aA
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas trečias žmogus pasaulyje turi antsvorio, o Lietuva Europos sąjungoje užima 5 vietą pagal nutukimo rodiklius. Taigi mūsų visuomenė išties tunka.
© Shutterstock nuotr.

Susidarius tokiai situacijai ieškoma vis didėjančio nutukimo priežasčių. Dažniausiai kaltinamas riebus maistas. Juk nesunku įsivaizduoti, kaip per pietus suvalgytas riebus kepsnys „nusėda“ ant šlaunų ar pilvo. O didžioji dalis dietų šalininkų riebaus maisto vengia kaip maro. Tačiau ar pagrįstai užsipuolami riebalai? Gal iš tiesų storėjame visai ne nuo jų?

Skaičiuojant matematiškai, 1 g riebalų turi net 9 kcal, o 1 g angliavandenių ar baltymų turi tik 4 kcal. Tad jei viskas būtų taip paprasta ir priklausytų tik nuo suvartotų kalorijų skaičiaus, turbūt galėtume teigti, kad valgydami riebalus gausime daugiau kalorijų ir dėl to priaugsime svorio.

Tačiau žmogaus organizmas kur kas sudėtingesnis, o į jį patekusios skirtingos maisto medžiagos sukelia ne vienodą hormoninį atsaką. Tam, kad geriau suprastumėte, kodėl negalima dėti lygybės ženklo tarp riebalų maiste ir riebalų, patekusių į mūsų organizmą, reikia suvokti, kokius procesus mūsų kūne sukelia maistas. 

Kuo didesnis cukraus perteklius kraujyje, tuo daugiau jo virsta riebalais.


Angliavandenių, baltymų ir riebalų virškinamas

Pavalgius maistas patenka į skrandį ir ten pradedamas virškinti – greičiausiai suvirškinami angliavandeniai, daugiau laiko prireikia baltymams, o ilgiausiai virškinami riebalai. Kadangi angliavandeniai virškinami trumpai, maisto medžiagos greitai patenka į kraujotaką ir stipriai pakyla gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje. Į tai reaguoja kasa, išskirdama hormoną insuliną, kurio užduotis – perteklinį cukraus kiekį pašalinti iš kraujo.

Iš pradžių gliukozės perteklius verčiamas glikogenu ir tokiu pavidalu kaupiamas kepenyse ir raumenyse. Tačiau pilnai užsipildžius glikogeno atsargoms, likęs cukraus perteklius verčiamas riebalais. Taip, supratote teisingai – cukraus perteklius organizme virsta riebalais, o šį procesą lemia hormonas insulinas. Kuo didesnis cukraus perteklius kraujyje, tuo daugiau jo virsta riebalais. Tad cukraus kiekio kraujyje svyravimai mums labai nenaudingi, nes tai skatina riebalinio audinio susidarymą.

O valgant daug riebalų turintį maistą, jis virškinamas ilgai ir į kraujotaką patenka palaipsniui. Riebalų ar baltymų turintis maistas nesukelia insulino išskyrimo, todėl neskatina riebalinio audinio susidarymo. Šios medžiagos visų pirma naudojamos organizmo reikmėms ir, tik esant dideliam jų pertekliui, patenka į riebalinį audinį.

Dažni cukraus kiekio kraujyje svyravimai kenkia

Kyla ir daugiau problemų, susijusių su gausiu angliavandenių (ir ypač cukraus) vartojimu. Kaip jau buvo minėta, tai sukelia staigų gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą ir insulino išskyrimą. Dėl šio hormono poveikio po kurio laiko gliukozės kiekis kraujyje pasidaro mažesnis nei buvo iš pradžių. Kaip tai veikia organizmą? Mes vėl norime valgyti! Štai kodėl suvalgę torto gabalą kurį laiką jaučiamės sotūs ir aptingę, tačiau nepraėjus nė valandai vėl esame alkani.

Su riebalais situacija priešinga – jie ne tik suteikia daugiau sotumo, tačiau šis jausmas išlieka kur kas ilgiau. Štai kodėl taip sunku laikytis dietų, kuriose nėra riebaus maisto – žmogus visą laiką jaučiasi alkanas. Negaudami riebalų, niekada nebūsime visiškai sotūs, nepaisant to, kiek kalorijų suvartojome.

