Tikėjimas, jog kažkas kitas pasirūpins, kad mūsų maistas būtų saugus, yra didžiulė klaida! Taip, tam tikros institucijos stebi mūsų valgomą maistą ir į tą maistą dedamus priedus, tačiau jų apsukos yra labai lėtos.
© Shutterstock nuotr.

Retas produktas bus paskelbtas netinkamu vartoti tol, kol neliks jokių abejonių, kad jis kelia pavojų. O tam, kad paaiškėtų, jog vienoks ar kitoks maisto priedas yra kenksmingas gali prireikti ilgų metų – per tą laiką gali netgi nugyventi kelios žmonių kartos.

Ar žinote, kad JAV valdžios įstaigos yra patvirtinusios daugiau nei 2000 maisto priedų, kurie iš tiesų nėra maistas? Tai yra tikrai baisus dalykas. Vienintelis asmuo, kuris yra atsakingas už tai, ką valgote, esate Jūs! Nesitikėkite, kad valdžia ar kokia nors sveikatą tausojanti organizacija stebėtų jūsų maisto pasirinkimą.

Šešta vieta didžiausių klaidų sąraše tenka daugumos žmonių nenorui skaityti lenteles, kur nurodyta jų perkamo maisto sudėtis. Dauguma žmonių perka maistą pagal tai, kas užrašyta ant etiketės. Etikečių paskirtis – suvilioti jus pirkti produktą. Produkto sudėtinės medžiagos yra faktas. Jei iš šio straipsnio įsiminsite tik vieną naudingą patarimą, tebūnie tai šis – skaitykite sudėties lenteles.

Pirmosios trys lentelėje įrašytos sudėtinės medžiagos turėtų sudaryti apie 85 proc. viso perkamo produkto svorio. Tai turi būti pačios geriausios sudėtinės medžiagos. Įvertinkime, tarkim, kvietinius miltus. Ant etiketės gali būti parašyta, kad jie kvietiniai, bet iš tikrųjų jie gali būti ne vien iš kviečių. Sudėtinių dalių sąraše turi būti nurodyta, kad produktas pagamintas tik iš kvietinių miltų arba kad jį sudaro 100 procentų kvietinių miltų.

Netgi ant etiketės gali būti parašyta, kad miltai yra 100 procentų kvietiniai, nors sudėties lentelėje nurodoma, kad dalis produkto, bet ne VISAS produktas, yra 100 proc. grynumo kvietiniai miltai. Norint išsikepti tikrai kvietinių bandelių, reikia pirkti tokius miltus, kurių sudėties lentelėje kvietiniai miltai yra pirmas ir vienintelis įrašas.

Etiketė yra rinkodaros įrankis, o sudėtinių dalių lentelė yra faktai. Sugebėjimas išsiaiškinti iš ko sudarytas jūsų perkamas maistas – didžiulis žingsnis į priekį siekiant gero metabolizmo ir puikios sveikatos.

Dauguma žmonių perka maistą ne už tai, koks jis yra, o už tai, koks jis nėra. Tai yra siaubinga klaida ir didžiulė kliūtis jūsų sveikatai. Žmonėms reikia riebalų, baltymų ir angliavandenių, kad organizmas tinkamai atliktų visas funkcijas. 2000 metų žmonės vartojo riebalus, baltymus ir angliavandenius. Bet kokia dieta, ilgam laikui pašalinanti visą mitybinių medžiagų grupę, nėra sveika. Jau vien tai kelia pavojų jūsų sveikatai.

Ant daugelio produktų etikečių prirašinėta: be angliavandenių, be riebalų, be laktozės, be cukraus, be kalorijų, be gliuteno, be sojos ir be riešutų (netgi teko matyti salotų padažo, kurio etiketė buvo aplipinta visais šiais „pasigyrimais“). Bet kas lieka maiste kai iš jo pašalinami visi išvardinti dalykai? Ogi chemikalai ir nemaistiniai maisto priedai.

