Kuo žalingas
Neabejotinas ryšys tarp cukraus ir dantų ėduonies. Burnos bakterijos cukrų paverčia rūgštimis, ardančiomis dantų emalį, todėl padidėja ėduonies tikimybė, ypač jei lepinamės tarp valgių, o saldumynas yra lipnios konsistencijos. Kaip tik dėl to medus dantims padaro daugiau žalos nei paprastas cukrus.
Kuo daugiau saldėsių valgome, tuo daugiau nereikalingų kalorijų gauname ir didėja antsvoris. Norėdami sumažinti kūno masę dažnai renkamės neriebius produktus, bet neatsižvelgiame į saldumą. Saldūs produktai labai kaloringi, todėl niekaip nepavyksta suliesėti.
Senatvės diabetu taip pat galime susirgti vartodami per daug cukraus.
Kosmetologų nuomone, jei dažnai valgysime įvairių rūšių saldumynų, gali atsirasti spuogų ir formuotis celiulitas.
Žmogaus organizmas nėra prisitaikęs įsisavinti daug koncentruoto kaloringo maisto. Cukrus, greitai suskaidomas organizme, išbalansuoja kasos ir kitų endokrininės sistemos organų veiklą.
Kodėl atsiranda priklausomybė nuo cukraus
Tirdami priklausomybę nuo cukraus, amerikiečių mokslininkai darė bandymus su žiurkėmis. Iš pradžių pripratino jas prie cukraus, o paskui nustojo jo duoti ir stebėjo graužikų elgesį. Žiurkės tapo labai neramios, dirglios, nebesidomėjo aplinka, bijojo atvirų erdvių. Jos buvo pasiruošusios įveikti bet kokias kliūtis, kad tik gautų gabaliuką cukraus, o jo gavusios puolė kuo daugiau ėsti.
Skaitydamas pranešimą Arizonos (JAV) universiteto neuropsichologinės farmakologijos konferencijoje Prinstono universiteto profesorius Bartas Hoebelas pažymėjo, kad toks elgesys būdingas narkotinei priklausomybei – troškimas ir recidyvas yra patys svarbiausi priklausomybės požymiai.
Kodėl cukrus sukelia priklausomybę? Visų pirma smegenys pripranta prie serotonino ir dopamino – hormonų, kurių pasigamina organizme suvalgius cukraus. Šios medžiagos sukelia malonumo pojūtį, taigi saldumynai pakelia nuotaiką. Hormonų poveikiui praėjus vėl užsinorime skanėstų.
Cukrus labai greitai pasisavinamas, todėl į kraują išsiskiria atitinkamas kiekis insulino. Gliukozės kraujyje iš pradžių staiga padaugėja, paskui tuoj pat sumažėja. Atsiranda sotumo pojūtis ir greit praeina – netrukus vėl jaučiamės alkani ir dairomės kad ir trumpam pasotinančio saldaus užkandžio.
Dažnai potraukį saldumynams jaučia žmonės, kurių nervų sistema nėra labai stabili, kurių nuotaika dažnai kaitaliojasi. Saldumynais jie veja šalin blogą nuotaiką.
Priklausomybės požymiai
Pirmiausia negebame kontroliuoti, kiek saldainių, šokoladukų, pyragaičių suvalgome per dieną.
Be saldumynų blogėja nuotaika, tampame nervingi. Gali netgi purtyti drebulys arba pilti šaltas prakaitas.
Specialistai pastebi, kad už priklausomybės nuo cukraus plitimą atsakinga šiuolaikinė maisto pramonė. Cukraus dedama ne tik į konditerijos gaminius, bet ir į sūrius, dešras, konservuotas daržoves, ypač daug – į gaiviuosius gėrimus. Saldumas slepiamas rūgštumu, todėl ne visada yra pastebimas.
