Mokslininkai vis dažniau tvirtina, kad maistinio cholesterolio vartojimas nesukelia tokio didelio, kaip manyta, pavojaus širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau tai nereiškia, kad galima numoti ranka į jo koncentraciją kraujyje.
© Shutterstock nuotr.

Vėl apgynė maistinį cholesterolį

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – vienas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Šios gyvybiškai svarbios organizmui medžiagos perteklius nusėda ant kraujagyslių sienelių ir dalyvauja aterosklerozės formavimesi. Kraujagyslių spindis mažėja, susidaro trombai, galintys nulemti sunkias komplikacijas: infarktą, insultą, širdies nepakankamumą ir kt.

Diskutuojant dėl cholesterolio turinčių produktų vartojimo įtakos kraujotakos ligoms sulaužyta nemažai iečių. Mūsų organizmas pasigamina apie 80 proc. cholesterolio, o kitą jo dalį gauname su maistu. Maistinio cholesterolio yra kiaušiniuose, kiaulienoje, grietinėje, svieste ir kt.
Daug specialistų ragina mažinti suvartojamų gyvulinių riebalų kiekį. O štai Rytų Suomijos universiteto mokslininkai, remdamiesi 21 metų trukusio eksperimento duomenimis, neseniai paskelbė, kad saikingai vartojant cholesterolio turinčius produktus širdžiai nekyla jokia grėsmė.
Anot jų, kraujotakos ligų riziką daug labiau didina rūkymas ar per didelis suvartojamo cukraus kiekis.

Koks cholesterolis kelia pavojų?

Medikai sutaria, kad cholesterolio kiekį kraujyje būtina kontroliuoti. Kardiologai pastebi, kad Lietuvoje padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje nustatoma per 80 proc. atėjusių jo išsitirti žmonių.

Tačiau reikia žinoti, kad ne visas cholesterolis kelia pavojų. Kraujagysles žaloja šie kraujo riebalai: mažo tankio („blogasis“) cholesterolis ir trigliceridai. Didelio tankio („gerasis“) cholesterolis padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį. Todėl reikia nustatyti ne tik cholesterolio koncentraciją, bet ir jo dalių santykį.

Pataria „Medicina pratica“ laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas:

- Be cholesterolio žmogaus gyvenimas, matyt, užgestų. Ši į riebalus panaši medžiaga dalyvauja organizmo ląstelių statyboje, lytinių ir antinksčių žievės hormonų gamyboje, tulžies rūgščių sintezėje, vitamino D apykaitoje ir kt. Tačiau cholesterolis dalyvauja ir aterosklerozės formavimosi procese.

Kontroliuojant aterosklerozę atliekamas labai svarbus kraujo tyrimas – lipidograma. Ji parodo bendrąjį, didelio tankio („gerąjį“), mažo tankio („blogąjį“) cholesterolį ir trigliceridus. Ant kraujagyslių sienelių nusėda mažo tankio cholesterolis ir trigliceridai. Išplėstinis cholesterolio tyrimas reikalingas ne tik gydant, bet ir profilaktiškai – kartą per metus atliekama lipidograma gali įspėti apie dar tik bręstančią kraujotakos sistemos krizę.

Kartu su lipidograma atliekamas ir didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimas, kuris leidžia nustatyti kraujagyslių uždegimą. Todėl galima numatyti gresiantį aterosklerozės komplikacijų pavojų ir tiems pacientams, kurių cholesterolio santykis dar atitinka normą.
Kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis gimė įvairių cholesterolio mitų. Pavyzdžiui, kiaušinių tryniai ilgai buvo didžiųjų kaltininkų grupėje. O dabar daug mokslininkų kiaušinius reabilituoja – tai yra naudingas, turintis žmogui būtinų vitaminų, mikroelementų, antioksidantų produktas.

Negalime imti visos kaltės dėl cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimo suversti tik vienam rizikos veiksniui – pavyzdžiui, mitybai. Neigiamą įtaką daro ir ilgalaikis stresas, nejudrus gyvenimo būdas, antsvoris, žalingi įpročiai, genetinis polinkis. Kai organizmas patiria ne vieną rizikos veiksnį, sutrinka ir cholesterolio gamybos mechanizmas. Vyrams tam dažniau daro įtaką žalingi įpročiai, moterims – hormoniniai pokyčiai, kontraceptikų vartojimas.

Lipidogramos normos

Bendras cholesterolis: iki 5,2 mmol/l.
Didelio tankio cholesterolis: moterims daugiau nei 1,68 mmol/l ,vyrams daugiau nei 1,45 mmol/l.
Mažo tankio cholesterolis: iki 2,59 mmol/l.
Trigliceridai: iki 2,26 mmol/l.

Verta žinoti

Amerikos širdies asociacija lipidogramą siūlo atlikti sulaukus 20 metų – kas 5 metus, o sulaukus 30 metų, turint antsvorio ar giminėje esant sergančiųjų kraujotakos ligomis – kasmet. Jeigu cholesterolio kiekis pakitęs, jį reikėtų tikrinti 2–4 kartus per metus.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amžiaus energetikos mįslė: kas yra energetikos pilkieji kardinolai (9)

Šių metų kovo gale premjeras Saulius Skvernelis staiga atleido savo patarėją energetikai Tomą...

STT vadas: korupcijos masto mažėjimas ar didėjimas pasimato ne iš karto (1)

Naujasis Specialiųjų tyrimų tarnybos ( STT ) direktorius Žydrūnas Bartkus sako, kad politinės...

Amerikiečių Lietuvoje suerzinti Kremliaus ruporai pratrūko: jūs patys prisiprašysite (1246)

Kelios milžiniškos JAV vadovaujamos pratybos Baltijos šalyse, didesnis Aljanso matomumas regione,...

Netikėtas pasiūlymas „dyzelių“ Europoje kritikams atskriejo iš JAV (23)

Dalį verslo Europoje prancūzams su džiaugsmu pardavusi bendrovė „ General Motors “ visų...

Orai: viltis laukiantiems lietaus ir išvargintiems karščių (26)

Savaitės pradžioje tęsis itin karšti orai , tačiau nuo antradienio sulauksime pokyčių. Tuo...

Japonija: drebėjimas toks stiprus, kad sunku išstovėti ant kojų papildyta (3)

Antrąjį pagal dydį Japonijos miestą Osaką pirmadienį rytinio piko valandą sukrėtė stiprus...

Nepersistenkite: šiuos daiktus valote gerokai dažniau nei reikėtų

Norite tikėkite, norite ne, bet būna ir taip, kad valoma per daug. Jei daiktus valote per dažnai,...

Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai

Pilotai neretai nudžiunga, kai kas nors užsuka į jų kabiną pasisveikinti ar apsižvalgyti, tad...

Dažnai pašiepiamų Jorko princesių Beatrice ir Eugenie gyvenimas: buvo paskleista ir labai netikėtų gandų (2)

Daugelis mėgsta Didžiosios Britanijos karališkąją šeimą, ne vienas norėtų būti jos dalimi,...