aA
Balandžio 7-ąją tradiciškai minime Pasaulinę sveikatos dieną. Šiais metais daugiausia dėmesio skiriame diabeto prevencijai ir gydymui, tačiau primename, kad sveikata reikia rūpintis visus metus. Tikimės, kad šie septyni patarimai padės išlaikyti ir sustiprinti sveikatą, sakoma pranešime spaudai.
© Shutterstock nuotr.

1. Stebėkite gliukozės kiekį kraujyje

Kodėl tai svarbu? „Norint užkirsti kelią cukriniam diabetui ar jo progresavimui, didžiausią dėmesį turime skirti diabeto prevencijai – savalaikiams tyrimams, subalansuotai mitybai ir fiziniam aktyvumui“, – pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro (toliau – Centras) Diabeto mokyklos įkūrėja ir mokytoja Juzefa Uleckienė.

Statistika negailestinga: kasmet pasaulyje apie 5 milijonus žmonių miršta nuo diabeto. Manoma, kad 2035 metais 1 ar 2 tipo diabetu sirgs 600 milijonų planetos gyventojų. Diabetas neretai diagnozuojamas pavėluotai, nes ne visi žmonės žino dažniausius ligos požymius.

Dažnas šlapinimasis, troškulys, didėjantis alkis, svorio mažėjimas, nuolatinis nuovargis, lėtai gyjančios žaizdos – tai pirmieji ligos požymiai, kuriuos pajutus patariama kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolesnių tyrimų.

Cukrinis diabetas – lėtinė, nepagydoma, bet kontroliuojama liga. Jos gydymo rezultatai labai priklauso nuo paties ligonio. Sergant diabetu, svarbu stebėti ir kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

„Kasmet žmonių sąmoningumas tik auga, sulaukiama nemažai jaunuolių, kurie, žinodami, kad artimieji serga cukriniu diabetu, rūpinasi savo sveikata ir stebi gliukozės kiekį kraujyje. Kiekvienas profilaktinis patikrinamas leidžia užkirsti kelią ligos progresavimui ir komplikacijoms“, – sako J. Uleckienė.

2. Judėkite, nes judėjimas – geriausias širdies vaistas ir antsvorio priešas

10 tūkstančių žingsnių per dieną – toks yra paprasčiausias sveikatos receptas. Pasak Centro sporto medicinos gydytojo Kęstučio Linkaus, šis skaičius ne šiaip sugalvotas. Tai – daugybės metų stebėjimų ir mokslininkų atliktų tyrimų išvada.

„Dešimt tūkstančių žingsnių yra apie 7–8 kilometrai ėjimo kasdien. Eidamas vidutiniu greičiu per valandą žmogus gali įveikti iki 4 kilometrų. Žingsniuodamas sparčiau nueina apie 5 ar 6 kilometrus. Tai reiškia, kad norėdamas įveikti rekomenduojamą atstumą per dieną žmogus turi vaikščioti pusantros arba dvi valandas“,– skaičiuoja gydytojas.

Besiskundžiantiems padidėjusiu kraujospūdžiu, nerimu, antsvoriu, nugaros skausmais ir kitais negalavimais gyd. K. Linkus pirmiausia pataria stiprinti judėjimo aparatą ir pradėti reguliariai vaikščioti. Beveik visais atvejais po pirmų trijų mėnesių pacientai netenka 10–13 proc. kūno svorio. Žingsniavimas padeda ne tik sulieknėti, bet ir pagerinti bendrą savijautą. Per tris mėnesius normalizuojasi kraujospūdis, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje, padidėja darbingumas, pagerėja miego kokybė ir bendra savijauta.

3. Reguliariai matuokite kraujo spaudimą

Kraujo spaudimo pokyčiai įspėja apie daugelį gresiančių ligų. „Aukštas kraujospūdis kartais nepasireiškia jokiais požymiais. Žmogus nežino, kad pakilęs kraujospūdis, tačiau jis savo piktą darbą vis tiek atlieka: veikia kraujagyslių sieneles, labiausiai inkstų, akių, širdies ir smegenų. Beje, žmogui, turinčiam aukštesnį kraujospūdį, kur kas dažniau įvyksta miokardo infarktas arba galvos smegenų insultas. Palyginti su žemą kraujospūdį turinčiu asmeniu, tikimybė, kad taip nutiks, yra net 40 proc. didesnė“, – teigia Centro kardiologė Greta Radauskaitė.

