Tad net ir sportuojant būtina laikytis saiko ir išlaikyti sveiką balansą tarp aktyvios fizinės veiklos bei poilsio. Tačiau neišvengiamai bent kartą per sezoną tenka patirti ir peršalimo sukeltų negalavimų nuovargį. Kaip elgtis jam užklupus? Sportuoti ar susilaikyti? Štai labiausiai rūpimas klausimas, kurį užduosime „Goodlife” sporto klubo treneriui Vyteniui Steponėnui.

Tikrai būna atvejų, kai į sporto salę ateina jau akivaizdžiai sirguliuojantis žmogus. Dažnai jis sako, kad visai neblogai jaučiasi ir tikisi sporto pagalba užbėgti ligos įsisiūbavimui už akių. Deja, jei peršalimo simptomai jau akivaizdūs ir kamuoja nors ir neaukšta temperatūra – sporto salėje rodytis nerekomenduoju. Pakilus temperatūrai padidėja deguonies poreikis, didesnį krūvį tenka pakelti širdies ir kraujagyslių sistemai.

Organizmas visas jėgas skiria kovai su liga, tam skirdamas didžiausius resursus, todėl ir savijauta dažniausiai būna ne pati geriausia, trūksta jėgų. Karščiuojant taip pat padidėja širdies susitraukimų dažnis. Ir jei jūs dar padidinsite aerobinį krūvį sportuodami, širdis bus varginama dar labiau. Jai tokiu metu tikrai nereikia papildomos apkrovos.

Patausokite savo širdį ir sveikatą ir pakilus temperatūrai skirkite laiko poilsiui, pagulėkite, pamiegokite. Taip greičiau pasveiksite ir atgausite jėgas.

Taip pat sporto salėje geriau nesirodyti, jei jus užpuolė virusas. Atvykę į sporto klubą savo virusu pasidalinsite su kitais, o tai juk nėra labai smagi dovanėlė.

Bet jei negalavimai nėra labai rimti ir pasireiškia „aukščiau kaklo” – perštinti gerklė, nedidelė sloga – galima tikėtis sporto pagalba ir palaužti peršalimo simptomus. Judėdami pakelsite spaudimą, pagilinsite kvėpamimą, suaktyvinsite kraujotaką ir galbūt, sušildytas bei tonizuotas kūnas, su negalavimais susidoros greičiau. Tik tokiu atveju nesportuokite visu pajėgumu, mažinkite apkrovas, o jėgos pratimus keiskite vidutinio intensyvumo kardio treniruote.

Bėgimas, dviračio mynimas, spartus ėjimas – bus tinkamas pasirinkimas. Krūvis turėtų būti nedidelis ir nereikalaujantis didelių pastangų. Visi žino, kad pablogėjus savijautai darbingumas krenta, organizmas resursus nukreipia kovai su negalavimais, tad netrukdykime jam dirbti ir neatimkime per daug jėgų.

Sloguojant arba kamuojant chroniškai slogai taip pat vertėtų vengti pernelyg didelio ritmingo kvėpavimo bei drenažinių (apverstinių) padėčių, kai galva atsiduria žemiau kūno. Neveltui jogai nerekomenduoja sloguojant stovėti ant galvos.

Norėčiau išskirti dar vieną situaciją, kai intensyvų sportą reikėtų atidėti. Labai dažnai merginos bei moterys net ir mėnesinių metu stengiasi neapleisti treniruočių ir nemažina intensyvumo. Tokias aktyvias sportininkes įspėju – bent viena diena poilsio mėnesinių pradžioje būtina. Organizme vyksta svarbūs ir dažnai skausmingi procesai, tad geriau keletas dienų ramybės, nei tikimybė iš sporto salės išvažiuoti greitosios pagalbos automobiliu.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad galvos skausmas, padidėjęs ar sumažėjęs spaudimas nėra priežastis vengti sportinio krūvio. Atvirkščiai, vidutinio intensyvumo aerobinis krūvis yra puiki priemonė galvos skausmui mažinti ir net svarbi prevencija migreniniams skausmams. Sportas padeda atsipalaiduoti, atitrūkti nuo rūpesčių ir kitų įtampų, išprovokuojančių galvos skausmus.

Mankšta taip pat puiki priemonė padidėjusiam spaudimui normalizuoti. Dirbdami ant kardio treniruoklio nedideliu intensyvumu daugiau kraujo nukreipsite į apatinę kūno dalį, o tuo pačiu sumažinsite ir spaudimą. O kai spaudimas mažas – krūvį būtina didinti.