Tiesa, dabar jau manoma, kad riebalai yra svarbus sveikos mitybos elementas.
Tikėtina, kad esate susidūrę su pačiais įvairiausiais mitais ir klaidinančia informacija dėl riebalų. Maža to, gali būti, kad tokia informacija jūsų buvo įvertinta kaip teisinga. Būtent dėl šios priežasties buvo kreiptasi į kelis itin profesionalius dietologus, kad šie pagelbėtų išskaidyti visas abejones ir sugriauti mitus apie riebalus. Kaip rašo womenshealthmag.com, atėjo laikas be užuolankų įvardyti mitus ir juos sugriauti.
Mitas: jei vartosite bent kiek riebalų, priaugsite svorio
Savaime suprantama, jei nuolat dideliais kiekiais vartosite daug riebalų turinčio maisto, tikėtina, kad jūsų svoris didės. Jei vis tik atsakingai vartosite reikiamą riebalų kiekį, viskas turėtų būti gerai. „Kadangi riebalų grame yra 9 kalorijos, tiesa, kad vertėtų šiuo klausimu suklusti, - patikino Niujorke dirbanti mitybos specialistė Jessica Cording. – Jei siekiate išvengti svorio didėjimo, įsitikinkite, kad vartojate jų tokiais kiekiais, kurie neiškrenta iš bendro per dieną suvartojamų kalorijų poreikio konteksto.“
Remiantis JAV žemės ūkio departamento (USDA) pateikiamais duomenimis, per dieną suvartojamų sočiųjų riebalų kiekis neturėtų viršyti 10 proc. Ekspertai savo ruožtu teigia, kad kiekvieną dieną iš sveikų riebalų gaunamų kalorijų dalis turėtų būti apie 20 proc.
Mitas: riebalai nereikalingi
Šis įsitikinimas klaidingas, nes žmogaus organizmui reikalingas tinkamas sveikų riebalų kiekis normaliam smegenų darbui ir kūne vykstantiems procesams užtikrinti. Kūnui reikia riebalų ne ką mažiau nei kitų medžiagų, nes jie naudojami hormonams gaminti, ląstelių signalizacijai ir kūno temperatūrai reguliuoti. Be to, riebalai itin svarbūs sveikiems plaukams, odai ir nagams.
Mitas: riebalai jums kenkia
Anot vienos iš internetinės mitybos svetainės Appetite for Health įkūrėjų Julie Upton, kaip ir angliavandeniai, riebalai gali būti kokybiški ir nekokybiški. „Prastos kokybės riebalai kaip ir prastos kokybės angliavandeniai sveikatai nėra naudingi“, - teigė ji, turėdama galvoje sočiuosius riebalus, kurių paprastai gausu perdirbtame maiste.
Remiantis USDA parengtomis rekomendacijomis, gerųjų riebalų yra lašišose, graikiniuose riešutuose, linų sėmenyse, o ne itin gerų riebalų aptinkama svieste, jautienos riebaluose ar bet kuriame iš dalies hidrintame augaliniame aliejuje.
Mitas: daug riebalų turintis maistas didina cholesterolio lygį kraujyje
Sotieji riebalai siejami su cholesterolio lygio kraujyje didėjimu, o štai kitų rūšių riebalai, pavyzdžiui, polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių gausu saulėgrąžose, sojų pupelėse, moliūgų ir sezamų sėklose, lašišose, tunuose ir graikiniuose riešutuose, pasižymi pastebimai cholesterolio lygį kraujyje mažinančiomis savybėmis.
Mitas: riebalų būna tik vienos rūšies
Neretai manoma būtent taip, tačiau iš tikrųjų riebalų būna skirtingų rūšių – jie yra skirtingi. Polinesočiosios riebalų rūgštys ir monosotieji riebalai gerina širdies būklę ir greitai organizme būna sudeginami, o štai sotieji riebalai ir transriebalai kur kas dažniau būna kaupiami organizme. Sočiųjų riebalų, specialistų teigimu, gausu kokosų ir palmių aliejuose, svieste ir jautienos riebaluose. Dar šios rūšies riebalų aptinkama kiaulienos ir vištienos riebaluose, o štai transriebalų visų pirma daug iš dalies hidrintuose augaliniuose aliejuose, kurie naudojami perdirbtam maistui ruošti ir dedami į augalinės kilmės riebalus.
