aA
Pastaruoju metu sveiko ir nesveiko maisto isterija pasiekė epogėjų. Prisiklausę įvairių, dažnai prieštaringų patarimų, metamės į kraštutinumus. Stačia galva neriame į įvairias dietas – grikių, morkų, baltymų, žalio maisto – ir tikime, kad valgydami produktus, kuriuos kažkas pripažino sveikais, patys tapsime sveikesni.
© Shutterstock nuotr.

Ilgainiui įsibaiminę dėl maiste slypinčių pavojų, jau nebemokame mėgautis maistu, o išvydę keptą maistą, puolame į paniką.

Ar gali būti maistas sveikas ar nesveikas?

Dietologai vienareikšmiškai teigia, kad maistą skirstyti į sveiką ir nesveiką yra klaidinga. Pasak specialistų, didžiausia mūsų amžiaus bėda yra nesveiki mitybos įpročiai. Įvairios dietos, kuriomis aklai sekame, kad atsikratytume nereikalingų kilogramų, sukelia tik trumpalaikius efektus, o ištirpę kilogramai neišvengiamai grįžta.

Nerimą dietologams kelia žmonių polinkis į kraštutinumus dėl klaidingo supratimo apie mitybą ir specialistų nuomonės nepaisymas. „Viskas prasideda nuo to, kad mums trūksta mitybos raštingumo. Klaidingai vertindami ir maisto produktus, ir maisto gaminimo būdus, susiformuojame netaisyklingus valgymo įpročius“, - konstatuoja Santariškių klinikų gydytoja dietologė Žana Antonova, Lietuvos dietologų draugijos narė.

Valgykime protingai ir su saiku

„Kiekvienas žmogus turi valgyti saikingai, todėl maistas gali ir turi būti įvairus. Keptas maistas yra vienas iš būdų termiškai apdoroti maisto produktus ir tinkamai jį paruošti mūsų mitybai. Termiškai apdorotas maistas yra lengviau virškinamas, todėl žmogus pasisavina daugiau maisto medžiagų, taip reikalingų jo gyvybinėms funkcijoms palaikyti“, – tvirtina specialistė.

Maisto produktų kepimas yra vienas greičiausių būdų paruošti maistą vartojimui – tai ypač svarbu šiandieniniam gyvenimo tempui, kai vis mažiau lieka laiko pavalgyti.

Keptą maistą dažnai įsivaizduojame kaip riebaluose permirkusį ir suskrudintą mėsos ar žuvies gabalą. Dietologė atkreipia dėmesį, jog dažniausiai žmonės perkepa maisto produktus ir neatsižvelgia, ar tinkamą aliejų vartoja kepimui. „Netaisyklingai iškeptas maistas tampa žalingu mūsų organizmui tuomet, kai kepama itin aukštoje temperatūroje, o produkto plutelė sukepa iki tamsiai rudos spalvos“, – vardina dažniausiai pasitaikančias klaidas Ž. Antonova.

Pasak dietologės, kepant maistą svarbu pasirinkti tinkamą aliejų ir jo kiekį bei taisyklingą paruošimo būdą. Maisto produktus nebūtina nardinti į gausų kiekį riebalų – reikėtų juos apkepti, pakepti. Juk svarbiausia, kad kepimo laikas būtų kuo trumpesnis ir išliktų maiste esančios sultys.

Maisto gaminti dar nemokame

Nepaisant gausybės kulinarinių knygų, TV laidų ir garsių virtuvės šefų patarimų, vis dėlto, maisto gaminti dar nemokame. Savo virtuvėje vis dar laikomės senųjų tradicijų maistą gaminti dideliame riebalų kiekyje. O dažnas nepaiso specialistų patarimų, vadovaujasi įvairiomis madomis – ypač rinkdamiesi aliejų.

„Kuo brangesnis ir gerai išreklamuotas aliejus dar nereiškia, kad jūsų pasirinkimas teisingas. Maistui kepti rekomenduotinas aliejus, kuris kaitinamas išlaiko antioksidanto ypatybes“, - pataria Ž. Antonova.

