Nustatyta, kad fizinis aktyvumas mažina tikimybę patirti stresą, nerimą, depresijos simptomus. Tyrimais įrodytas aerobinių pratimų efektyvumas, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ir lyties, Judėjimas suteikia teigiamą emocinį efektą. Geriausiai žinomi fizinių pratimų sukelti smegenų pokyčiai – tai endorfinų, cheminių medžiagų, kurios yra 20 kartų stipresnės negu morfijus, išsiskyrimas iš hipofizės.

Energinga mankšta endorfinų kiekį gali padidinti iki 5 kartų.
Gyvename tokiu metu, kai mokslinis – techninis progresas įsiveržė į priekį ir mūsų gyvenimas tapo komfortišku. Žmogus greitai pripranta prie komforto ir laiko jį labai dideliu gėriu. Viskas labai patogu į darbą – mašina,- darbe mūsų laukia kompiuteris ir kėdė, iš darbo – mašina, ir taip kievieną dieną. Tačiau su šiuo „gėriu“ glaudžiai susijęs judėjimo „badas“.

Dėl nejudros sumažėja žmogaus organizmo tonusas, atrofuojasi raumenys, sutrinka vidaus organų veikla bei medžiagų apykaitos procesai, blogėja kvėpavimo sistemos veikla, pablogėja organizmo prisitaikymo prie įvairių stresinių situacijų galimybės. Apskritai, sumažėja viso organizmo darbingumas, jo atsparumas įvairioms ligoms, dėl viso to kaltas – pasyvus gyvenimo būdas!

Mokslinių tyrimų rezultatai išprovokavo naują terminą — sėdimos gyvensenos mirties sindromas. Šiuo terminu norima pabrėžti, kad dėl fizinio pasyvumo didėja gyventojų mirtingumas. Sėdimos gyvensenos mirties sindromo požymiai: silpni raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir šlapime, nutukimas, bloga aerobinė ištvermė, tachikardija ramybės būsenoje. Šie požymiai sukelia viso organizmo ar atskirų sistemų, organų sutrikimus.

Fizinis pasyvumas veikia viso organizmo būklę sukeldamas:

• Širdies infarktą, išeminę ligą
• Aukštą kraujo spaudimą
• Nutukimą
• Insultą
• 2 tipo diabetą
• Didesnį cholesterolio kiekį kraujyje
• Krūties vėžį
• Storosios žarnos vėžį
• Kasos vėžį
• Prostatos vėžį
• Tulžies pūslės akmenligę
• Periferinės kraujotakos ligas
• Depresiją
• Kognityviųjų funkcijų sutrikimus
• Osteoporozę
• Blogą fizinį pajėgumą
• Nepakankamą sąnarių paslankumą
• Blogą gyvenimo kokybę
• Ankstyvą mirtį

PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis, kasmet dėl fizinio pasyvumo sukeltų padarinių miršta 3,2 mln. pasaulio gyventojų. Mokslininkai nustatė, kad Maždaug 15 proc. lėtinių ligų atsiradimo priežastis – sėdima gyvensena, t. y. fizinis pasyvumas.

Fizinis pasyvumas, vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų, rizikos veiksnys. Tyrimais įrodyta, jog fiziškai pasyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ligomis, žymiai didesnis jų mirtingumas, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų (gimdos, prostatos, gaubtinės žarnos)  ligų rizikos veiksnys. Dėl fizinio aktyvumo stokos mažėja žmogaus darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika, blogėja centrinės nervų sistemos veikla.

Fizinis pasyvumas padvigubina sergamumo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, II tipo diabeto ir nutukimo, storosios žarnos ligų, krūties vėžio, aukšto kraujospūdžio, lipidų sutrikimo, osteoporozės tikimybę, sukelia nerimą ir depresiją. Naujausiais PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis didžiausias procentas fiziškai pasyvių žmonių pastebėtas Amerikos ir rytų Viduržemio jūros regione. Nustatyta, kad šiuose regionuose per 50 proc. moterų ir 40 proc. vyrų buvo fiziškai pasyvūs.

Fizinio pasyvumo pasekmės yra lėtinės ligos, kurių inkubacinis laikotarpis yra skaičiuojamas metais ir jos dažniausiai nepagydomos (pvz., II tipo diabetas). Apmaudu, tačiau lėtinių ligų gydymas vis dar yra populiaresnis nei fiziškai aktyvi gyvensena.

