Pirmiausia, ar mes turime įrodymų, kad kai kurie žmonės turi polinkį į tam tikras priklausomybes?
Epidemiologiniai tyrimai linkę pritarti minčiai, kad žmonės pasižymi bendra tendencija išsivystyti priklausomybei, pvz., nuo narkotikų. Kitaip tariant, žmonės, kurie priklausomi nuo vieno tipo narkotikų, dažnai taip pat pažymi turėję ar tebeturintys priklausomybę kitiems tipams. Taigi atrodo, kad mūsų biologijoje nužymėta bendra tendencija atsirasti priklausomybei. Sutapimas su kitomis priklausomybės formomis (kaip kad lošimas, persivalgymas, priklausomybė nuo sekso) galimas, bet ne toks didžiulis.
Antra, kokie veiksniai gali padidinti riziką priklausomybei išsivystyti?
Šeima. Tyrimai rodo, kad didesnė tikimybė priklausomybei išsivystyti yra kilus iš šeimų, kuriose kraujo giminaičiai taip pat turi tokių problemų. Kuo artimesnis šeimos narys, tuo didesnė rizika. Žinoma, tai nurodo tiek genetinę, tiek aplinkos įtaką.
Genai. Paveldimumas, tai yra, laipsnis, kiek genai nulemia priklausomybės išsivystymą: dauguma genetinių ir aplinkos rizikos veiksnių nėra konkretūs, tai yra, mokslininkai negalėjo nurodyti ryšio su genetiniais veiksniais ir padidėjusia rizika.
Psichologiniai veiksniai. Dvi psichologinės charakteristikos gali būti siejamos su padidėjusia rizika priklausomybei išsivystyti – tai impulsyvumas ir įspūdžių ieškojimas. Didžiulis impulsyvumas, tai yra, negebėjimas kontroliuoti reakcijų ir veiksmų, aiškiai susijęs su polinkiu į priklausomybes.
Didžiulis poreikis išorės stimulams, polinkis nuolat ieškoti tų stimulų taip pat susijęs su priklausomybėmis.
Galiausiai tai yra asmeninis požiūris į riziką, tai yra, ar žvelgiama į galimus privalumus, ar šalutinius poveikius. Žmonės, kurie linkę nekreipti dėmesio į šalutinius poveikius, atsiduria didesnės rizikos grupėje.
Psichiatriniai veiksniai. Iš daugybės psichiatrinių sutrikimų verti pažymėti du. Pirmiausia, didesnę riziką išsivystyti priklausomybei turi žmonės, kenčiantys nuo dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimo. Tai nenuostabu, kadangi tokie žmonės taip pat yra labai impulsyvūs. Tačiau ši padidėjusi rizika gali būti sumažinta, jei žmonės tinkamai gydomi – net jei tai receptiniai vaistai.
Antra, padidėjusios rizikos grupėje atsiduria žmonės, turintys nerimo problemų (ar tai būtų panika, socialinis nerimas, ar potrauminio streso sindromas). Tai gali būti susiję su faktu, kad šie žmonės naudoja narkotikus ar kitas medžiagas savo būsenai palengvinti.
Taigi, ką galite padaryti jūs? Pažvelkite į save, savo šeimą, savo elgesį ir ankstesnę patirtį.
