Naujausi tyrimai rodo, kad kiekvienas apgamas, netgi mažiausias ir blankiausias, yra pigmentinių ląstelių auglys, atsiradęs dėl mutavusių genų. Paprasčiau tariant, apgamai yra nustojusio vystytis vėžio stadija.
Panikuoti neverta, nes dažniausiai jie būna nepiktybiniai ir jų ląstelės po organizmą nesklinda. Tačiau apgamus būtina stebėti. Pastebėjus kokių nors pokyčių, rekomenduojama kreiptis į gydytojus.
Kilmė
Manoma, kad visi apgamai yra įgimti, tiesiog kai kurie išryškėja vėliau, ne iš karto po gimimo. Įprastai tai nutinka iki 30 m., bet gali ir vėliau. Daugiausia apgamų būna paauglystėje, o moterims – per nėštumą. Dėl to kalti hormonų pokyčiai organizme.
Įtaką apgamams atsirasti daro ir saulės spinduliai. Todėl šviesaus gymio žmonės jų turi daugiau, nes mažiau atsparūs ultravioletiniams saulės spinduliams.
Tipai
Plačiausiai apgamai skirstomi į įgimtus ir įgytus. Pirmieji yra nuo pat gimimo arba atsiradę pirmaisiais gyvenimo metais. Antrieji – nedideli apgamėliai, atsiradę vėlesniame gyvenimo tarpsnyje, dažniausiai jaunystėje. Pagal pigmentinių ląstelių lokalizaciją apgamai skirstomi į jungties, mėlynus, kombinuotus, dermalinius ir atipinius.
Jungties tipo apgamai pasitaiko dažniausiai. Jie yra nedideli, plokšti. Mėlyni – primena melsvas, aiškios formos pūsleles. Kombinuoti yra jungties ir mėlynų apgamų mišinys. Dermaliniai – iškilę virš odos paviršiaus, gumbuoti.
Dažniausiai jų spalva panaši į odos. Atipiniai atsiranda be aiškios priežasties. Jie yra pakitę, neįprastos išvaizdos. Pastarieji vadinami ikivėžine būkle ir kelia didžiausią melanomos riziką. Tačiau nereiškia, kad būtinai supiktybės.
Kada verta sunerimti?
Apgamų būna įvairių: tamsių, šviesių, didelių, mažų, iškilių ir lygių. Tačiau kai kurių jų išvaizda kelia pavojų sveikatai. Anot specialistų, apsilankyti pas gydytojus verta tuomet, jeigu turite nelygiais kraštais, netolygios ir kintančios spalvos, paraudusiais šonais, itin asimetriškų apgamų.
Taip pat patartina atkreipti dėmesį į didesnius nei 6 mm apgamus. Pavojingi ir didėti pradėję arba naujai atsiradę bei itin intensyviai plintantys apgamai, taip pat kraujuojantys, dilgčiojantys ir skausmingi. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Apgamų šalinimas
Šalinti reikia ne visus apgamus, o tik tuos, kurie pavojingi sveikatai arba trukdo komfortabiliai jaustis ir gyventi visavertį gyvenimą, pavyzdžiui, neišvaizdžius apgamus matomoje vietoje. Galimi įvairūs apgamų šalinimo būdai. Jį parenka specialistas.
Atipinius apgamus dažniausiai siūloma šalinti chirurginiu būdu, atliekant histologinį tyrimą. Pastarasis reikalingas siekiant ištirti, ar nėra išsivysčiusi melanoma. Kitus apgamus galima šalinti lazeriu, elektrodestrukciniu arba radiodažnuminiu būdu.
Pirmasis metodas populiaresnis, nes neilgai trunka ir kelia mažesnę riziką. Be to, sparčiau vyksta gijimas ir lieka mažiau randų. Tačiau teigiama, kad šalinant apgamus lazeriu išlieka nemenka jų atsinaujinimo tikimybė.
Įdomu
Įdrėskus apgamą rekomenduojama apsilankyti pas odos gydytoją. Jis apžiūrės ir ištirs, ar reikalinga medicininė intervencija, jo pašalinimas ir pan. Taip pat svarbu stebėti, ar apgamas nekinta.
Daugiau nei 50 apgamų turintiems žmonėms rekomenduojama nesilankyti soliariumuose ir vengti ilgo buvimo saulėje.
Įgimti pigmentiniai apgamai dažniausiai virsta piktybiniais.
Atvirose kūno vietose esančius apgamus geriausia šalinti nesaulėtu metų laiku.
Pašalinto apgamo vieta lieka šviesesnė, nes prasčiau įdega saulėje.
Sveikiems žmonėms pasitikrinti apgamus pas dermatologą rekomenduojama kartą per metus. Turintiems kokių nors rizikos veiksnių, tarkime, atipinių apgamų, 2–3 kartus per metus.
