aA
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – viena dažniausiai neįgalumą ir mirtį sukeliančių susirgimų. Ji paplitusi visame pasaulyje, tik jos paplitimas įvairiose šalyse reikšmingai skiriasi, nes liga susijusi ne tik su ilgalaikiu rūkymu, bet ir su stipriu aplinkos užterštumu, o kartais ir su genetiniais ypatumais. Manoma, kad vien Europoje sergamumas šia liga gali siekti net nuo 5 iki 10 procentų – o tai tikrai reikšmingi skaičiai.
Plaučiai
Plaučiai
© Shutterstock

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga susijusi su bronchų obstrukcija, padidėjusia gleivių gamyba, labai reaktyviu kvėpavimo takų reagavimu į žalingas įkvepiamas daleles ir dujas, nuolat progresuojančia plaučių emfizema, negrįžtamais plaučių audinio pažeidimais ir dėl to kylančiais varginančiais simptomais. Kodėl taip svarbu laiku atpažinti ir gydyti šią klastingą ligą?

Kas yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga?

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai liga, kurios metu pasireiškia nuolat progresuojanti ir niekada visiškai neišnykstanti kvėpavimo takų obstrukcija. Tai kvėpavimo takų susiaurėjimas, dėl kurio, paprastai tariant, labai reikšmingai pablogėja oro cirkuliacija ir apykaita plaučiuose. Kadangi oro organizmui nepakanka, sutrinka ir visų organizmo organų, audinių bei ląstelių aprūpinimas deguonimi. Tai reiškia, kad žmogaus kūnas jaučia nuolatinį deguonies deficitą. Be to, LOPL labai būdingas ir neįprastas, pernelyg stiprus ir reaktyvus atsakas į žalingas įkvepiamas daleles ir (arba) dujas. Ypatingai svarbų vaidmenį vaidina rūkymas, nes būtent ilgą laiką rūkantys asmenys šia liga serga dažniausiai, o kiekviena nauja cigaretė tik dar labiau paskatina ligos progresavimą ir negrįžtamų plaučių pakitimų vystymąsi.

Kokie faktoriai dažniausiai nulemia LOPL išsivystymą?

Manoma, kad net 80–90 procentų (vidutiniškai 85 procentus) susirgimų sukelia ilgalaikis rūkymas – nesvarbu, ar jis aktyvus, ar pasyvus. Pirmieji simptomai paprastai pasireiškia sulaukus 40 metų, vis dėlto jie gali būti juntami ir anksčiau, ypač jei pacientas rūko ne pirmą dešimtį metų. Blogiausia tai, kad dauguma rūkančiųjų pirmuosius LOPL ligos požymius, kurie gali būti ir labai nesunkūs, dažnai sieja būtent su rūkymu ir dėl to visai nesijaudina. Čia daroma reikšminga klaida – veiksmingiausių LOPL gydymo rezultatų galima pasiekti pačiose pirmosiose LOPL vystymosi stadijose, todėl net ir paprastas kosčiojimas ar šiek tiek padidėjusi gleivių sekrecija jau turėtų būti ženklas, kad verta pasitikrinti.

Žinoma, geriausias ir teisingiausias kelias būtų atsisakyti rūkymo – jau nuo pirmos žalingo įpročio metimo dienos kvėpavimo sistema pradeda valytis. Net jei ir kai kurių pažeidimų atstatyti jau neįmanoma, būtent rūkymo metimas padeda sėkmingiau kontroliuoti ligą ir veiksmingai sulėtinti jos progresavimą. Nors šiandieniniai vaistai yra labai veiksmingi ir pasižymi vartojimo patogumu (inhaliatoriai pritaikyti taip, kad iš jų įkvėpti įmanoma būtų net ir pažengusia ligos forma sergantiems pacientams), jokie vaistai neparodys geriausio savo poveikio, jei pacientas ir toliau rūkys ir nepaisys rekomendacijos šio žalingo įpročio kuo greičiau atsisakyti.

Ypatingai svarbų vaidmenį vaidina rūkymas, nes būtent ilgą laiką rūkantys asmenys šia liga serga dažniausiai, o kiekviena nauja cigaretė tik dar labiau paskatina ligos progresavimą ir negrįžtamų plaučių pakitimų vystymąsi.

Pastebima, kad jaunesni žmonės taip pat gali susirgti LOPL, tik tuomet tai nuo rūkymo visai priklauso – LOPL susirgti gali ir nerūkantis žmogus. Retesniais atvejais viena iš galimų LOPL išsivystymo priežasčių – genetinis polinkis sirgti šia liga, kai žmogaus organizme trūksta tam tikro baltymo, vadinamo alfa-1 antitripsinu. Manoma, kad šis baltymas yra labai svarbus plaučių apsaugos elementas, padedantis apsaugoti jautrius audinius nuo uždegimo daromos žalos.