Šios problemos sprendimas – rinktis maistą pagal sudėtinių medžiagų kokybę, o ne pagal kurių nors sudėtinių medžiagų nebuvimą. Grįžkite prie sudėties lentelės. Jūs ir jūsų šeima būsite sveikesni jei saikingai valgysite kokybišką maistą nei maitindamiesi prastai kontroliuojamais kiekiais cheminių maisto pakaitalų.

Ketvirtoji klaida. Daugelis žmonių mano, kad valgyti chemikalus – nieko blogo. Nežinia iš kur šiuolaikiniams žmonėms galėjo kilti tokia mintis, tačiau valgyti chemikalus tikrai nėra nieko blogo. Chemikalai sukelia priklausomybę, mes tampame priklausomi nuo maisto. Kuo daugiau chemikalų suryjate, tuo daugiau jų norite.

Amerikiečiai – prasčiausiai besimaitinanti tauta pasaulyje, nes lengvai prieinamas greitas maistas yra kupinas kalorijų, bet mitybiniu požiūriu – nesveikas. Pirkdami maistą sudėties lentelėje ieškokite ne tik pažįstamų sudėtinių medžiagų. Jei nežinote, kas yra sudėtyje nurodyta medžiaga, tuomet tikėtina, kad tai yra chemikalas ar žmogaus sukurtas produktas.

Trečioji klaida. Kad sportuotų, žmonės turi keliauti į sporto salę. Bet kokioje geroje sveikatinimo programoje nurodoma mankšta, o lankymasis sporto salėje kiekvienam žmogui būtų nuostabus dalykas, tačiau faktas, kad dauguma žmonių negali arba nesugeba reguliariai skirti laiko sporto salei. Bet kokioje situacijoje tinkami pratimai yra kur kas efektyvesni, nes juos galima atlikinėti visą gyvenimą, tuo pačiu užsiimant kita kasdienine veikla.

Sveikiems žmonėms niekada nereikia sukti ratų, ieškant vietos automobiliui pastatyti, nes sveiki žmonės į parduotuvę nevažiuoja automobiliu. Daugiau kalorijų sudeginate sėdėdami nei gulėdami, daugiau kalorijų sudeginate stovėdami nei sėdėdami.

Įprastiniai biuro darbai gali būti atliekami atsistojus. Televizorių žiūrėkite sėdėdami ant kėdės, o ne gulėdami ant sofos. Įtempkite blauzdų raumenis, kuomet siekiate aukštai spintelėje esančių prieskonių. Kai išeinate sumokėti mokesčius į banką, tuo pačiu pavedžiokite šunį. Stovėdami eilėje maisto prekių parduotuvėje, treniruokite sėdmenis, juos suspausdami.

Dažniau šypsokitės – taip treniruojama daugiau raumenų. Į savo kasdienybę įtraukite bet kokioje situacijoje galimus mankštos pratimus – taip paskatinsite bendrą organizmo metabolizmą.

Antroji klaida. Žmonės mano, kad jų vartojami maisto produktai ar maisto papildai suteikia jiems visus reikiamus vitaminus ir mineralines medžiagas. Netgi žmonės, kurie valgo tikrai gerus vaisius ir daržoves, neužtikrina visų savo organizmo mitybinių poreikių. Mūsų dirvos yra išsekintos, o produktai auginami taip greitai, kad jiems nepakanka laiko absorbuoti visas reikiamas medžiagas iš žemės.

Švieži vaisiai ir daržovės geriausiu atveju yra bent 35 proc. mažiau maistingi nei praėjusio amžiaus 4 dešimtmetyje auginti produktai. Maisto papildų pramonės siūlomi produktai taip pat gali būti apgaulingi. Organizmas pasisavina vos nuo 3 iki 7 proc. tablečių pavidalu gaunamų vitaminų bei mineralų, o vartojant koloidinius vitaminus (vitaminus bei mineralus, suspenduotus vandenyje) organizmas jų pasisavina nuo 25 iki 30 procentų. Visos ligos sietinos su vitaminų bei mineralų stoka.

