Pasirodo, tai buvo bene vienintelis būdas, kaip būtų galima pasveikti ir išsivaduoti vaikui nuo tokių nemalonių ligos sukeliamų simptomų kaip ryklės skausmas, galvos skausmas, karščiavimas...
Kaip atsirado pirmasis antibiotikas ir kodėl jis taip sparčiai paplito?
Pirmąjį antibiotiką – peniciliną – atrado škotų biologas Aleksanderis Flemingas 1928 metais. Jaunas vaikinas tada dar nežinojo, ką atrado, nesuprato, jog pelėsiai gali naikinti bakterijas.
Po dešimties metų Hovardas Floris pagamino gryną peniciliną, kuris 1940 metais buvo suleistas ligoniui, užsikrėtusiam sunkia infekcija. Paciento būklė pagerėjo, tačiau jis greit mirė, nes vaistas pasibaigė.
Susidomėjimas penicilinu dar labiau išaugo Antrojo pasaulinio karo pradžioje, tuomet, kai į jį įsitraukė ir Amerika. Penicilinas tapo gydymo priemone, kuri išgelbėjo tūkstančius to meto karių gyvybių.
Antibiotikai sukelia ne vieną šalutinį poveikį: kokie jie?
Anksčiau buvo manoma, jog galimas tik vienas neigiamas šalutinis antibiotikų poveikis – pilvo skausmas ar viduriavimas, kurį sukelia mirštančios bakterijos, gyvenančios ir dirbančios žmogaus žarnose naudingą darbą.
Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, jog šalutinis antibiotikų vartojimo poveikis toli gražu nėra vien tik toks: buvo pastebėta, jog geriant antibiotikus organizme yra naikinamos gerosios žarnyno bakterijos. Žarnyno bakterijos gamina vitaminą K, kurio reikia, kad kraujas krešėtų, padeda pasisavinti geležį. Todėl kartais tie, kurie ilgai vartoja antibiotikus, gali susirgti mažakraujyste.
Štai dėl ko labai dažnai gydytojai rekomenduoja naudojant antibiotikus nepamiršti į kasdieninės mitybos racioną įtraukti ir jogurtų, kurie yra puikūs probiotikai.
Kodėl nereikia nutraukti antibiotikų vartojimo?
Gerdami antibiotikus mes ne tik kenkiame savo žarnyno florai, sumažiname gerųjų bakterijų kiekį, bet ir padarome palankią terpę apsigyventi kitai, labai žalingos šeimos Clostridium bacilų grupei. Pasigavus šias bacilas, jų atsikratyti gali būti nelengva užduotis, užtrukti net keletą metų, o liga ir vėl atsinaujinti. Štai dėl ko yra patariama išsigydžius pasistengti dvejus metus nevartoti jokių antibiotikų.
Bet ar paisome mes šio reikalavimo? Tikriausiai, kad ne visada, ypač mamos, kurios savo vaikams linki tik pačio geriausio ir kartais nutraukia antibiotikų vartojimą jam nei nepasibaigus. O jei serga stipriai, tai vaikui gali būti suduoti net ne vienas, bet keli antibiotikų kursai. Nepaisoma gydytojų rekomendacijų ir imama naudoti antibiotikus savavališkai, manant, kad nieko blogo nenutiks. Tačiau kas nutinka tuomet, kai nepaisome gydytojo patarimų?
Jei antibiotikų ciklą savavališkai nusprendžiame sutrumpinti, tuomet bakterijų nenužudome, o jas tik prislopiname. Ir nors išoriniai požymiai gali rodyti, jog Jūs esate sveiki, aukštos temperatūros nėra, tačiau bacilos vis dar yra mūsų organizme ir tarsi „treniruojasi“, laukia kitos, palankios progos, kada vėl galės surengti savo ataką per kurią jau mokės apsiginti nuo antibiotikų. Ir taip yra todėl, jog leisgyvės bakterijos moka akimirksniu prisitaikyti prie vaistų. Tokiu būdu dažnai vartojant antibiotikus yra sukuriamas imunologinis ratas – vaikas tarsi ir pagydytas, bet jis ir vėl suserga.
Vietoj išvadų
Yra atvejų, kai antibiotikų mums visai nereikia, pavyzdžiui, jei gerklės skausmas yra ne bakterinio, bet virusinio tipo, tuomet antibiotikų vartojimas bus neveiksmingas.
Tad jei jūsų vaikui skauda gerklę, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar tai – virusinio, ar bakterinio tipo gerklės skausmas – ir tik tuomet imtis tinkamo gydymo.
