Pirmiausia išsiaiškinkime, kaip dantyje atsiranda skylė. Paprastai tai yra bakterijų sukelto ėduonies rezultatas. Ėduonį sukeliančių bakterijų yra kiekvieno burnoje, o kartu su maistu jos suformuoja lipnias apnašas, kurios padengia dantis. Būtent dėl šios priežasties odontologai nuolat kalba apie burnos higieną – jeigu po valgio dantis išsivalote ir naudojate tarpdančių siūlą, burnoje nelieka cukraus, kuriame tarpsta bakterijos – vėliau atsirandančių skylučių kaltininkės, portalui womenshealthmag.com teigia periodontologė Valerie Martins.
Viskas prasideda nuo ėduonies, kuris pažeidžia danties emalį – išorinį danties sluoksnį. Šioje stadijoje atsiranda kariozinė dėmė. Pasak V. Martins, jeigu ėduonis toliau plinta į dentiną – vidurinį danties sluoksnį – tada jame atsiveria ertmė, arba, kitaip tariant, skylė.
Kaip teigia Nacionalinis dantų ir kaukolės bei veido tyrimų institutas, kaip tik tokiu atveju dažniausiai dantys gydomi ir plombuojami. Tačiau jei ėduonis toliau plinta ir pasiekia danties pulpą, gali kilti daug rimtesnių problemų, tokių kaip skausmas, infekcija ar net danties praradimas.
Ar visada būtina dantį plombuoti?
Kitaip tariant, ar gali dantyje atsiradusi skylė išnykti savaime? Deja, iš specialistų šiuo atveju nieko paguodžiančio neišgirsite. „Be gręžimo ir plombavimo nėra jokio stebuklingo gydymo, kuris būtų efektyvus nuolatinius dantis turintiems suaugusiesiems“, – sako V. Martins.
Tačiau pamenate kariozines dėmes? Štai toje stadijoje dar galima imtis veiksmų, galbūt leisiančių išvengti danties gręžimo ir plombavimo. Tas dėmes odontologas pastebi atlikdamas patikrą arba iš rentgeno nuotraukos. Pastarojoje jos atrodo tarsi neryškūs šešėliai.
„Toliau nei emalis neišplitusios kariozinės dėmės tikrąja skyle dar nevadiname. Ją dar galima stebėti ar net eliminuoti“, – sako V. Martins. Ar kariozinė dėmė yra pašalinama, ar tai – ėduonies pradžia, anot specialistės, prognozuoti sunku.
Pačioje pirmoje ėduonies vystymosi stadijoje pagrindinis tikslas yra ne plombuoti dantį, o jį remineralizuoti, t. y. atkurti pažeistą emalį. Vis dėlto šis procesas, nors ir nesudėtingas, yra kruopštumo reikalaujantis darbas, mat dėmę būtina reguliariai šveisti specialiu siūlu ir naudoti dantų pastą su fluoru.
„Aš pati išbandžiau šį metodą. Kai apžiūrėdama savo rentgeno nuotrauką pastebėjau šešėlį primenančią dėmę, be to, ta vieta tapo jautri, užtepdavau pastos su fluoru ir kruopščiai šveisdavau siūlu. Po šešių mėnesių padaryta rentgeno nuotrauka aiškiai rodė, kad dantį pavyko remineralizuoti“, – sako V. Martins.
Taigi, jei kariozinė dėmė yra pažeidusi tik viršutinį danties sluoksnį, ant kurio gali būti susiformavusių griovelių, ją neutralizuoti gali fluoro išskiriantis silantas. Dengiant dantį silantu, jo paviršių gali tekti kiek pagręžti, tačiau tiek nedaug, kad jokio skausmo tikrai nejusite.
Vienintelis ėduonies gydymo būdas
Kitaip nei kariozinės dėmės, kurių pavyksta atsikratyti pasitelkus fluorą, silantą ir griežtai laikantis burnos higienos, tikras skyles jau reikia plombuoti – jokiu kitu būdu plintančio ėduonies sustabdyti nepavyks.
Prieš plombuodamas dantį, odontologas paprastai atlieka vietinį nuskausminimą. Aplinkiniams audiniams praradus jautrumą, dantis gręžiamas, kol pašalinamos trapios, yrančios struktūros. Tada ertmė užpildoma specialia plombos medžiaga.
Danties gręžimas yra paskutinė priemonė, kurios griebiamasi gydant plintančius pažeidimus. Vis dėlto pravartu žinoti, kad daugelis odontologų grąžtą jungia tik tada, kai tai neišvengiama, o kariozinės dėmės paprastai eliminuojamos kitaip.
