Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centro direktorius Marius Miglinas apgailestauja, kad visuomenė dar palyginus nedaug žino apie inkstų ligas, kai kurie netgi negalėtų pasakyti, kur tiksliai yra šie gyvybiškai svarbūs organai.
© Shutterstock nuotr.


- Visų pirma sveikiname pradėjus vadovauti Lietuvos inkstų fondui. Per visus gyvavimo metus šio fondo tikslai ir uždaviniai, ko gero, stipriai pasikeitę?

- Lietuvos inkstų fondas – gilias tradicijas turinti organizacija Lietuvoje, įsikūrusi dar 1990 metais. Tuomet buvo vieni uždaviniai ir tikslai, nes susidarė ekonominė blokada ir Rusija staiga nustojo tiekti priemones, kuriomis palaikoma dializuojamų pacientų gyvybė. Tuomet profesorius Balys Dainys kreipėsi į Amerikos lietuvius ir Europos šalis, prašydamas pagalbos. Ypač padėjo danai – jų vyriausybė ir organizacijos skyrė tris šimtus tūkstančių JAV dolerių. Labdara buvo atskraidinta kariniu NATO lėktuvu.

Po to laikai keitėsi. Nefrologija, galima sakyti, sužydėjo, tačiau iškilo ir naujų uždavinių. Bene svarbiausias Lietuvos inkstų fondo tikslas – toliau skatinti visuomenės švietimą ir supratimą apie inkstų ligas.

- Kaip ir įsikalėme į galvą, kad svarbu pasitikrinti širdį, o kaip su inkstais?

- Apie inkstus žmonės žino daug mažiau. Jeigu atsitiktinių praeivių gatvėje paklausite, kur yra inkstai, iš dešimties devyni net neparodys, kur jie yra.
Kita vertus, inkstų ligos klastingos ir jos neturi daug simptomų. Kai jau jie pasireiškia, dažniausiai būna per vėlu. Taigi labai svarbu žmones skatinti, kad reikia pasitikrinti kraują, atlikti šlapimo tyrimą.
Kitas svarbus dalykas – inkstų donorystės skatinimas, ypač iš gyvų donorų, nes Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, jų nedaug atliekama. Gerai ištyrus ir įvertinus gyvą donorą, procedūra tikrai yra saugi, mes galime persodinti inkstą iš mamos vaikui arba iš brolio broliui, ir paprastai tokie inkstai veikia ilgiau.

- Kiek šiuo metu žmonių Lietuvoje laukia inkstų transplantacijos?

- Laukiančiųjų skaičius nuolat keičiasi, bet laikosi apie du šimtus pacientų. Vieniems persodinamas inkstas, kiti, deja, nesulaukia ir miršta, ateina nauji, kurie suserga, ir stoja į laukiančiųjų sąrašą.
Vidutinis laukimo laikas Lietuvoje – apie dvejus metus, kai Vokietijoje – apie ketverius, Jungtinėse Valstijose – apie penkerius metus.

- Jeigu šitiek žmonių laukia transplantacijos, vadinasi, nemokame pasirūpinti savo inkstais?

- Palietėte kitą svarbų klausimą - tai prevencija. Lietuvos inkstų fondo tikslas – rūpintis ne vien sunkiausių – dializuojamų, transplantuotų – ligonių gydymu, donorystės skatinimu. Kita svarbi sritis – užkirsti kelią, kad tokių ligonių neatsirastų. Svarbu laikytis keletos taisyklių – gydyti kraujospūdį, jeigu jis padidėjęs, nes jis itin žaloja inkstus. Jeigu pacientas serga diabetu, tikrinti gliukozės kiekį kraujyje ir jį koreguoti. Taip pat nevartoti vaistų, kurie gali pažeisti inkstus, ypač nepiktnaudžiauti skausmą malšinančiais vaistais. Nerūkyti.Taip pat antsvoris – vienas galbūt jis ir nesukels inkstų ligos, bet, jeigu prisideda kiti rizikos veiksniai, inkstų ligos susiformavimo tikimybė padidėja.

- Kokios inkstų ligos kelia didžiausius iššūkius?

- Tai yra padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas - pusei dializuojamų pacientų problemos dėl inkstų iškyla būtent dėl šių ligų.

Kitą pusę sudaro įvairios uždegiminės inkstų ligos, vadinami glomerulonefritai, inkstų policistozė, įvairūs inkstų bakteriniai uždegimai, vadinamieji pielonefritai.
Kalbant apie paveldėtas ligas - dauguma jų pasireiškia tik gimus arba vaikystėje, kai kurios pasireiškia ir vėliau: žmogui susiformuoja inkstų nepakankamumas, taigi dializių prireikia ir vyresniame amžiuje.

- Kiek yra žmonių, kuriems šiuo metu atliekamos dializės?

- Apie tūkstantis penki šimtai. Be to, reikia suprasti, kad dializė vis tiek neatstoja inkstų veiklos, nes inkstai dirba nuolatos, o, jeigu atliekama hemodializė tik tris kartus per savaitę, vadinasi, visą likusią savaitės dalį inkstų veikla yra nepavaduojama. Tokių žmonių sveikata pamažu blogėja.
Inkstų transplantacija yra žymus pasikeitimas tokio paciento gyvenime: pagerėja savijauta, atsistato kraujo rodikliai. Po inkstų transplantacijos moterys gali gimdyti vaikus, kai dializuojamam pacientei tai praktiškai neįmanoma, nors pasaulyje yra pavienių atvejų.

