aA
Jei apie alergijas, avitaminozes ir kitas pavasario-vasaros sezonų ligas dažniausiai išmanome daugiau, tai dažnai aptarinėjamas imuniteto nusilpimas yra labai ginčytinas ir paprastam mirtingajam visiškai neaiškus dalykas.
Maudynės žiemą, „ruoniai“, „Playboy“ kiškučiai
Maudynės žiemą, „ruoniai“
© Reuters/Scanpix
Medicininio išsilavinimo neturinčių žmonių suvokimas apie imunitetą ir jo nusilpimą dažniausiai būna labai ribotas. Dažniausiai jį suformuoja reklaminės vaistų bendrovių kampanijos, kurios šaukte šaukia, kad būtina „stiprinti“ ir „tvirtinti“ imunitetą, kuris visų žmonių be išimties yra susilpnėjęs. Bet ar velnias iš tikrųjų yra toks baisus, kokiu jį piešia? Ir apskritai, kas yra tas imunitetas ir kaip jis veikia? Tikriausiai nuo to ir derėtų pradėti.

Tvarkos sargyba

Imuninė sistema žmogui reikalinga tam, kad apsaugotų jį nuo ligas sukelti galinčių įsibrovėlių – ir išorinių (bakterijų, grybelių, virusų), ir vidinių (organizmo ląstelių supiktybėjimo). Toks pats įsibrovėlis imuninei sistemai yra persodintas organas, todėl po transplantacijos tenka nuolat vartoti imuninę apsaugą slopinančius preparatus.

Norint suprasti, kaip veikia imunitetas, paprasčiausia jį lyginti su teisėsaugos tarnybomis.

Kai organizme atsiranda svetimos kilmės agentas, jį sulaiko (suryja) „patrulinė tarnyba“ – ląstelės-makrofagai. Tie patys makrofagai „nustato sulaikytojo tapatybę“, atpažindami jo antigenus – molekules, specifines konkrečiai „priešo“ rūšiai. Antigenai gali būti, tarkime, bakterijų ląstelių apvalkalų baltymai.

Surinkta informacija perduodama į „duomenų bazę“, kurią saugo tam tikra limfocitų rūšis – T-helperiai. Jie šią informaciją tiekia kitai limfocitų grupei – T-kileriams, kurie atranda ir sunaikina „nusikaltėlius“ ir B-limfocitams, kurie gamina antikūnus – baltymų molekules, surišančias priešo antigenus.

Šiuolaikinio imuniteto supratimo pagrindus ties XIX ir XX a. sandūra sukūrė mokslininkas Paulis Erlichas, nustatęs, kad imuniteto veikloje dalyvauja antikūnai, o taip pat rusų mokslininkas Ilja Mečnikovas, atradęs ląstelinį imunitetą.

Už šį įnašą į pasaulinį mokslo lobyną šiems mokslininkams 1908 m. buvo skirta Nobelio medicinos premija.

Informacija apie kai kuriuos antigenus yra įgytas evoliucijos eigoje bei būdinga visiems žmonėms nuo pat gimimo – tai yra vadinamasis įgimtas imunitetas. Įgytas imunitetas formuojasi gyvenimo eigoje susiduriant su įvairiais antigenais.

Kartais įvyksta ir imuninės sistemos sutrikimai, kai „tvarkos sargyba“ suklysta ir užsipuola „taikius piliečius“ – savo organizmo ląsteles. Dėl to kyla autoimuniniai sutrikimai: pvz., reumatoidinis artritas ar 1-o tipo cukrinis diabetas. Būna, kad vienas iš „tvarkos sargybos“ padalinių veikia nepakankamai aktyviai ir dėl to sutrinka atitinkamo imuniteto tipo veikla. Pavyzdžiui, priešnavikinio imuniteto sutrikimas sukelia piktybinių darinių vystymąsi. Pernelyg didelis „vidaus kariuomenės“ uolumas taip pat nėra labai pageidautinas – dėl to prasideda alerginiai sutrikimai.

Silpnoji grandis

Maudynės žiemą, „ruoniai“, „Playboy“ kiškučiai
© Reuters/Scanpix

Kalbant apie imuniteto nusilpimą omeny turimas bendro imuninio atsako nusilpimas („informacinių“ junginių gamyba, ląstelinės reakcijos, antikūnų gamyba) į patogeniškų mikroorganizmų invaziją (dažniausiai – peršalimo ligų sukėlėjus), o ne kokios nors konkrečios imuniteto grandies gedimas.

Tokio imuniteto nusilpimo kriterijai yra neaiškūs, žinoma, jei kalbama ne apie rimtas imunodeficitines būkles, kaip, pavyzdžiui, AIDS. Pakankamai aiškiai imuninės sistemos būklės blogėjimą parodo ilgalaikiai opiniai odos susirgimai – streptodermijos, furunkuliozės, impetigai ir panašiai. Taip pat tai galima įtarti dažnai (5-6 kartus per metus) sergant ilgai besitęsiančia sloga. Bet tai nereiškia, kad slogai užsitęsus kelias savaites jau reikia skambinti pavojaus varpais ir saujomis ryti imunostimuliatorius.

Imuniteto stimuliavimas – taip pat rimtos diskusijos objektas. Vakarų valstybėse terminas „imunostimuliacija“ apskritai laikomas nelabai korektišku, nes gydomasis poveikis turi būti nukreiptas į kokias nors konkrečias imuniteto funkcijas, o ne apskritai į visos imuninės sistemos stiprinimą.

