Graužia molį, kreidą

Anemija – tai organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų. Dažniausia mažakraujystės priežastis (apie 80 proc.) – geležies trūkumas.

„Geležis dalyvauja išnešiojant deguonį po organizmą. Jei jos mažai, pradeda trūkti deguonies, ima badauti audiniai ir prasideda įvairūs negalavimai“, – teigia Kauno Šilainių poliklinikos šeimos gydytoja Rita Prostenytė.

Kraujo ląstelės dalyvauja imuniteto reakcijose, saugo organizmą nuo mikrobų. Nusilpus kraujui, kenčia visas organizmas. Kai deguonies trūksta raumenims, žmogus greitai pavargsta, būna silpna, o kai deguonies stygių pajaučia smegenys, greičiau apima mieguistumas, apatija. Kenčia ir virškinimo organai, sumažėja apetitas, moterims suretėja mėnesinės.

Mažakraujyste pasaulyje serga kas trečias gyventojas, dažniausiai moterys. Ši klastinga liga vargina kas penktą vaisingo amžiaus moterį.

„Kai trūksta geležies, pirmiausia atsiranda bendras silpnumas, galvos svaigimas, oda pasidaro blyški, trūkinėja burnos kampučiai, išblykšta liežuvis, gleivinė, slenka plaukai, pradeda lūžinėti nagai, tankiai plaka širdis“, – vardija mažakraujystės požymius šeimos gydytoja.

Širdis plaka tankiai, nes ji turi kelis kartus dažniau pervaryti kraują per organizmą nei tuomet, kai eritrocitų kiekis normalus.
Maži vaikai, kai jiems trūksta geležies, dažnai ima graužti kreidą, ragauti molį.

„Dėl geležies stokos pasikeičia skonis, – aiškina gydytoja R. Prostenytė. – Vaikystėje per atostogas viešėdavau kaime, kur buvo molinė krosnis. Joje pusbrolis tiesiog išgraužė skylę. Dabar suprantu, kad jam trūko geležies.“ Dėl šio mikroelemento stokos vaikai būna išbalę, jiems blogai sekasi mokslas, gali sulėtėti augimas.

Apgaulingi simptomai

„Organizme trūkstant geležies nusiskundimai kartais gali būti panašūs į depresijos simptomus. Kai žmogus ryte vos pabudęs jaučiasi pavargęs, nenori nieko daryti, atrodo, kad tai beprasidedanti depresija, o iš tiesų gali būti mažakraujystė“, – tvirtina šeimos gydytoja R. Prostenytė.

Geležies stokos anemija diag­nozuojama nesunkiai: reikia atlikti kraujo tyrimą. Dažniausiai šį negalavimą atskleidžia hemoglobino lygis organizme.

„Tačiau ne visais atvejais hemoglobinas parodo geležies stygių. Kartais šio baltymo kiekis lyg ir normalus, o visi paciento negalavimo požymiai leidžia įtarti mažakraujystę. Tokiu atveju reikia atlikti daugiau tyrimų“, – teigia gydytoja.

Dažniausiai taip nutinka, kai yra slaptoji mažakraujystė – kada liga dar tik vystosi, yra polinkis į ją, bet jau tuomet pasireiškia silpnumas, nuovargis, mieguistumas, pradeda atsirasti apetito, mėnesinių sutrikimų. Bendras kraujo tyrimas slaptos mažakraujystės nerodo. Būtina padaryti feritino tyrimą, kuris atskleidžia organizmo geležies atsargų kiekį.

Jei nekeičiama mityba ar nepašalinama kraujo netekimo priežastis, slaptoji ligos forma vystosi į tikrąją mažakraujystę. Slaptoji mažakraujystė – tai tam tikra riba, kai dar galima pasveikti ir be vaistų, o kai liga jau pažengusi toliau, gydytis tenka medikamentais.

Dietų kaina

„Viena iš pagrindinių mažakraujystės priežasčių – nevisavertė mityba, – tvirtina šeimos gydytoja R. Prostenytė. – Susirgti šia liga dažniau rizikuoja mėgstantys laikytis įvairių dietų, taip pat vegetarai, veganai. Nors geležies yra ir augaliniame maiste, tačiau organizmas iš jo šį mikroelementą pasisavina blogiau nei iš gyvūninio maisto. Todėl nevalgantiems mėsos žmonėms reikėtų papildomai vartoti geležies preparatų.“

Normaliai besimaitinantiems žmonėms geležies pradeda trūkti tuomet, kai organizmas netenka kraujo: vyrams dažniausiai taip nutinka dėl kraujavimo iš virškinimo trakto sergant opalige, dėl onkologinių ligų, moterims – dėl ginekologinių negalavimų, gausių ciklinių nukraujavimų.