Po inkstų transplantacijos turime nemažai sėkmingai pagimdžiusių moterų, grįžusių į darbą pacientų, sukuriančių verslą ir netgi įdarbinančių kitus. Bet svarbiausia – kad žmogus ilgiau gyvena, nes transplantuotų ir dializuojamų pacientų išgyvenamumas – žymiai skiriasi. Taigi ne veltui sakoma: dovanotas inkstas – dovanotas gyvenimas.

- O užsiaugintas inkstas? Ar tikite tokia ateitimi?

- Šia linkme vyksta intensyvūs darbai. Kai kurie jau klinikinių tyrimų stadijos, tačiau manau, kad iki klinikinės praktikos dar toli. Gal kiek arčiau klinikinės praktikos yra ksenotransplantacija, kitaip tariant, transplantacija iš gyvūnų organų. Kaip bebūtų paradoksalu, bet žmogaus organizmui artimiausia kiaulė. Jau išvedamos vadinamosios transgeninės kiaulių rūšys ir vyksta labai intensyvūs darbai Pietų Korėjoje, Australijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Gaunami labai geri rezultatai, persodinus šitų transgeninių kiaulių inkstus aukštesniesiems primatams – vadinamosioms žmogbeždžionėms.
Taigi ksenotransplantacija galbūt greičiau ateis į klinikinę praktiką. Daug iš to tikimasi. Bet vėlgi – kyla daug etinių problemą, neaišku, ar tarp žmonių nepaplis kokie virusai, kurie galbūt nekenksmingi vienai rūšiai, bet nežinia, kaip bus, jeigu organas persodinamas į kitą rūšį... Nemanau, kad kas nors labai keisis artimiausius dešimt metų ar kelis dešimtmečius.

Dosjė 

1987 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą.
1999 m. apsigynė medicinos mokslų daktaro disertaciją „Nefrozinis sindromas: morfologiniai ir dismetaboliniai pokyčiai“.
2003 m. vadovavo autorių grupei, išleidusiai pirmąjį vadovėlį lietuvių kalba „Inkstų ligos“.
Nuo 2004 metų – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos skyriaus vedėjas.
Nuo 2006 metų – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centro vadovas.
2008 m. vienoje komandoje su chirurgais ir imunologais dalyvavo atliekant pirmąją Lietuvoje ir Baltijos šalyse kasos - inkstų transplantaciją.
2010 m. inicijavo pirmąją Lietuvoje, Baltijos šalyse ir buvusioje Rytų Europoje inkstų transplantaciją iš nesuderinamų kraujo grupių esant gyvam donorui.
Nuo 2013 m. – VU Medicinos fakulteto profesorius.
Nuo 2014 m. – Lietuvos inkstų fondo pirmininkas.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tarp „valstiečių“ – maišto nuotaikos: prakalbo apie premjero atsistatydinimą (184)

Pagrindinius socialinius ir ekonominius klausimus sprendžiantiems Seimo komitetams, vadovaujamiems...

Tikroji situacija kalėjimuose: vyksta prekyba, blokavimo sistema neveikia (47)

Dviejų Kybartų pataisos namuose kalinčių vaikinų lėbavimas iš pamatų supurtė Lietuvos...

Vilniaus centre sprogus troleibuso padangai, sužaloti trys žmonės, vienam nutrauktas pirštas papildyta 16.46 (31)

Pirmadienį sostinėje sprogus troleibuso padangai, nukentėjo trys žmonės.

Kodėl bankų padaliniuose kartais reikia laukti kelias valandas? (41)

Statistika rodo, kad bankų padaliniuose žmonės paslaugų laukia kur kas trumpiau – virš 10...

Rusijos opozicionierius: permainos vyksta staiga, turime būti pasiruošę (173)

„Kada Rusijoje prasidės rimtos politinės permainos, mes nežinome, tačiau turime būti joms...

„Panathinaikos“ fanams dėkojusio Lekavičiaus ateitis Graikijoje priklauso nuo trenerio Pascualio

Praėjusią vasarą su trenksmu iš Kauno „Žalgirio“ į Atėnų „Panathinaikos“ persikėlęs...

Savaitgalis Skubios pagalbos skyriuje: pacientai plūsta kas 4 minutes (1)

Per praėjusį savaitgalį į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ( RVUL ) Skubios...

Svajonių darbas: Seimo nariai turi 103 dienas, per kurias gali atostogauti (101)

Dabartinė situacija, kai Seimo nario atostogos nėra reglamentuotos, prieštarauja Konstitucijai ,...

Keblus slaptažodžių pasaulis: kaip susikurti tobulą ir kiek kainuoja mūsų užmaršumas (2)

Ne vienas aktyviai internetu besinaudojantis žmogus žino, ką reiškia galvoje talpinti krūvą...

Vievyje sučiuptas sadistas, negyvai sutrypęs bejėgį gyvūną (104)

Pirmadienio rytą, apie 9.45 val., pilietis Kęstutis (gim. 1978 m.) Vilniaus apskrities policijai...