ScienceDaily aprašė tyrimą, atliktą Amerikoje, Ohajo Valstijoje. Jo metu tirta beveik 600 žmonių sergančių šienlige. Paaiškėjo, kad šienligė ir jos sukelti simptomai gali būti kalti dėl prasto darbo našumo. Dėl čiaudulio, perštinčios ir niežtinčios nosies, ašarojančių akių vidutiniškai prarandama viena darbo valanda per savaitę.

Nors atrodo, kad viena valanda nėra daug, tačiau reikėtų nepamiršti, kad šienlige serga milijonai darbingo amžiaus žmonių visame pasaulyje. Vien Amerikoje nuo 20 iki 50 milijonų žmonių kenčia nuo šienligės ar į ją panašių simtpomų. Per savaitę tai sudaro milijonus darbo valandų, o tai gali lemti darbdavio ir visos valstybės prarastus pinigus, atnešti ekonominių nuostolių. Neretai tai tampa prastų darbdavio ir darbuotojo santykių priežastimi. Todėl reikėtų rimtai susirūpinti šia problema bei ieškoti būdų, kaip ją palengvinti.

Šienligė paveikia visas sergančiojo gyvenimo sritis. Tirti pacientai ypač pabrėžė miego trūkumą ir nepilnavertį miegą bei neigiamą įtaką bendrai savijautai. Šios dvi priežastys ir nulemia sumažėjusį darbo našumą.

Atliktame tyrime dalyvavo 577 alergiški asmenys. Dėl alergijos simptomų jie prarado nuo 0 ik 32 darbo valandų per savaitę. Kadangi tyrimas truko metus, todėl vidutiniškai tai sudarė po vieną valandą per savaitę. Dauguma darbo valandų buvo prarasta šienligės sezono metu, tai yra nuo pavasario iki rudens. Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad sezono metu alergiški žmonės gali prarasti net kelias darbingas dienas per savaitę!

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pas šeimos gydytojus besigydantys alergiški žmonės turėjo ryškesnius šienligės simptomus, nei asmenys, kurie gydėsi pas alergologus ar bandė patys su alergija kovoti kitais būdais.

Šiais laikais alergija yra visame pasaulyje opi problema, kurios sunku išvengti. Mokslininkai pabrėžia, kad labai svarbu išsiaiškinti, kam žmogus iš tiesų yra alergiškas. Todėl reikėtų laiku kreiptis į alergologus ir atlikti reikiamus tyrimus. Dažniausiai atliekami dūrio mėginiai, kai gydytojas ant įbrėžtos odos lašina įvairių alergenų ir stebima odos reakcija į juos.

Tiksli diagnozė padeda geriau pritaikyti gydymą, kuris būtų efektyvesnis. Lengviau išvengti kontakto su alergenu, kai žinai kam konkrečiai esi alergiškas, be to galima pasirinkti atitinkamą gvenimo būdą. Taip pat reikėtų nepamiršti ir kryžminių alerginių reakcijų.

Tik nuo mūsų pačių noro prisitaikyti prie tam tikro gyvenimo būdo, priklauso jo kokybė ir darbingumas