipertiroidizmo ar hipotiroidizmo atveju, esant skydliaukės vėžiui nepasireiškia tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, smarkus širdies plakimas ar slenkantys plaukai.
Jeigu jūsų skydliaukėje yra gūžys, gydytojai dažnai tikrins skydliaukę stimuliuojančio hormono TSH kiekį. Jeigu jis netinkamas, tai požymis kad tai yra ne vėžys, o kita skydliaukės liga.
9. Jums gali nereikėti gydymo
Anksčiau gydytojai skydliaukės vėžio atveju šalindavo visą liauką, dėl ko pacientams visą likusį gyvenimą tekdavo vartoti hormonų pakaitalus. Žmonės taip pat buvo taikoma radioaktyviojo jodo terapija, kuri gali pakenkti seilių liaukoms, dėl ko prarandamas skonio pojūtis ir ima džiūti burna. Šiais laikais tokie gydymo metodai netaikomi.
Dažniausiai medikai vengia radioaktyviojo jodo, o kartais net neatlieka operacijos. Tiesiog pacientas nuolat stebimas, ypač su įprasto papilinio skydliaukės vėžio formomis.
„Pacientai sunerimsta vien išgirdę žodį „vėžys“, tačiau mes daug laiko jiems aiškiname, kad tai nėra tas pats, kaip vėžio kitose kūno vietose diagnozė. Gydymas gali turėti pasekmių ir šalutinių poveikių“, – sako J. Morrisas.
Specialistas priduria, kad net ir labiau pažengusio skydliaukės vėžio atveju, kai jau reikia operacijos, pacientams radioaktyvusis jodas neskiriamas. „Dauguma papilinio skydliaukės vėžio atvejų operacija garantuoja šimtaprocentinį išgijimą, net jeigu jis išplitęs į vietinius limfmazgius. Vis dėlto, labai svarbu diagnozuoti ankstyvoje stadijoje“, – pridūrė J. Lorchas. Retais atvejais, kai metastazinis vėžys reikalauja tolimesnio gydymo, paprastai chemoterapija gali padėti sumažinti auglį ir sulėtinti jo augimą.
