Depresinis sutrikimas – viena iš pagrindinių darbingumo (ir domėjimosi gyvenimu) netekimo priežasčių. Kitos ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, tam turi gerokai mažiau įtakos, rašo portalas psychologies.ru.
© Shutterstock nuotr.

Nepaisant to, depresijos biologinių mechanizmų suvokimas progresuoja labai lėtai. Hebrajų universiteto Jeruzalėje tyrėjai mano, kad „nenormalus neuronų funkcionavimas“ nėra pakankamas depresijos išsivystymo priežasčių paaiškinimas. Svarbus vaidmuo gali tekti ir kitoms smegenų ląstelėms, į kurias tiriant depresiją paprastai neatsižvelgiama.

Naujausi mokslininkų gauti duomenys rodo, kad kai kurių depresijos formų išsivystymo priežastimi gali būti smegenų ląstelių, vadinamų mikroglijos ląstelėmis, funkcionavimo sutrikimai. Šiam tipui priklauso maždaug 10 procentų visų smegenų ląstelių. Jos atlieka itin svarbų vaidmenį centrinės nervų sistemos imuninei apsaugai, mat padeda smegenims kovoti su pavojingomis bakterijomis ir virusais. Jos taip pat skatina smegenų atsistatymą po traumų ir įvairių pažeidimų.

„Per pastarąjį dešimtmetį mūsų suvokimas apie mikroglijos ląstelių darbą kardinaliai pasikeitė. Dabar mes žinome, kad jos atlieka svarbų vaidmenį formuojant ir nustatant jungtis tarp neuronų (sinapsių) smegenų vystymosi procese, taip pat pakitimuose, kurie vyksta su šiomis jungtimis gyvenimo eigoje. Jos svarbios normaliam smegenų darbui ir gali turėti įtakos tokioms sferoms kaip skausmo jautimas, nuotaika, kognityviniai gebėjimai. Pomirtiniai smegenų ląstelių tyrimai ir skenavimo technologijos, leidžiančios tyrinėti gyvas smegenis, taip pat su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad mikroglijos ląstelėse esant tam tikriems struktūriniams ir funkciniams pakitimams šios ląstelės nustoja tinkamai reguliuoti smegenų darbą, kas gali baigtis depresija. Tačiau nereikia manyti, kad visos depresijos ir kitų psichikos sutrikimų rūšys iššauktos išskirtinai vien problemų su mikroglijos ląstelėmis“, – teigia Hebrajų universiteto Jeruzalėje Psichoneuroimunologijos laboratorijos direktorė Raz Yirmiya.

Šios mokslininkės atlikti tyrimai gali padėti sukurti naujos kartos greitai veikiančius antidepresantus, kurie atstatys normalų mikroglijos ląstelių funkcionavimą.

Pažymėtina, kad veikiant kai kuriems veiksniams, kurie, kaip žinia, didina depresijos riziką, vyksta mikroglijos ląstelių pakitimai. Prie šių veiksnių priskiriama: infekcijos, traumos, pažeidimai, senėjimo procesai, neurodegeneracinės (tokios kaip Alzheimerio liga) ir autoimuninės (tokios kaip išsėtinė sklerozė) ligos. Esant tokioms būklėms mikroglijos ląstelės tampa neįprastai aktyvios, jos išauga ir pradeda išskirti medžiagas, kurios skatina uždegiminių procesų atsiradimą.

Mikroglijos ląstelių pakitimai gali vykti ir dėl nuolatinio ir nenuspėjamo streso – tai viena iš labiausiai paplitusių depresijos priežasčių. Naujausi Raz Yirmiya vadovaujamos laboratorijos tyrimai rodo, kad veikiant panašiam stresui dalis mikroglijos ląstelių žūsta, o likusios sumažėja ir degraduoja.

Išeina, kad depresija gali būti sukelta ir pernelyg didelio mikroglijos ląstelių aktyvumo ir jų degradavimo. Todėl sukurti vieno universalaus preparato šioms ligoms gydyti greičiausiai nepavyks, kiekvienu atveju gali prireikti skirtingų vaistų.

Raz Yirmiya tikisi, kad ateityje depresija sergančių pacientų gydymas prasidės nuo jų smegenų mikroglijos ląstelių tyrimo. Remiantis gauta informacija bus parenkamas preparatas, kuris arba sumažins didelį šių ląstelių aktyvumą, arba, priešingai, stimuliuos degraduojančias ląsteles.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Galingiausią žmogų Sovietų Sąjungoje pažadino skambutis, šis sureagavo ne iškart: pasekmės buvo tragiškos (88)

Ankstyvą 1986 m. balandžio 26-osios rytą įvyko viena didžiausių atominių katastrofų...

Palangos bare gavusi sąskaitą nustėro (206)

„Jei nebūčiau pastebėjusi, būčiau tiesiog sumokėjusi daugiau nei reikia, nes padavėjas nei...

Naktinės linksmybės Palangoje: Jonines nurungė priešvestuvinis šėlsmas (1)

Joninių išvakarėse J. Basanavičiaus gatvę užliejusioje minioje buvo galima pastebėti ne vieną...

Kraupiais nusikaltimais pažymėta Vilniaus vieta, kur siautė mokytoju troškęs tapti maniakas (75)

Sostinėje esančio Pasakų parko pavadinimą žino net ir kitoje Lietuvos pusėje gyvenantys...

Atmetęs dar vieną pasiūlymą iš už Atlanto Jasikevičius nesiblaškys – lieka „Žalgiryje“ (289)

Po istorinio sezono su Kauno „Žalgiriu“ 42 metų Šarūnas Jasikevičius vos kelias dienas...

Joninių laužai Kernavėje skelbia: dienos ima trumpėti (12)

Kur švęsti Jonines? Į šį klausimą vienintelį atsakymą žinantys kasmet traukia į Senąją...

Išvardijo, kokios ligos tyko vakarėlių užkandžiuose (4)

Koks vakarėlis, jei ant stalo nėra padėto didžiulio dubens traškučių ir užtepėlių jiems?...

Dramatiška vokiečių pergalė išsaugo pasaulio čempionų kailį incidentas po rungtynių (424)

Šeštadienio vakarą futbolo sirgalių dėmesį kaustė žūtbūtinė titulą ginančių vokiečių...

Septyni Europos nykštukai, kuriuos aplankysite per septynias dienas (8)

Nejaugi nenorėtumėte pasigirti kokią nors valstybę išmaišę skersai ir išilgai? Misija...

Aristokratė, kurią pamilo pats Voltaire’as: aistringa matematikė paviliojo ne tik grožiu, bet ir protu (16)

Emilie du Chatelet buvo talentinga matematikė ir Voltaire’o meilužė. Kartu jie vadovavo Isaaco...