Tačiau kai suvartojamo maisto kiekį pradedate drastiškai riboti, maisto medžiagų trūkumas gali rimtai pažeisti vidaus organus. Vienas iš svarbiausių, kuriam gresia pavojus – tai širdis.

Raumenų atrofija

Kai sumažinate gaunamų kalorijų skaičių, kūnas pradeda ieškoti kitų energijos šaltinių. Pirmiausia jis pagalbos kreipiasi į sukauptus riebalus – štai kodėl lieknėjame pradėję mažiau valgyti. Tačiau tai toli gražu ne vienintelis būdas. Kur kas didesnį pavojų kelia prasidėjęs raumens audinio katabolizmas (irimas), siekiant nepritrūkti tų svarbių energijos likučių.

Kaip dauguma žinote, širdis taip pat sudaryta iš raumens. Šis raumuo nėra išskiriamas vykstant katabolizmui, todėl taip pat traukiasi ir mažėja. Su laiku atsiranda miokardo atrofija, sumažėja širdies perpumpuojamo kraujo kiekis, kraujospūdis.

Bradikardija

Negana sumažėjusio širdies pajėgumo, vargana mityba turi ir daugiau būdų pakenkti. Badavimas sukelia staigų epinefrino, norepinefrino ir kitų už nervinių impulsų perdavimą atsakingų hormonų gamybos sumažėjimą.

Tai gali lemti rimtą širdies problemą – bradikardiją, kuomet sumažėja normalus širdies ritmas. Kai kuriais atvejais jis gali sumažėti net iki 35 dūžių per minutę! Turbūt nereikia sakyti, kaip smarkiai išauga rizika patirti širdies smūgį arba mirtį.

Elektrolitų disbalansas

Dar blogiau, maisto trūkumas sukelia elektrolitų disbalansą. Natris, kalcis, kalis ir magnis savyje laiko elektros krūvį, kuris padeda tinkamai perduoti impulsus raumens audiniams. Kai šių elektrolitų kiekis sumažėja, nerviniai impulsai pradeda „prašauti pro šalį“, taip sukeldami širdies aritmiją (nereguliarius dūžius). Šis sutrikimas ne tik mažina širdies pajėgumą, bet ir didina staigių širdies darbo sutrikimų riziką.

Anemija

Badaujant prarandami ne tik aukščiau išvardinti mineralai, bet ir geležis, folio rūgštis bei vitaminas B12. Bet kurios iš šių medžiagų trūkumas lemia anemiją (mažakraujystę), kuomet kraujyje smarkiai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių. Kadangi jie yra atsakingi už deguonies pernešimą, širdis turi kompensuoti atsiradusią stoką ir perpumpuoti daugiau kraujo nei įprasta. Tai padidina širdies ritmą ir gali pažeisti paties organo raumenis.