Dažnai manoma, kad vyresniems žmonėms taikomi kitokie arterinio kraujospūdžio normatyvai, tačiau tai netiesa. Normalus arterinis kraujospūdis turi neviršyti 140/90 mmHg. Optimalus – 120/80 mmHg ir mažiau. Gyd. G. Radauskaitės teigimu, svarbiausia – pastebėjus pakilusį kraujospūdį, kreiptis į gydytoją, nes aukštas kraujo spaudimas gydomas tiek medikamentais, tiek ne medikamentais.

Medikamentinis gydymas – vaistai, kuriuos paskiria gydytojas. Juos reikia vartoti reguliariai ir taip, kaip paskirta, nepamirštant pasiimti jų atostogaujant, keliaujant ir panašiai. Kitas būdas – nemedikamentinis, kurį taip pat galima aptarti su gydytoju. Tai – didesnis fizinis aktyvumas, rūkymo, galbūt svorio metimas, jeigu kamuoja papildomi kilogramai. Be to, gydytojas gali ištirti cholesterolio kiekį jūsų kraujyje – gal reikės sureguliuoti ir jį.

4. Nenumokite ranka į pilvo skausmą

Pilvo skausmas gali būti ūmių ir lėtinių ligų priežastis. „Svarbūs virškinamojo trakto sutrikimų kaltininkai yra civilizuoto gyvenimo būdo palydovai: ilgalaikė nervinė įtampa, netinkama ir nereguliari mityba, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholiniai gėrimai ir kt.), antsvoris, nepakankama fizinė veikla, įvairių vaistų vartojimas. Dar prisideda didžiulis gyvenimo tempas: valgome automobilyje, bet ką ir bet kaip arba išvis nevalgome, visą dienos maisto normą suvalgome vakare, kimšdami viską iš eilės, o iš karto pavalgę einame miegoti.

Todėl nereikia stebėtis, kad dažno nusilpsta imuniniai ir psichologiniai organizmo gynybos mechanizmai, sutrinka medžiagų apykaita, nervinė virškinamojo trakto reguliacija, prasideda įvairūs uždegimai, infekcinės, funkcinės ir net onkologinės virškinamojo trakto ligos“, – pasakoja Centro gydytoja gastroenterologė Dalia Gruslienė.

Jei pakoregavus gyvenimo būdą pilvo pūtimas, rėmuo, pykinimas, šleikštulys, sutrikęs tuštinimasis nepraeina dar 2–4 savaites, reikia kreiptis į gydytoją. Jei prasideda kraujavimas, vėmimas, skausmas tampa nepakeliamas, pagelbėti gali tik gydytojas, tad gyd. D. Gruslienė pataria būti atidesniems savo sveikatai ir kūno siunčiamiems signalams, kurie įspėja apie ligą.

5. Tikrinkitės plaučius

Tuberkuliozė (TB) yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių visuomenei pavojingų infekcinių ligų.

Nė vienas iš mūsų nesame nuo jos apsaugoti. Vienas žmogus, sergantis atvira tuberkuliozės forma, užkrečia apie 30 sveikų žmonių. Didžiausia problema, kad visuomenėje apstu asmenų, kurie sirgdami visuomenei pavojinga tuberkuliozės forma vengia gydytis ir tampa vaikščiojančiais ligos židiniais, galinčiais užkrėsti sveikus žmones bet kur: gatvėje, parduotuvėje, viešajame transporte, mokykloje.

Pagrindinis tuberkuliozės infekcijos šaltinis yra atvira tuberkulioze sergantis žmogus. Ligą sukelia bakterija, tuberkuliozės lazdelė, plintanti oro lašeliniu būdu. Todėl svarbi ankstyva diagnostika, kuo ankstesnė gydymo pradžia ir visiškas ligos išgydymas. Tuberkuliozę padeda nustatyti rentgeno tyrimas, profilaktiškai atliekamas kas 1–2 metus, o rūkantiems – kasmet. Rūkantieji priklauso plaučių vėžio rizikos grupei, todėl plaučių rentgeną rekomenduojama atlikti dažniau. Atsakingai rūpindamiesi savo sveikata apsaugosime ir tuos, kurie yra šalia mūsų.

6. Stebėkite odos pokyčius

Nuo paauglystės kiekvienas turi profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją dermatologą ir išsitirti nerimą keliančius odos darinius, pigmentines dėmes, pasikonsultuoti dėl atsiradusių bėrimų ir bendros odos būklės. Gydytojas gali apžiūrėti apgamus ar darinius dermatoskopu – specialiu prietaisu, leidžiančiu išdidinti vaizdą daug kartų ir pamatyti odos mikrostruktūras, jei reikia, paimti ląstelių mėginį laboratoriniam ištyrimui, t. y. atlikti odos biopsiją.