Kokį aliejų rinktis: madingą ar naudingą?

Apie aliejaus naudą ir paskirtį jau rašyta ne kartą. Vis dėlto, dažnas, rinkdamasis šį maisto produktą, vadovaujasi mada, bet ne specialistų patarimais. Dietologai vienareikšmiškai tvirtina, kad kepimui ir salotoms būtina vartoti skirtingus aliejus, kurie skiriasi gamybos būdu.

Pastaruoju metu mitybos ir maisto gamybos specialistai atkreipia dėmesį į aliejuje esančias vertingas maisto medžiagas, kurios gaunamos iš augalinės kilmės produktų. Tai yra širdžiai sveikos mono- ir polinesočiosios Omega-3 ir Omega-6, Omega-9 riebalų rūgštys. Dietologai tvirtina, kad skirtingose aliejaus rūšyse yra skirtingas šių rūgščių santykis, todėl aliejus būtina kaitalioti.

Specialistai, neišskirdami nė vienos aliejaus rūšies, vis dažniau atkreipia dėmesį į rapsų aliejų, kuris kartais net vadinamas lietuviškuoju alyvuogių aliejumi. Šis aliejus, ypač populiarus Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijos šalyse, į lietuvišką virtuvę pateko palyginti neseniai.

„Mūsų, šiauriečių, mitybos įpročiai skiriasi nuo pietiečių. Mes vartojame mažiau maisto produktų – ypač žuvies – kuriuose yra polinesočiųjų rūgščių. Taigi rapsų aliejus yra vertingas Baltijos regiono gyventojams, kadangi jo sudėtyje yra nemažai polinesočiųjų riebalų rūgščių, o ypač α-linoleno rūgšties“, - akcentuoja Dainora Gruzdienė, Kauno technologijos universiteto maisto produktų katedros docentė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kubilius apie Nausėdos dalyvavimą rinkimuose: Karbauskis buvo teisus papildyta Nausėdos štabo komentaru (278)

Šeštadienį konservatorius Andrius Kubilius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje...

Gediminas Jaunius. Geresnės „Eurovizijos“ ateities Lietuvos atlikėjams nebus, jei neišsklaidysime TV atrankų praeities šešėlių (42)

„Eurovizijos“ sezonas Lietuvai pasibaigė, deja, šįsyk nesėkmingai, į finalą nepatekome....

Išvykusi į komandiruotę, vilnietė neįtarė, kas dedasi jos bute: dabar sunku pažiūrėti kaimynams į akis (24)

Kartais nelaimės ištinka pačiu netinkamiausiu metu – tai gali įrodyti vilnietės Linos istorija....

Politologas: Zelenskis priėmė vienintelį įmanomą logišką sprendimą (20)

Parlamentą paleidžiantis naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia jam...

„Valstiečių“ klausimų kandidatams į prezidentus sąrašas - be galimybės išsisukti (30)

„Valstiečiai“ paviešino sąrašą klausimų, į kuriuos laukia atsakymų iš kandidatų į...

Specialistai imasi už galvų: daugelis lietuvių klysta dėl jau šį sekmadienį įvyksiančių rinkimų (10)

Gegužės pabaigoje Europos Sąjungos piliečiai rinks vieną svarbiausių Bendrijos institucijų –...

Niekas statybose nebenori dirbti už 700 eurų: darbo rankų jau ieško visur tik ne Lietuvoje (161)

Jaunimas nenori eiti dirbti į statybas, todėl yra pastebima, kad vis labiau trūksta darbo jėgos,...

Prieš vasarą – kosmetinės revizija: kokias makiažo priemones reikėtų įsigyti

Makiažo gerbėjos žino, kad šiltėjantys orai reiškia kaitą ne tik kosmetinėse, bet ir dažymo...

Kaunietis užfiksavo nemalonią situaciją: automobilis kliudė žmones ir nė nesustojo (39)

„Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga....

Juodos dienos „Huawei“: „Google“ apribojo prieigą prie „Android“ papildyta 11.10 (177)

Užsienio spauda praneša, kad „Google“ sustabdė bendradarbiavimą su Kinijos technologijų...