1. Daugelis amerikiečių šiais laikais nežino natūralaus juodųjų serbentų skonio. Taip yra todėl, kad uogos yra retą pušų rūšį naikinančio grybelio platintojos. Šalies vyriausybė uždraudė komercinį juodųjų serbentų auginimą, o 20 a. pradžioje finansavo augalų naikinimo programą. Ekipažai žmonių su cheminiais purkštuvais kuprinėse siautė po visą šalį. Kadangi sunaikino visus juoduosius serbentus, amerikiečių atmintyje greitai neliko tamsių uogų.
2. Dėl šiuolaikinių žemės ūkio metodų višta turi 266 proc. daugiau riebalų nei prieš 40 metų. Tai reiškia, kad šiuolaikinėje vištienoje 33 proc. sumažėjo baltymų.
3. Iš šviežių kivių pagaminti želė neįmanoma. Taip yra dėl fermentų – jie skaido želatiną ir trukdo jai sustingti. Todėl prieš gaminant želė, rekomenduojama perlieti kivius verdančiu vandeniu – taip sunaikinsite dalį fermentų ir želė greičiau sustings.
4. Graikinis jogurtas vertingesnis už kitus pieno produktus. Iš jo pašalinamos išrūgos ir laktozė, todėl sumažėja cukraus kiekis. Be to, jame nėra įvairių priedų, o baltymų yra dvigubai daugiau nei kituose raugintuose pieno produktuose.
5. Savaime suprantama, vištienos kepsneliai – ne pats sveikiausias maistas pasaulyje, bet ne todėl, kad skrudinami dideliame kiekyje aliejaus. Šiame užkandyje vištienos yra ne daugiau nei 50 proc. Jų sudėtyje taip pat yra silikono, kurio dedama į krūtų implantus.
6. Vieno mėsainio gamybai sunaudojama 2 000 l vandens. Taip yra dėl didelių sąnaudų, auginant galvijus mėsai.
7. Norėdami suteikti alui šviesią, skaidrią spalvą, gamintojai deda į jį žuvų klijų, kurių yra žuvų pūslėse. Iš esmės žuvų klijus sudaro baltyminis kolagenas. Alaus pramonėje jis atlieka šviesintojo funkciją, taip pat sutraukia didelius baltymus, kad gėrime nebūtų nuosėdų.
8. Šampano burbuliukai sukelia minimalius taurių defektus, o burbuliukai kyla dėl gėrimo brandinimo metu susidarančios angliarūgštės, bent jau taip daugelis mano. Iš tiesų šampanas putoja ir burbuliukai kyla ne tik dėl angliarūgštės butelyje, bet ir dėl nešvarumų ant taurių. Šampanas putoja dėl mikroskopinių dulkių, pūkų dalelių, kurių būna ant visų taurių.
9. Ilgai manyta, kad didelės skylės šveicariškame sūryje atsiranda dėl pieno rūgšties bakterijų. Bet pasirodo, kad skylių skersmuo priklauso nuo šieno dulkių, kurių patenka į pieną. Taigi kuo švaresnis pienas, tuo mažesnės skylutės sūryje.
10. Šokoladinis kremas „Nutella“ toks populiarus pasaulyje, kad kas ketvirtas riešutas mūsų planetoje patenka į ją. Lazdyno riešutų paklausa taip padidėjo, kad juos bando auginti net universitetų laboratorijose.
11. Į vaisių skonio saldumynus deda vaško, kuris suteikia produktams blizgesio ir saugo, kad jie neištirptų. Tuo pačiu vašku poliruoja automobilius.
12. Braškes drąsiai galima vadinti pačiomis chemiškiausiomis uogomis – norint sukurti jų aromatą kokteiliuose, jogurtuose, reikia apie 60 cheminių medžiagų.
13. Seniausiai išlikusiai lėkštei – 2 400 metų. Ją rado Kinijoje. Archeologai tvirtina, kad joje buvo skysta sriuba su mėsa – tai rodė išlikusių kaulų fragmentai.
14. 1943 m. JAV uždraudė pardavinėti raikytą duoną. Amerikiečiai sunerimo, kai parduotuvėse neliko jiems jau įprastos duonos riekelėmis. Po dviejų mėnesių visuomenės piktinimosi draudimą panaikino, ir laikraštis „The New York Times“ parašė: „Parduodama raikyta duona: namų šeimininkės su dideliais pirštais vėl saugios.“
15. Žinome, kad šiuolaikinio kečupo pagrindas – pomidorų piurė. Iš tiesų originaliame recepte šio ingrediento nėra nė užuominos. Pirmojo Kinijoje pasirodžiusio kečupo sudėtyje buvo moliuskų, marinuotos žuvies ir prieskonių. Jūreiviai atgabeno receptą į Europą, o vėliau ir į Ameriką. Europietiškame padažo variante yra grybų, ančiuvių ir net riešutų. Bet mes įpratome prie amerikietiško varianto su pomidorais, kuri ir padarė kečupą populiarų visame pasaulyje.
16. Chrizantemos Rytuose yra laimės simbolis, be to, jos – valgomos. Kinijoje ir Japonijoje iš chrizantemų lapų gaminami žavūs desertai. Jų receptas nesudėtingas: šviežiai nuskabytus lapelius suberia į išplaktą kiaušinių ir miltų masę ir kepa aliejuje. Tokias skrudintas chrizantemas tešloje noriai ragauja rytietiško gatvės maisto gerbėjai.
17. Riestainio forma simbolizuoja maldai sudėtas rankas. Pirmą kartą riestainį iškepė vienuoliai, norėdami atsidėkoti Dievui. Vėliau karalių sutuoktuvių ceremonijose riestainiai buvo amžinos meilės simbolis. Po kelių amžių amerikiečiai pagamino traškius riestainius, pasūdė ir iš švento meilės simbolio pavertė užkandžiais.
18. Pica – vietoje kremo nuo saulės. Būtent tokią išvadą padarė vokiečių mokslininkai. Paaiškėjo, kad keli gabalėliai tradicinės picos didina odos atsparumą ultravioletiniams spinduliams. Tokį poveikį daro kelių picos komponentų derinys. Alyvuogių aliejuje yra vitaminų A, E, o pomidorų padažas dalyvauja, organizmui aktyviai gaminant melaniną.