Daugelis gyventojų nėra pakankamai įsitikinę, kad 30 minučių trukmės vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas kiekvieną dieną (pvz., greitas ėjimas) yra gyvybiškai svarbus jų asmeninei ir šeimos narių sveikatai, lemia gyvenimo kokybę. Vis dar vyrauja klaidingas požiūris, kad beveik visos ligos yra pagydomos ir šiuolaikinė medicina, kovojant prieš lėtines ligas, yra pajėgesnė nei aktyvi gyvensena.

Judėjimas turi tapti mūsų gyvenimo dalimi, tačiau jei turite sveikatos sutrikimų - būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Atkreipkite dėmesį, jei mankštinantis ar po mankštos pajutote tokius simptomus:

Po lengvų krūvių atsiranda dusulys ar širdies ritmo sutrikimai;
Fizinių pratimų metu ar po jų pajuntate skausmą už krūtinkaulio, širdies plote, kairėje rankoje, petyje ar kakle;
Svaigsta galva, ar buvote netekęs sąmonės.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras primena, jog gegužės 10-ąją dieną minima Pasaulinė judėjimo sveikatos labui diena. Fizinis pasyvumas yra vienas iš pagrindinių lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Turėtume susirūpinti, nes statistika skelbia, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nesportuoja ir net nesimankština.

Norėdami paskatinti daugiau judėti, kviečiame visus kauniečius ir Kauno miesto svečius į nemokamą sveikatingumo renginį „PAJUDAM“ GEGUŽĖS 10 D., 11 VAL. – NEMUNO SALOJE!

Renginio metu dalyviams, įvykdžiusiems tam tikrus reikalavimus, bus išduodami „Sveikatingumo ambasadoriaus“ pasai!

1 stotelė:

11.00 – 11.20 – renginio pristatymas, pasveikinimo žodis

11.20 – 11.50 – Capoeira treniruotė (SPORTO IR SVEIKATINGUMO KLUBAS „IMPULS“ – Audrius Kiuberis)

12. 00 – 12.30 – Funkcinė treniruotė (SPORTO IR SVEIKATINGUMO KLUBAS „LINIJA“ – Virgilijus Želvys )

12.35 – 13.05 – Vaikų estafetės, viktorinos, pasirodymai

13.10 – 13.45 – Funkcinė treniruotė (SPORTO IR SVEIKATINGUMO KLUBAS „IMPULS“)

13.45 – 14.15 – Tai chi mankšta (WUDANG TAO studija – Aidas Žilinskas)

14.20 – 14. 50 – Šeimų estafetės – viktorinos

14.55 – 15.25 – Joga (KAUNO JOGOS STUDIJA)

15.30 – 16.00 – Regeton šokiai (IN DANCE STUDIJA – Vaida Vitkutė)

16. 00 – renginio uždarymas

2 stotelė:

13.10 – 14.30 – Šiaurietiškojo ėjimo žygis Nemuno saloje

Vieta: registracija prie Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro palapinės

3 stotelė:

11.30 – 15.30 – Tinklinio žaidimo mokymai (“RIO” SMĖLIO ARENA)

4 stotelė:

12.00 – 14.00 – Mankštos prie lauko treniruoklių „Nemuno saloje“
PASKAITOS APIE FIZINĮ AKTYVUMĄ IR SVEIKATINGUMĄ

5 stotelė:

Vieta: Žalgirio arenos holas prie amfiteatro

12.00 – 12.30 – dr. Pajaujienė S. “Fizinio aktyvumo pasirinkimo galimybės. Bendros rekomendacijos mankštinimuisi ir dažniausios klaidos” – (“Sveikatingumo akademija”, LSU)

12.40 – 13.10 – dr. Mačiukas A. – “ Funkcinis požiūris į savo treniruočių programą” (Sporto ir sveikatingumo klubas “Linija”)

13.20 – 13.50 – dr. Pajaujienė S. “Svorio kontrolės mitai ir tikrovė. Kaip atpažinti sukčiavimą ar tiesiog "makaronu kabinimą” – (“Sveikatingumo akademija”, LSU)

14.00 – 14.30 – lekt. Zaveckas V. “Judesys ir skausmas” – (LSMU, “Sveiko stuburo mokykla”)

14.40 – 15.10 – dr. Visagurskienė K. “ Fizinis aktyvumas – geriausia senjoro piliulė” – (LSU)

Kitos veikos: Fizinio pajėgumo testavimas (LSU), Kūno sudėties analizė (KVSB)

Šaltinis
Temos
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)