Manoma, kad alfa-1 antitripsino stoka – viena dažniausių genetinių ligų pasaulyje. Būtent šio baltymo stoka arba deficitas susiję ne tik su ankstyvu LOPL išsivystymu, bet ir su sparčiu ligos progresavimu. Blogiausia tai, kad daugeliu atvejų šio baltymo deficitas lieka nediagnozuotas. Manoma, kad ši genetinė liga yra ketvirta pagal dažnį plaučių transplantacijos priežastis. Tad nors bendrame kontekste LOPL dėl šio baltymo trūkumo susergama gana retai (iki 5 procentų visų ligos atvejų), pati baltymo stoka pacientui sukelia daug žalos.

Manoma, kad daug įtakos ligos išsivystymui turi ir oro tarša bei profesinės dulkės. Ore esančios žalingos dalelės ir dujos nuolat kenkia kvėpavimo takams, kol išsivysto nuolatinis uždegimas ir bronchai bei plaučiai pradeda reaktyviai reaguoti į kiekvieną naują tokių dalelių įkvėpimą. Užteršta aplinka LOPL sukelia rečiau nei rūkymas, vis dėlto ši priežastis labai reikšminga ten, kur aplinkos užterštumas viršija visas leistinas ribas, deginama daug anglies, gausu kitų kvėpavimo sistemai žalą darančių produktų ir t.t. Tad reikėtų stengtis gyventi kuo švaresnėje aplinkoje, tinkamai vėdinti patalpas, dirbti tik su apsauginėmis priemonėmis ir tik ten, kur yra gera ventiliacija (arba pakeisti darbą, jei tik įmanoma).

Pastebėta, kad LOPL išsivystymas vyresniame amžiuje ne taip jau ir retai susijęs su dažnai pasikartojančiomis kvėpavimo takų infekcijomis, kuriomis buvo sergama vaikystėje. Be to, viena dažniausių šios ligos paūmėjimo priežasčių – būtent virusinės ir bakterinės infekcijos. Būtent jų metu dažnai prie infekcijos diagnozės prirašoma ir kita diagnozė, kuri bus reikšminga visam likusiam gyvenimui – būtent LOPL. Norime pasakyti, kad LOPL dažniausiai aptinkama paūmėjimų metu, o viena iš paūmėjimo priežasčių – susirgimas kvėpavimo takų infekcija. Tad jau sergant LOPL reikia dėti visas pastangas, kad būtų išvengta papildomą žalą plaučiams darančių infekcinių susirgimų. Vienas iš būdų – sezoniniai skiepai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.6000

Top naujienos

Bumelis pristatė vakcinų gamybos planą: Lietuva kuria, latviai pilsto į buteliukus (131)

Lietuva turi puikiai išvystytas biotechnologines kompanijas ir yra pasiruošusi vystyti įvairius...

Iš ekonomistų – geros žinios: Lietuva turtingėja ir augina savo viduriniąją klasę nerimą kelia auganti infliacija (124)

Didžiosios pasaulio ekonomikos atsigauna, o Lietuva turtingėja ir augina savo viduriniąją klasę,...

Koronavirusas nusinešė jaunos moters gyvybę iš Ukmergės: neturėjo nė trisdešimties (241)

Antradienio rytą pranešta, kad praėjusią parą dėl COVID-19 ligos mirė 20–29 metų grupei...

Medikės netektis Šiauliuose: artimieji pareigūnams perdavė atsisveikinimo laišką su konkrečiomis pavardėmis (510)

Vėl sprogo pūlinys medikų bendruomenėje. Iš gyvenimo savo noru pasitraukė jauna Šiaulių...

Šimonytė: apie karantino režimo pakeitimus nėra net diskusijos (195)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį žurnalistams Seime teigė, kad trečiadienį...

Linas Kojala. Naujasis šaltasis karas. Ar ne? (1)

Markas Tvenas kadaise rašė , kad istorija nesikartoja. Tačiau rimuojasi. Šiuolaikinei politikai...

Seimui pateikta Mizaro kandidatūra į KT teisėjus: siūlė stoti į Laisvės partiją, klausė apie šeimyninę padėtį (8)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen antradienį parlamentui pateikė naują kandidatą į...

Rusijos mokykloje – šaudynės: aukų skaičius išaugo iki 11, sužeisti 32 žmonės užpuolikas sulaikytas (436)

Mažiausiai 11 žmonių žuvo per šaudynes Rusijos Kazanės mokykloje, skelbia RIA. TASS praneša,...

Šešiamečio Dominyko svajonė – gyventi be skausmo ir vaikščioti savarankiškai – kainuoja milžinišką sumą: tėvai prašo pagalbos (13)

Dominykas – 6 metų protingas, aktyvus, labai draugiškas ir linksmas, mylintis gyvūnus ir nuolat...

Prezidentūros apklausoje – klausimai apie pandemiją, vidaus ir užsienio politiką: ketvirtadalis pasiryžęs skiepytis rusiška vakcina (48)

Prezidentūros užsakymu balandį atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje gyventojų buvo klausiama...