Vaikams eritrocitų kraujyje gali pamažėti dėl infekcinių ligų, žarnyno kirmėlių (spalinukių, askaridžių).

Silpnėja anemija sergančio žmogaus imunitetas, todėl leng­viau kimba įvairios infekcijos, dažniau užklumpa peršalimo ir kitos ligos.
„Susirgus mažakraujyste atkurti geležies atsargas organizme vien mityba jau nebeįmanoma. Tokiais atvejais reikia vartoti vaistus“, – aiškina gydytoja R. Prostenytė.

Pradėjus gydyti, geležies atsargos pamažu atkuriamos, o energijos atsiranda dvigubai daugiau. Būtina ir visavertė mityba.

Jei mažakraujystę sukėlė kitos ligos, svarbu gydyti ir jas, ne tik pačią mažakraujystę.

Verta žinoti

Gydytojo paskirtų geležies preparatų negalima gerti kartu su pienu, arbata, kava, jų turimos medžiagos silpnina geležies pasisavinimą. Preparatus reikia užsigerti vandeniu.

Šio mikroelemento preparatų negalima vartoti su kitais vaistais, ypač mažinančiais skrandžio rūgštingumą, antibiotikais, taip pat su kalcio, magnio, cinko papildais. Išgėrus kitų vaistų, geležies preparatų reikėtų vartoti ne anksčiau kaip po poros valandų.

Kartais manoma, kad kava mažina geležies kiekį organizme, tačiau jei ja nepiktnaudžiausime, gersime po 2–3 puodelius per dieną, geležies nepamažės.

Iš mėsos organizmas pasiima apie 30 proc., o iš daržovių – tik 10 proc. geležies. Jos pasisavinimą iš augalinio maisto pagerina kartu valgomi gyvūniniai produktai.

Geležies pasisavinimą slopina kalcis, kurio gausu pieno produktuose.

Daugiausia geležies yra veršienoje, kepenyse, liežuviuose, jautienoje, vištų šlaunelėse, triušienoje, kalakutienoje; žuvyse; salotose, burokėliuose, pupose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, raudongūžiuose kopūstuose, pomidoruose, morkose, dilgėlių lapuose; krienuose, petražolėse; ryžių, grikių kruopose; grybuose; kiaušinių tryniuose; džiovintuose vaisiuose, riešutuose, spanguolėse, juoduosiuose serbentuose, slyvose, granatuose, žemuogėse, vynuogėse; hematogene, juodajame šokolade.

Mažakraujystės išvengti padės ne tik pakankamas geležies kiekis organizme, bet ir vitaminas B12, folio rūgštis. Vitamino B12 yra galvijų kepenyse, inkstuose, raumenyse, kiaušiniuose, žuvyse, aguročiuose, citrinose. Folio rūgšties – špinatuose, žiediniuose kopūstuose, salotose.

Faktų kalba

Vyrams geležies stokos mažakraujystė nustatoma, jei hemoglobino koncentracija kraujyje būna mažesnė nei 130 g/l, moterims – mažesnė nei 120 g/l.

Vaikų hemoglobino koncentracija priklauso nuo amžiaus. Naujagimio hemoglobino kiekis gali būti 180–200 g/l, o trijų mėnesių normaliai maitinamo, laiku gimusio, sveiko kūdikio – nukritęs iki 100 g/l. Paskui pamažu šio baltymo daugėja: vyresnio nei vienų metų vaiko turi būti apie 120 g/l.

Mergaitėms paauglystėje, kai prasideda mėnesinės, hemoglobino kiekis šiek tiek sumažėja, kol organizmas prisitaiko prie netekto kraujo per ciklinį kraujavimą, o berniukams gaminasi daug vyriškų hormonų, stimuliuojančių raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, todėl hemoglobino padaugėja.

Lietuvoje anemija kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų. Apie 80–90 proc. jų stokoja geležies. Mūsų šalyje anemija serga apie 35 proc. vaisingo amžiaus moterų, tarp paauglių šis procentas gali būti dar didesnis.