Riebalai – kūną šildančios malkos

Kad geriau suprastumėte, kaip organizmą veikia skirtingos maisto medžiagos, įsivaizduokite rusenantį židinį. Cukrus šiuo atveju būtų kaip popierius. Įmestas į židinį jis greitai užsiliepsnotų, tačiau taip pat greit ir supleškėtų, o svarbiausia – visai neskleistų šilumos. Kitus angliavandenius būtų galima palyginti su smulkiomis šakelėmis, kurios užsidega gana lengvai, tačiau dega ne itin ilgai ir tik šiek tiek sušildo namus.

O riebalai kaip storos malkos, kurioms įsidegti reikia daug laiko, tačiau jos dega ilgai ir namus šildo beveik visą dieną. Tad nors riebalai savyje turi daug energijos (kalorijų), ji atpalaiduojama palaipsniui ir panaudojama organizmo reikmėms. O į organizmą patenkantis cukrus turi būti panaudotas tuoj pat, todėl jis dažnai verčiamas riebalais.

Iš pirmo žvilgsnio idėja, kad storėjame dėl per didelio riebalų vartojimo atrodo logiška ir teisinga – juk riebus maistas toks kaloringas. Tačiau žmogaus organizmas labai sudėtingas ir visko negalima paaiškinti vien kalorijų skaičiavimu. Atlikta daugybė šią sritį nagrinėjančių tyrimų ir dauguma jų priėjo išvadą – storėjame ne dėl riebalų vartojimo.

Be abejo, jei valgysime labai daug riebaus maisto, priaugsime svorio. Tačiau pastebėta, kad riebus maistas sukelia ilgalaikį sotumą, tad šitaip valgydami žmonės rečiau persivalgo. Taigi dėl papildomų kilogramų nekaltinkite riebalų. Matyt, kaltas cukrus ir kiti angliavandeniai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po Vokietiją sukrėtusio nužudymo garsus žurnalistas cituoja Landsbergio perspėjimus (130)

Tragiška vyriškio, praėjusį savaitgalį mėginusio sudrausminti Augsburgo aikštėje...

Lietuviai pasidalijo išradingais būdais, kaip be vargo papildomai užsidirbti apvalią sumą (32)

Sėdint namie ant sofos ir galvojant, kaip užsidirbti papildomą šimtą ar du, nieko neįvyks. Tai...

Prasidės tikrieji žiemos nemalonumai: lietus maišysis su sniegu, stiprės vėjas (3)

Po gana intensyvių nakties kritulių, sekmadienio dieną, pradedat pietvakariniais rajonais,...

Iškart po katastrofos į salą atskridęs pilotas – apie siaubingas scenas: nuo gelbėjamų žmonių kūnų krito oda (59)

Komercinio sraigtasparnio pilotas, vadovavęs komandai, išsiveržus Baltosios salos ugnikalniui...

Kalinio įžūlumui nebuvo ribų: vieniems siūlė darbą, kitiems – vibratorius ir automobilius (42)

Tuo metu, kai Pravieniškių pataisos namų ir už jų veiklą atsakingo Kalėjimų departamento...

Indų ploviklis ar indaplovė? Specialistas atskleidė, kaip plauti indus, kad sau nepakenktume (40)

Yra paskaičiuota, kad, pavyzdžiui, lūpų dažų per gyvenimą kiekviena moteris suvalgo apie 20 kg....

Įvertino Lietuvos ekonomiką: į Disneilendą galite nebevažiuoti (165)

Kol pasaulio ekonomika banguoja tarsi linksmieji kalneliai, o euro zonos ekonomikos augimas...

Vilniuje per avariją „Mercedes-Benz“ lūžo dalimis (148)

Šeštadienio vakarą Vilniuje „ Mercedes Benz“ automobilio nesuvaldęs vairuotojas taip...

Rekordinį „Šok su žvaigžde“ vakarą netikėtai paliko vieni iš šou lyderių: paaiškėjo, kas kovos finale (98)

Artėjant „ Šok su žvaigžde “ finalui šokių projekte buvo vis labiau jaučiamas jaudulys ir...

Lietuvė su dukra apsilankė pas Kalėdų Senelį Laplandijoje: pasakė, kada geriausia važiuoti ir kiek grynųjų teks išleisti (25)

Bene didžiausia daugelio vaikų svajonių – susitikti su tikruoju Kalėdų Seneliu. Tinklaraščio...