Kaip atsikratyti nesveiko saldumynų pomėgio
Jei apsisprendėte atsisakyti cukraus ar bent sumažinti jo vartojimą – šaunu, pirmas žingsnis žengtas. Tereikia šiek tiek atkaklumo, ir rezultatai jus pradžiugins.
Keiskite savo racioną palaipsniui. Mažinkite cukraus po truputį. Valgykite daugiau vaisių, daržovių, kruopų patiekalų. Organizmas gaus vitaminų ir ląstelienos, todėl ilgiau nesijausite alkani, būsite aktyvūs ir ištvermingi.
Kai užsimanysite saldumynų, vietoj saldainių valgykite šviežių ir džiovintų vaisių, uogų.
Gerkite daugiau gryno vandens – pusantro du litrus per dieną. Palaipsniui visiškai atsisakykite saldintų gazuotų gėrimų.
Cukraus trauką padės įveikti baltymų turtingas maistas: kiaušiniai, riešutai, žuvis, vištiena, ankštinės daržovės.
Įpraskite arbatą gerti nesaldintą. Iš pradžių galite ją pagardinti trupučiu medaus arba visiškai nekaloringu stevijų natūraliu saldikliu.
Kai kurie žmonės priklausomybę cukrui bando įveikti cukraus pakaitalais. Dietologų nuomone, tai šiurkšti klaida. Iš jų daugiau žalos nei naudos.
Pajutote stiprų potraukį suvalgyti ką nors saldaus? Gali padėti gabalėlis kramtomosios gumos. Tik jos negalima kramtyti ilgiau nei 15 min. ar kai tuščias skrandis.
Jei nuspręsite trumpam atleisti vadžias ir suvalgyti porą saldainių, rinkitės kokybiškus, kad galėtumėte pasimėgauti kiekviena akimirka.
Juodasis šokoladas gali būti jūsų sąjungininkas, padedantis kovoti su priklausomybe cukrui. Šiuo požiūriu naudingas tik kartusis šokoladas, kuriame yra ypač daug kakavos.
Nuotaiką puikiai pakelia sportas, šokiai, masažas, pasivaikščiojimas gryname ore. Gamtoje organizmas gauna daugiau deguonies, o patiriami įspūdžiai atitraukia nuo minties apie saldumynus.
Nemalšinkite depresijos tortais ir saldainiais, juk valgis nešalina emocinių sunkumų. Raskite kitų būdų blogai nuotaikai įveikti.
Priklausomybė nuo cukraus nėra ypač sunki, ją galima įveikti. Nėra abstinencijos požymių – galvos skausmų, blogumo, silpnumo, kuriuos dažnai mini priklausomi nuo kitų medžiagų asmenys.
Faktai
Vienas vokietis vidutiniškai per metus suvalgo 34 kg cukraus, šveicaras apie 42, o amerikietis – net 78 kg. Didžioji dalis cukraus suvartojama netiesiogiai – su gėrimais, saldumynais, konservais, pusgaminiais, sultimis.
Klaidingai manoma, kad rudasis cukrus sveikiau už baltąjį. Rudasis cukrus yra tokios spalvos, nes yra mažiau valytas arba jame yra melasos.
IV a. pr. Kr. vienas Aleksandro Makedoniečio kariuomenės admirolas savo žygių dienoraštyje rašė, kad Indijoje auga nendrės, kurios be bičių neša medų. Manoma, kad jis aprašė sirupą, kurį vietiniai gyventojai gaudavo iš cukranendrių.
Saldumynais lepinti vaikai užaugę labiau linksta į alkoholį.
Cukrus iš cukrinių runkelių pradėtas išgauti Napoleono I laikais.
Pasaulyje 40% cukraus pagaminama iš cukrinių runkelių, 60% – iš cukranendrių.
Iš tonos cukrinių runkelių gaunama apie 155 kg rafinuoto cukraus.
Saldaus gazuoto gėrimo litre yra apie 40 šaukštelių cukraus.
Vynuogių kekėje gali būti apie 20 g cukraus.