Dažniausiai šis terminas naudojamas nusakyti imuniteto palaikymui „nuolatinėje padidintos parengties būklėje“, kurio paskirtis yra didesnis atsparumas mikrobams – ir šį poveikį derėtų vadinti imunomoduliavimu. Beje, tokiu poveikiu pasižymi kai kurie hormonai – moterų lytiniai hormonai, somatotropinas (augimo hormonas), prolaktinas ir kiti, tačiau, savaime suprantama, jų, kaip imunostimuliatorių, naudoti negalima.

Deja, kol kas nėra preparatų, galinčių „sustiprinti bendrą imuniteto būklę“, galima sustiprinti imunitetą prieš tam tikras infekcijas – tam naudojami skiepai. Su konkrečia infekcija galima susigrumti į organizmą sušvirkštus jau veikti pasirengusių antikūnų. Bet pasiūlymai medikamentiniu būdu „sustiprinti imunitetą“ dažniausiai tėra reklaminės gudrybės.

Ar tikrai padėties nebegalima pataisyti? Ne viskas yra taip blogai. Štai kelios rekomendacijos, kurios padės palaikyti imunitetą normaliame lygyje.

1. Nenuvertinkite skiepų. Šis patarimas visų pirma skirtas į egzotines šalis vystantiems keliautojams ir tėvams, kurie nori savo kūdikius apsaugoti nuo daugelio pavojingų infekcijų, taip pat nederėtų užmiršti, kad suaugusiems reikia kas dešimt metų skiepytis nuo difterito ir stabligės.

2. Pasirūpinkite, kad jūsų mityba būtų pilnavertė pagal kiekį ir mitybinių medžiagų, vitaminų bei mikroelementų sudėtį – imuninė sistema labai jautriai reaguoja į jų trūkumą ar disbalansą. Visą pavasarinės astenijos (jėgų netekimo) laiką, kai organizmas būna nusilpęs po šalčių, trumpos šviesiosios paros dalies ir vitaminų trūkumo maiste, kasdienę mitybą papildykite multivitamininiais preparatais su mikroelementais.

3. Pasirūpinkite normaliu naktiniu poilsiu – net viena neišmiegota naktis laikinai susilpnina imunines reakcijas.

4. Išmokite pasipriešinti psichologiniams krūviams ir stresams, nes jie taip pat mažina organizmo atsparumą infekcijoms. Esant būtinybei tam galima panaudoti kokią nors relaksacijos metodiką (jogą, kvėpavimo pratimus, gimnastiką ar panašiai).

5. Palaikykite normalią fizinę organizmo būklę, daugiau būkite gryname ore.

6. Laiku ir iki galo gydykite visas infekcines ligas.

7. Kartkartėmis palepinkite organizmą tonizuojančiais augaliniais preparatais – ženšenio, citrinvyčio, eleuterokoko, ežiuolės. Tai bene vienintelės nespecifinį imunitetą prieš neprognozuojamas pasekmes sustiprinti galinčios priemonės (jų vartojimo patirtis skaičiuojama šimtmečiais).

Be abejo, išvardinti patarimai atrodo pernelyg bendri. Bet imuniteto stiprinimo požiūriu būtent tai yra esminiai patarimai, nes imuninė sistema itin jautri dalykams, susijusiems su gyvenimo būdu.

Na, o jeigu pradėsite įtarti, kad jūsų imuniteto veikla yra gerokai sutrikusi, neatidėliokite apsilankymo pas gydytoją – gali būti, kad įvyko kokios nors konkrečios imuninės sistemos grandies “gedimas”, kurio be specifinio gydymo pašalinti nepavyks.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šimonytė: visuomenininkai turėtų būti tik valstybės pagalbininkai, o ne jos skylių užkamšytojai (447)

Labai gerai, kad krizės atveju žmonės mobilizuojasi ir padeda valstybinėms institucijoms, – bet...

Skvernelis kreipėsi į senjorus: ragina niekur neiti iš namų, prabilo apie pensijas (480)

Ketvirtadienio vakarą premjeras Saulius Skvernelis kreipėsi į Lietuvos senjorus prašydamas,...

Kasiulevičius palygino JAV ir Lietuvos prognozes: nors ir sunkiai, bet galime išvairuoti (171)

Ketvirtadienio vakarą profesorius Vytautas Kasiulevičius pateikė JAV Misisipės valstijos,...

Moterys demonstruoja absurdiškus manikiūro rezultatus – kas nutinka, kai užsidaro grožio salonai (131)

Žvelgiant į karštligiškas kai kurių moterų pastangas gelbėti nagų grožį, kai tenka laikytis...

Londone peiliu sužalotas lietuvis netrukus mirė gatvėje (168)

Ketvirtadienį Londono policija paviešino peiliu mirtinai subadyto žmogaus tapatybę: tai –...

Netrukus sulauksime tikro pavasario (6)

Šiandien Lietuvos orus lems gilus ir aktyvus Atlanto ciklonas. Naktį praslinkęs šaltasis...

Latvijoje nusidriekė 12 kilometrų laukiančių atvykti į Lietuvą automobilių eilė (165)

Latvijoje ketvirtadienio vakarą dėl atvykstantiesiems matuojamos temperatūros nusidriekė 12...

Užsikrėtusių koronavirusu skaičius pasaulyje perkopė milijoną (56)

Ketvirtadienio vakarą visame pasaulyje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius perkopė...

Uždaroma „Rimi“ Kauno autobusų stotyje: koronavirusas patvirtintas antram darbuotojui (68)

Nuo penktadienio uždaromas Kauno autobusų stotyje veikiantis prekybos centras „Rimi“ . Tokį...

Netikėtas sprendimas atvėrė neužgijusias žaizdas: dėl išžaginimo nuteistas politiko sūnus – jau laisvėje (431)

Aštuoniolikmetę merginą per prievartą į lovą įsitempęs ir ją išžaginęs politiko sūnus...

|Maža didelių žinių kaina