Pasiryžimas pradėti sportuoti yra sveikintinas ir gali iš esmės pakeisti gyvenimą. Deja, treneriai pastebi, kad sporto klubų naujokai mankštindamiesi daro nemažai klaidų. Jos ne tik apsunkina patį sportavimo procesą, bet ir be reikalo ilgina kūno atsistatymo laiką bei kliudo pasiekti norimų rezultatų. Laiku neištaisyti blogi įpročiai gali netgi priversti mesti sportą, sakoma pranešime spaudai.
© Shutterstock nuotr.

„Neretai sportuoti pradedantys žmonės neapskaičiuoja savo jėgų. Jie nori daug ir greitai, ir visai pamiršta, kad rezultatai ateina tik dirbant kantriai ir protingai. Todėl visada patartina pradedant reguliariai mankštintis padirbėti su asmeniniu treneriu, kuris įvertintų fizinę būklę bei parinktų teisingus krūvius ir padėtų išvengti klaidų“, – teigia sveikatingumo klubo „Impuls“ asmeninis treneris Antanas Vinčiūnas.

Jis išskiria 10 didžiausių klaidų, kurias dažniausiai daro sportuoti pradedantys, o kartais ir patyrę sporto klubų lankytojai.

Neatliekamas apšilimas. Daugelis pradedančių sportuoti piktybiškai vengia atlikti apšilimą. Vieni nuvertina jo naudą arba tingi daryti, o kiti nežino, kaip jį taisykligai atlikti. Todėl nereikia bijoti prašyti trenerių pagalbos. Jei bijosite klausti ir darysite kaip išmanote, galite sau net pakenkti. Apšilimas – tai ne vien rankų ar liemens pasukiojimas. Jam rekomenduotina skirti bent 5-7 minutes.

Neadekvatus krūvis. Neretai žmonės tiesiai iš savo sėdimų darbo vietų ateina į grupines treniruotes, kuriose dalyvauti derėtų tik tada, kai jau esi joms tinkamai fiziškai pasiruošęs. Pradedant sportuoti visų pirma reiktų išmokti taisyklingai atlikti bazinius pratimus, pagrindinius judesius. Tik išmokus, galima pamažu didinti apkrovas.

Neskiriamas laikas lankstumui. Dešimt metų biure prasėdėjęs žmogus pasidaro sustingęs ir nejudrus. Jo raumenys nuolat įsitempę, jam tampa sunku atlikti jėgos pratimus. Todėl pradėjus sportuoti visų pirma reikėtų ištempti raumenyną. Didžiausia klaida – stiprinti tuos raumenis, kurie nuo sėdimo darbo jau ir taip sustiprėję. Todėl, anot trenerio, reikėtų vengti pratimų vien krūtinei, pečiams ar pilvo presui.

Netinkamas svorių pasirinkimas. Sportuojant su svarmenimis būtina pasirinkti optimalų jų svorį. Reikėtų pasirinkti tokį svorį, kad atliekant keturias pratimo serijas po dešimt pakartojimų, technika būtų ideali. Jeigu technika kenčia nuo pasirinkto svorio, jį reikėtų susimažinti. Nesivaržykite ir atlikite kelis bandymus su skirtingais svoriais ir įsitikinkite, kad sugebate pratimus atlikti sunkiai, bet techniškai tvarkingai.

Tikslo neturėjimas. Šiais laikais žmonės dažnai yra paveikti aplinkos ir į sporto salę ateina vedini mados arba galvodami vien tik apie kūno grožį. Tačiau, anot A. Vinčiūno, sveikatingumas neapsiriboja tik pilvo presu. Sportas leidžia būti sveikiems ir stipriems. Nereiktų leisti, kad tikslus formuotų aplinka – tai daryti reikia patiems.

Nereguliarus sportavimas. Jei žmogus sportuoti ateina ne reguliariai ir daro kažką, visa tai tėra laiko gaišimas. Suprantama, pradedančiajam sudėtinga laikytis disciplinos. Dėl to reikėtų paprašyti trenerių sudaryti programą ir parodyti, kaip ir ką daryti. Visose srityse, kuriose norime išsiugdyti tam tikrą įprotį, reguliarumas yra minimali sąlyga.

