Gintaras medicinoje naudojamas nuo seniausių laikų. Hipokratas dar 460–377 m. pr. Kr. savo veikaluose aprašė gydomąsias gintaro ypatybes. Avicena gintarą taip pat vadino vaistu nuo daugelio ligų.
Senovės Graikijoje gintaru gydė geltą, nevaisingumą, peršalimą, skydliaukės ligas bei navikus. Gintaro milteliai buvo geriami gydant įvairius sveikatos sutrikimus, o gintaro gabalėliais gydomos odos ligos.
Senovės Romoje moterys mėgo gintarinius papuošalus, nes tikėta, kad jie saugojo nuo skydliaukės ligų ir padėjo gydyti gerklės skausmą.
Viduramžiais Europos gydytojai gydymą gintaru skirdavo dantų stiprinimui, odos susirgimams ir žaizdoms gydyti, esant migrenai, astmai, nemigai ir kitoms ligoms. Gintaro gabaliukus nešiodavo prie kūno ar gamindavo tepalus su gintaro milteliais.
Kinijoje buvo žinomas gintaro sirupas - mikstūra, pagaminta iš gintaro ir opiumo, naudojama kaip raminantys ir antispazminiai vaistai. Lenkai gamino trauktinę su gintaru, kuri buvo naudojama kaip vaistas nuo peršalimo, karščiavimo ir kosulio.
Vokietijoje gintarinius karolius dėdavo ant kaklo kūdikiams, kad jiems augtų sveiki ir stiprūs dantys. O turintys seksualinių problemų vyrai gydėsi gintaro užpiltine. Gintaro miltelius buvo vartojami netgi kaip uostomasis tabakas.
Gydomąsias gintaro savybes tyrinėja ir šiuolaikiniai mokslininkai. Yra žinoma, kad gintaras, kontaktuodamas su žmogaus oda, ima skleisti elektromagnetines bangas, teigiamai veikiančias visą organizmą. Taip pat jis sumažina kenksmingų žmogui ultravioletinių bei infraraudonųjų spindulių poveikį. Tad gintaro karoliai nešiojami ne tik skydliaukės gydymo tikslais, bet ir norint pagerinti nuotaiką bei palengvinti savijautą elektromagnetinių audrų metu. Fizioterapijos tikslais naudojami gintaro kilimėliai, kurie dedami prie gydymo reikalaujančios vietos.
Gintaro sudėtyje esanti gintaro rūgštis plačiai naudojama šiuolaikinėje medicinoje ir įvairių vaistų gamyboje. Ši medžiaga aktyvina apykaitos procesus, stimuliuoja virškinimo sistemą, taip pat priskiriama prie priešuždegiminių ir bakterijas naikinančių priemonių. Gintaro milteliai taip pat naudojami ir kosmetologijoje gydant spuogus bei sudirgusią odą.
Distiliavimo būdu iš gintaro gaunamas aliejus, naudojamas įvairių tepalų gamyboje. Mokslininkų įrodyta, kad jis pasižymi ne tik antiseptiniu, bet ir imuninę sistemą stimuliuojančiu poveikiu.
Gydomosios gintaro galios ir terapinis poveikis grindžiamas magnetinėmis gintaro savybėmis – gintaras sugeba „pasikrauti“ ir „praleisti“ energiją. Jis veikia kaip magnetas, todėl stiprina arba mažina organizmo vidinio magnetinio lauko spinduliavimą. Gintaro biostimuliacija organizme skatina hormonų gamybą, o šie veikia kraujo tiekimą nesveikiems organams, tuo palengvindami jų gijimą.
Šiomis savybėmis būtų galima paaiškinti ir tai, jog reguliarios gintaro aplikacijos mažina chroniškus nugaros ir galvos, menstruacijų, raumenų, dantų, pilvo skausmus.
Gintaro gydomosios savybės pritaikytos „Eglės“ sanatorijoje Birštone veikiančiame „Gintaro SPA“, kuriam teko aukso medalis konkurse „Lietuvos metų gaminys 2014“.
Čia veikia gintaru inkrustuota infraraudonųjų spindulių pirtis, ant gintaru inkrustuoto masažo stalo lankytojams atliekamas masažas su gintaro aliejumi bei gintaro dulkėmis. Masažo stalo paviršius yra pagamintas iš specialiai atrinktų ir pritaikytų natūralaus Baltijos gintaro plokštelių, kuriose gausu organinės kilmės intarpų: dumblių, anglies, organinių rūgščių ir kitų mikroelementų.
Išradimo išskirtinumas yra tai, kad infraraudoniesiems spinduliams įkaitinus gintarą, išsiskiria gintaro rūgštis, aktyviai dalyvaujanti žmogaus organizmo energetinės sistemos apykaitoje.
Masažas gintaru leidžia subalansuoti energijos procesus žmogaus organizme. Trinant gintaru odos paviršių, išsiskiria neigiami jonai, skatinantys energijos apykaitą, stimuliuojami biologiškai aktyvūs taškai, pašalinama fizinė ir emocinė įtampa, nuovargis, gerėja kraujo apytaka, stabdoma ląstelių oksidacija ir skatinama jų regeneracija.
50 mln. metų skaičiuojantis saulės akmuo noriai dalijasi su mumis savo energija ir neįprastomis galiomis. Mums belieka jį atrasti.