Kai jūsų organizme stinga maistinių medžiagų, šios medžiagos pradedamos imti iš vidinių organizmo atsargų. O kai taip daroma pakankamai ilgą laiką, susiduriama su ligomis. Jūsų vartojami vitaminai iškeliauja per unitazą? Išeitis yra padidinto biologinio prieinamumo vitaminai. Geresnis maistinių medžiagų pasisavinimas yra nuolatinio gyvybingumo pagrindas.

Ir galų gale pati didžiausia su sveikata susijusi klaida, kurios neišvengia dauguma žmonių – tai nepakankamo vandens kiekio gėrimas. Vanduo – pats svarbiausias dalykas, būtinas ilgam, sveikam gyvenimui. Ir kalbame apie vandenį, ne apie saldintus gazuotus gėrimus, ne apie kavą, sultis ar pieną – apie patį paprasčiausią vandenį.

Kiekvienas mūsų yra girdėjęs, kad per dieną reikia išgerti 8-10 stiklinių vandens, tačiau tik nedaugelis taip daro. Faktas, kad didžioji dalis populiacijos gyvena nuolatinėje dehidratacijos būsenoje. Pirmasis dehidratacijos simptomas yra alkis, kurį lydi galvos skausmai bei gausybė kitų: sausa oda, sausa nosis, neaiškios kilmės stresas, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti, akių sausumas ir kiti.

Be vandens negalite numesti svorio, kovoti su stresu, šalinti kenksmingų medžiagų, virškinti maisto, auginti naujų ląstelių, metabolizuoti mitybinių medžiagų ar atlikti bet kurių kitų organizmui būtinų funkcijų. Pats svarbiausias dalykas, būtinas sveikatai išsaugoti – tai išgerti 2,5 litro vandens per dieną.

Laikas visiems suaugusiems ir vaikų globotojams atsakingai pažvelgti į savo bei ateities kartų – savo vaikų – sveikatą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: pasilepinom ir užteks – plūstels permainos (18)

Artimiausiomis dienomis orai subjurs – į šalį atkeliaus vėsa, prapliups krituliai.

Vienas paslaptingiausių ginklų istorijoje: liepsnojo net jūra karius apimdavo paniška baimė (73)

Bizantijos gyventojai šį paslaptingą ginklą vadino „jūrų ugnimi“, vėliau istorijoje...

„Apple“ darbuotojai papasakojo apie tamsiausius savo darbo užkulisius (35)

„Apple“ – viena iš bendrovių, kur laikomasi bene griežčiausio konfidencialumo kodekso....

Valančiūno pražangų serija ir destruktyvus DeRozanas padovanojo pergalę „Wizards“ (1)

NBA atkrintamosiose varžybose pačiu netinkamiausiu metu senus įpročius atsiminė Toronto...

Kasparaitis „nusodino“ komandos draugą: himno žodžius mokėjau, kai dar nebuvai gimęs (15)

Darius Kasparaitis tenkinosi epizodiniu vaidmeniu ant Kauno ledo, bet būtent jis buvo svarbiausia...

Prabangus gyvenimas slėpė kraupias paslaptis: patikusias moteris grobdavo tiesiog gatvėje (115)

„Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, 27 miegamieji su neperšaunamaisiais langais, iš aukso...

Lietuva laukia Venckienės grąžinimo: kaip violetinė Garliavos banga užvaldė politikų protą (797)

Nuo Lietuvos teisėsaugos į JAV pabėgusi Neringa Venckienė šiuo metu suimta ir laikoma JAV...

Esminis bruožas, kuris vienija visas laimingiausias poras (2)

Kokia ilgalaikių santykių paslaptis? Kai kurie žmonės sako, kad bendravimas. Kiti gi tvirtina, kad...

Populiariame banke darbuotojai rengtis kaip nori gali ne visi: matuoja net kulniuko aukštį (36)

Su pavasariu grįžo ir fotoreportažų ciklas „ Penktadienio aprangos kodas “, kuriame įvairių...

Mažėja norinčių drybsoti pliaže: dabar madingos kitokios atostogos (10)

Lietuvių atostogų scenarijus jau seniai neapsiriboja vien tik drybsojimu nuo ryto iki vakaro ant...