Taip pat svarbu patiems stebėti odos pokyčius. Galite atsistoti prieš veidrodį ir apžiūrėti kūną, nepamirškite ir galvos plaukų srities, padų bei tarpupirščių. Be to, pirštų galiukais galite užčiuopti iškilusius apgamus ar kitus darinius. Kuo anksčiau pradėsite stebėti savo odą, tuo geriau ją pažinsite ir atpažinsite naujai atsiradusius darinius, dėmes.

Jei pastebėjote, kad laikui bėgant jų dydis, spalva, forma keičiasi, yra šiurkščios ar pleiskanojančios, didesnės nei 6 mm, niežti, kraujuoja ar šlapiuoja, turi perlamutrinį atspalvį, atrodo kaip žaizdos, bet negyja, nedelskite – kreipkitės į dermatologą.

7. Venkite streso

Stresas – vienas didžiausių mūsų sveikatos priešų. Visiškai jo išvengti neįmanoma, tačiau specialistai pataria planuoti laiką ir rasti būdų pailsėti po darbo ir nuo darbo. Stresas gali būti ūminis ir lėtinis. „Ūminį stresą paprastai sukelia didelis įvykis, net ir teigiamas. Tuomet pakyla kraujospūdis, sutrinka virškinimas, įsitempia kūno raumenys, padažnėja širdies veikla ir kvėpavimas. Jei tai dažnai kartojasi, apima nuovargis, kuris gali sukelti ligas“, – pasakoja gyd. D. Gruslienė.

Lėtinis stresas pasireiškia tuo, kad paprastai nėra didelio traumuojančio įvykio, tačiau nuolat kartojasi subjektyviai nemalonūs, dirginantys dalykai. Stresas gali sukelti ir opaligę, funkcinius virškinamojo trakto sutrikimus, dirgliosios žarnos sindromą. Mitybos sutrikimai – taip pat dažna streso pasekmė. Persivalgymas sukelia antsvorio problemų, kepenų veiklos sutrikimų, o nevalgymas silpnina organizmą ir jo atsparumą ligoms.

Pasirūpinkime savimi – tiek kūnu, tiek mintimis, nes gera nuotaika ir pozityvios mintys padeda būti sveikesniems!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Katkus: Karbauskis ir „valstiečių“ partija dabar jau pasiekė dugną ir įgijo daugiau priešų (74)

„Kiekviena Lietuvos valdžia pralaimi kitus rinkimus. Tad ši valdžia pralaimės kitus rinkimus, ir...

Lietuvoje daugėja nuo sekso priklausomų žmonių: kada malonumas jau virsta liga požymiai, išduodantys priklausomybę (6)

Priklausomybė nuo sekso – Lietuvoje vis dar apipinta mitais ir dažnai net nelaikoma rimta liga....

Po šeštą parą alinančio košmaro Alytuje – naujausios žinios: kai kur tarša viršyta 10 kartų (143)

„Tie momentiniai dalykai tikrai kelia nerimą. Dėl Miklusėnų man labai neramu, darome viską, ką...

Įpyko dėl mokesčio perkant už mažiau nei 20 eurų: Lietuvos įstatymai leidžia tokį taikyti (134)

Užsakymo paruošimo mokestis , – štai su tokiu dar iki šiol nematytu mokesčiu apsipirkusi el....

Kėdainietė tikina nuo vilko apsigynusi lenta: žiūrėjau jam tiesiai į akis (117)

Kėdainių rajono gyventojai jau kuri laiką negali ramiai gyventi dėl vis labiau įžūlėjančių...

Prabilo ir Kauno „Žalgirio“ ultros: tai garbės mums nedaro (99)

Sekmadienį po LKL lyderių kovos ne ką mažiau dėmesio, nei pačios rungtynės ir įvykiai ant...

Paskutinės valandos: ar Sabonis liks Indianoje bei kodėl „Pacers“ ir lietuvio derybos įstrigo? laida „Iš viršaus“ (6)

Kodėl pirmadienio vakaras gali tapti lemtingu Domantui Saboniui ir Indianos „Pacers“ klubui?...

Ar tai Europa, ar Azija: kur pasimetė gruzinai? (3)

Kas išties stebina atvykus į Gruziją, tai jos dvilypumas. Šalis, o taip pat ir visas Kaukazo...

Monake – iškilmingas milijardieriaus pobūvis su žvaigždėmis: Viktorija Siegel neatsigynė komplimentų (73)

Savaitgalį Didžiosios Britanijos milijardierius Johnas Caudwellas kartu su savo mylimąja,...

Gauta Seimo teisininkų išvada: ar galima balsuoti dėl Pranckiečio pateikiame pilną išvados tekstą  (352)

Seimo valdybos atstovų paprašyta Teisės departamento išvada dėl pakartotinio balsavimo dėl Seimo...