Treniruojami atskiri raumenys. Žmonės per dažnai treniruoja vieną raumenį užuot mankštinę raumenų grupes. Tiems, kurie dirba sėdimą darbą, ypač derėtų tobulinti ne raumenis, o judesius. Kai žmogus mokosi įtūpti, pritūpti, pasilenkti, atsispausti, išlaikyti korpusą, dirba visas raumenynas. Kūnas turi veikti kaip orkestras – ne po vieną raumenį, o didelėmis raumenų grupėms.

Per didelis savęs alinimas. Yra daug užsidegusių žmonių, kurie kasdien eina į kelias sunkias treniruotes iš eilės. Toks krūvis kenkia sveikatai: taip varginant kūną anksčiau ar vėliau perdega nervų sistema, krenta motyvacija, atsiranda nuolatinis išsekimo jausmas. Žmogui paprastai užtenka vienos treniruotės per dieną, kadangi kūno resursai yra baigtiniai, o po treniruotės reikia suspėti atsigauti, pailsėti.

Lengvesnių treniruočių vengimas. Šią klaidą labai dažnai daro vyrai, nes jų ego tarsi neleidžia eiti į jogos ar pilateso užsiėmimus. Dėl to vyrai būna raumeningi, bet visiškai nelankstūs. Jie kūną ištreniruoja taip, kad jis praranda savo pagrindinį tikslą – funkcionalumą.

Naudojimasis telefonu sportuojant. Treniruoklių salėje vis daugiau žmonių naudojasi telefonais. Žinoma, anot trenerio, paprastam kardio pratimui, ėjimui ar važiavimui dviračiu, telefonas tikrai nepakenks. Tačiau jei žmogus daro jėgos pratimus ir tuo pačiu metu naršo telefone, krenta koncentracija, blaškomas dėmesys ir gaištamas laikas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos dieną vėl atšvęsime su trenksmu: šįkart nagus prikišo ne tik Kremlius

Birželį sostinės Vingio parke vyksiančią Rusų kultūros dienos šventę jau temdo nesutarimai....

Karbauskio išviešintas Urbšys: Tomas Dapkus tiesiog mane informuodavo, jei kas blogai (251)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) lyderis Ramūnas Karbauskis teigė...

Orai: kuo toliau, tuo karščiau – kitą savaitę +30 (2)

Nuo ketvirtadienio temperatūra kasdien stiebsis vis aukščiau ir aukščiau. Debesys trauksis ir...

Palangoje – netikėtas Maskvos CSKA krepšininkų vizitas (106)

Savaitgalį Eurolygos rungtynėse Belgrade dėl trečios vietos Kauno „Žalgiriui“ nusileidusi...

Apsilankė Talino restoranuose: per vieną vakarą galima pravalgyti visą lietuvišką atlyginimą (127)

Talinas su savo restoranais ir kavinėmis neabejotinai pirmauja Baltijos šalyse. Šiame mieste...

30-mečio sūnaus įžūlumui nebuvo ribų: tėvai grasino ir siūlė pinigų, bet viską išsprendė tik teismas (32)

Po visiškai neilgai trukusio teisinio ginčo Niujorko valstijos teisėjas paskelbė nuosprendį,...

Dalia Grybauskaitė – apie „paskolas dėžutėse“, VSD pažymas ir „Agroverslo“ susiliejimą su politika išskirtinis interviu (952)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad teisėsauga turi labai atsargiai galvoti, kokius slaptus...

Palygino kainas Lietuvoje ir Portugalijoje: lietuviai neturėtų skųstis (282)

Tūkstančiu eurų per mėnesį papilnėjanti piniginė – įprastas ir orus portugališkas...

Dažną šunų ir kačių šeimininkų įprotį veterinaras vadina nusikaltimu (5)

Pradėjus kaitinti pavasarinei saulei , dažnas žmogus spėjo pajusti karščio sukeliamą...

Saugotis būtina, bet tada negausite gyvybiškai svarbaus vitamino: kaip elgtis? (11)

Šį pavasarį orai mus kaip niekad lepina kaitria saule, o tvyrantis karštis labiau primena...