Šių tyrinėjimų pagrindu buvo išleista knyga „Mėlynosios zonos: ilgiausiai gyvenančių žmonių pamokos, kaip gyventi ilgiau“ („The Blue Zones: Lessons for Living Longer From the People Who've Lived the Longest“). Pateikiame ištrauką iš šios knygos.

Šiose zonose iki šimto metų išgyvena triskart daugiau žmonių, nei kitose vietose. Kiekvienoje iš „mėlynųjų zonų“ tyrėjai pildė formuliarą, sudarytą kartu su Nacionaliniu senėjimo institutu, kad galėtų išsiaiškinti, koks gyvenimo būdas skatina vietovėje ilgaamžiškumą: ką gyventojai valgo, koks jų fizinis aktyvumas, kaip kuriamas kolektyvinis gyvenimas, kokiais tradiciniais medicinos metodais jie gydosi ir pan. Viską ištyrę mokslininkai sudarė tarpkultūrinę santrauką labiausiai sveikatą tausojančių įpročių, tai yra, praktiškai surado ilgaamžiškumo formulę.

Kiek metų kiekvienas iš mūsų gali tikėtis nugyventi? Kas vyksta su mūsų organizmu bėgant metams? Kodėl iki šiol neišrasti gyvenimą ilginantys vaistai? Ir kodėl pakeitę gyvenimo būdą galime savo gyvenimą pailginti keleriais metais?

Ieškodamas atsakymo į šiuos ir kitus klausimus knygos autorius Danas Buettneris paprašė pasaulio ekspertų pasidalinti savo tyrimų rezultatais. Štai apibendrinti jų atsakymai.

Kas yra senėjimo procesas?

Senėjimo procesą galima įsivaizduoti kaip pusiausvyrą tarpo individo ir aplinkos. Iš esmės, senėjimas susijęs su adaptacijos mechanizmų pažeidimu, vidinės kontrolės ir pusiausvyros praradimu.

Žmogaus brandos kulminacija yra 25 metai. Kurį laiką organizme nevyksta jokių pokyčių, o vėliau, apytikriai nuo 45 metų, jėgos ima sekti.

Senatvė – tai laikotarpis, kai svarstyklių lėkštė svyra link aplinkos, ir pagyvenę žmonės nebegali savimi pasirūpinti. Žmonės nuolat ieško biologinių senėjimo požymių, bet iki šiol nepavyko rasti nuo ligų nepriklausančių rodiklių. Pražilę plaukai, sumažėjęs kolageno kiekis odoje – šie pokyčiai tiesiogiai susiję su senėjimu. Su amžiumi organizmo sudėtis kinta, bet šį procesą neabejotinai galima paveikti sportuojant ir sveikai maitinantis, tačiau ilgainiui mes vis vien prarandame raumenų masę ir priaugame svorio.

Kokia vidutinė žmonių gyvenimo trukmė?

Šiuolaikinis 30-metis priklausomai nuo lyties turi realią galimybę gyventi iki 80-ies ar 80-ies su trupučiu. Atmetus pagrindinius rizikos veiksnius – širdies ligas, vėžį ir insultą – galima šį terminą prasitęsti dar 5–10 metų.

Kokia tikimybė sulaukti 100 metų?

Ji nedidelė – tikėtina, mažiau nei 1  proc. Vėlgi, skaičiuojant reikia atsižvelgti į dabartinį jūsų amžių. Naujagimio galimybės skirsis nuo žmogaus, kuriam jau suėjo 80, galimybių. Be to, svarbų vaidmenį vaidina ir sveikatos būklė. Dauguma ilgaamžių, būdami 80-ies, džiaugėsi nebloga sveikata. Tai, kad pasaulyje daugėja ilgaamžių, galima iš dalies paaiškinti kokybiškesniu padidėjusio kraujo spaudimo kontroliavimu. Tokio svarbaus dalyko negalima palikti likimo valiai.

Ar vitaminai ir maisto papildai išties naudingi?

Žmonės mano, kad kuo daugiau polivitaminų jie vartoja, tuo geriau. Deja, tai netiesa. Dažniausiai kasdienę vitaminų normą pasiekti galima suvalgant 6–9 vaisių ir daržovių porcijas per dieną, bet retai kas laikosi šių rekomendacijų.

Ar egzistuoja ypatinga dieta, skatinanti ilgaamžiškumą?

Viena iš svarbiausių sveiko gyvenimo būdo sąlygų – saikas. Saikinga mityba – kai suvartojame būtiną kalorijų kiekį ir išlaikome angliavandenių, baltymų ir riebalų pusiausvyrą. Valgome tuos produktus, kurie išties naudingi, nors mėgstame daug ką, kas mums kenkia: druską, cukrų, riebalus. Žmonėse, atrodytų, nuo pat pradžių glūdi susinaikinimo užtaisas, bent jau kalbant apie maistą.

Būdami 20-ies galime valgyti bet kokį šlamštą ir išlaikyti optimalų svorį, nes mes būname aktyvesni ir organizmas lengviau atsikuria. Su amžiumi gebėjimas atsikurti menksta, todėl žalingi įpročiai kenkia labiau, nei jaunystėje.

Kas gali pailginti gyvenimą?

Vietoj to, kad sportuotumėte tik dėl sporto, pabandykite pakeisti gyvenimo būdą. Atsisakykite automobilio, persėskite ant dviračio. Nueikite pėsčiomis į parduotuvę. Nelipkite į liftą, verčiau kopkite laiptais. Lai fizinis krūvis tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Greičiausiai šie įpročiai išliks ilgam. Svarbiausia – pastovumas.

Mūsų entuziazmas, kai bandome sveikai gyventi – dažniausiai po kokio nors nelaimingo atsitikimo, kai bandome išvengti virš mūsų pakibusios mirties grėsmės – greitai užgęsta. Mes sugalvojame įvairiausių pasiteisinimų ir atsikalbinėjimų.

Kaip maksimaliai padidinti kokybiškai nugyventų metų skaičių?

Visų pirma – neprarasti ryšio su visuomene. Paprastai žmonės jaučia malonumą bendraudami su kitais, ypač su tais, kuriems jie nėra abejingi. Bendravimas suteikia mums gerovės jausmą, nepriklausomai nuo to, ar padidėja endorfino, ar sumažėja kortizolio lygis. Kodėl taip nutinka, iki šiol neišsiaiškinta. Mokslininkai ieško biologinių požymių, kurie paaiškintų šį fenomeną, bet kol kas nesėkmingai. Bet šis jausmas neabejotinai suteikia mūsų gyvenimui daugiau prasmės.

Daugumai žmonių padeda suvokimas, kad jų veikla įdomi ir naudinga. Sakoma, kad darboholikai dažniau kenčia nuo ligų, kurias sukelia stresas, bet nėra įrodymų, kad darboholikai linkę į tokias ligas, jei myli savo darbą. Jei juos motyvuoja išorinės aplinkybės ir būtinybė uždirbti daugiau pinigų, streso jie neišvengia, tad tokia veikla akivaizdžiai nėra naudinga.

Žiauri realybė tokia: senėjimo procesas turi tik greičio pedalą. Mes dar tik ateityje sužinosime, ar egzistuoja stabdžiai. Daugiausia, ką mes galime padaryti – per stipriai nespausti greičio pedalo ir negreitinti senėjimo proceso. Deja, statistinis žmogus su savo beprotišku ir audringu gyvenimo būdu iš visų jėgų spaudžia šį pedalą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)