aA
Japonai laikomi didžiausiais darboholikais iš visų žmonių, gyvenusių ar gyvenančių mūsų planetoje. Jie beveik neturi išeiginių, ir atostogų turi gerokai mažiau, nei, pavyzdžiui, mes. Atostogų trukmė pagal šalies įstatymus yra vos aštuoniolika dienų, bet vidutiniškai Japonijos gyventojai atostogauja ne daugiau aštuonių.
Japonai
Japonai
© Shutterstock

Negana to, Japonijos gyventojai daug rūko, ir reguliariai vartoja daug alkoholio. O jei dar prisimintume branduolines katastrofas – 1945 metais įvykusias Hirošimoje ir Nagasakyje, o 2011 m. Fukušimoje, tampa apskritai neaišku, kodėl jie taip ilgai gyvena, ir dargi nesiskundžia sveikata.

Japonijoje vidutinė gyvenimo trukmė yra 84,6 m. Vyrai gyvena 81,9, o moterys – 87,3 m. Palyginimui, Lietuvoje (2018 m. duomenimis) vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 70,9 m., moterų – 80,6 m. Kyla klausimas, kaip šie žmonės sugeba taip ilgai gyventi, nepaisant tokio gyvenimo ritmo?

Nenuostabu, kad pasaulinio lygio mokslininkai jau ne vienus metus mėgina įminti šią mįslę. Japonijos fenomenas buvo ištirtas iš visų pusių, o gauti rezultatai plačiai paskelbti.

Paaiškėjo, kad ilgą gyvenimą japonams užtikrina sveikas gyvenimo būdas – praktiškai visi japonai gyvena sveikai.

1. Mityba

Japonijos gyventojai valgo nedaug mėsos. Vegetarus tai nudžiugins, nes jie mano, kad gyvūninės kilmės produktai yra žmogui ne tik nereikalingi, bet ir kenksmingi. Vis dėlto Japonijoje ne viskas taip vienareikšmiška. Mėsą jie vis dėlto valgo, tačiau labai nedaug, lyginant su europiečiais. Bet yra dar viena paslaptis. Japonijoje žmonės labai mėgsta valgyti žuvį, kurios kiekvienas japonas suvalgo vidutiniškai keturis kartus daugiau nei bet kuris kitas žmogus, nepriklausomai nuo šalies, kurioje gyvena.

Žuvis, taip pat kitos jūros gėrybės yra puikus omega-3 riebalų rūgščių, jodo ir seleno šaltinis. Šios medžiagos žmogui yra gyvybiškai būtinos. Japonai gausiai apsirūpina šiais elementais, todėl ir nesiskundžia sveikata.

Dar vienas išskirtinumas, į kurį verta atkreipti dėmesį – japonai daugiausiai valgo šviežius produktus – ne konservuotus ir ne šaldytus. Japonų valgiaraštyje visada yra jūros kopūstų, apie kurių naudą galima ir neišsiplėti, nes ko gero visi žino, kaip sveika juos valgyti. Taip pat netrūksta vaisių ir daržovių.

Be to, japonai geria daug skysčių – daugiausiai vandenį ir žaliąją arbatą, kuri taip pat yra sveikatos šaltinis. Japonai visada valgo mažomis porcijomis, kitaip nei, pavyzdžiui, amerikiečiai, kurie paprastai į lėkštę prisikrauna daug maisto. Be to, japonai visiškai nevalgo duonos – mums tai gana keista, nes dauguma mūsų be duonos neįsivaizduoja nė dienos.

Japonai
Japonai
© Shutterstock

2. Fizinis aktyvumas

Japonijoje žmonės labai daug vaikšto pėsčiomis arba važiuoja dviračiu. Šis įprotis nepriklauso nuo amžiaus – net ir pagyvenę žmonės gyvena aktyviai. Jie žaidžia kriketą, golfą, užsiima greituoju ėjimu, aerobika tiesiog gatvėje. Beje, pagyvenę žmonės yra aktyvūs ne tik Japonijoje. Ir kitose Azijos šalyse žmonės rūpinasi savo fizine forma. Pavyzdžiui, Vietname ir Tailande galima neretai sutikti gatvėje sportuojančius garbaus amžiaus gyventojus.

3. Vidinė ramybė

Lyginant skirtingų tautų ir šalių kultūrą, Japonijos kultūra labai išsiskiria kitų fone. Japonai gyvena neskubėdami. Supančią aplinką jie vertina pagarbiai, ja rūpinasi ir myli. Tai atsispindi net filmuose. Šioje šalyje brandaus amžiaus sulaukę žmonės skiria daug laiko sodo priežiūrai. Jei sodo nėra, bent augina nykštukinius medžius namuose. Nuolat su augalais bendraujantys žmonės būna ramesni, jaučiasi laimingesni. Jie labai subtiliai jaučia grožį. Praktiškai neįmanoma pamatyti japono (-ės), kuris (-i) būtų emociškai nestabilios būklės.

4. Gyvenimo džiaugsmas

Japonų kultūroje ypatingą svarbą užima gyvenimo džiaugsmas. Šia tema japonų kalboje yra daug patarlių ir priežodžių. Bet įdomiausia tai, kad gyventojai jomis išties vadovaujasi. Jie daug šypsosi, juokiasi ir tai jiems ne tik užtikrina gerą savijautą ir nuotaiką, bet ir prideda gyvenimo metų.

Šiuo požiūriu japonai labai skiriasi nuo mūsų.

Galbūt vertėtų perimti kai kurias japonų savybes – tada ir mūsų gyvenimas taps ilgas, įdomus ir laimingas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.2500

Top naujienos

Įvertino Prezidento metus: nemanau, kad Nausėda vis dar galvoja, kuo Grybauskaitė blogesnė už jį (9)

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį apžvelgė savo pirmuosius darbo metus. Tiesa,...

Kremliaus kardiologų pasiūlymo atsisakęs Janulaitis – apie parduotą „Fermentą“, milijonus ir nakvynes stotyse (12)

Biotechnologijų ir aukštojo mokslo plėtra – dvi sritys, kuriuos vainikuoja turtingą ir...

Užkalnis. Ne didvyrių žemė, o šlapių viščiukų šalis (192)

Jums nepatiks, ką aš dabar parašysiu. Galimai net įniršite. Tačiau jei pasipiktinsite, tai tik...

Mama žingsnis po žingsnio parodė, kaip pasigaminti žemaitiškus šaltibarščius (1)

Šaltibarščiai – vasaros maistas, tačiau jų ruošimo būdų yra apstu. Iš šalies atrodo visi...

Bandantiems prisibelsti į polikliniką trūko kantrybė: tai už ką gi mes mokame? (424)

Praėjusią savaitę „Delfi“ rašė, kaip vilniečiams nepavyksta prisiskambinti į didžiausią...

Su valstybinių žiniasklaidos priemonių atstovais susitikęs Lukašenka: mes čia įvesime tvarką (63)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad reikia „įvesti tvarką“ su žodžio...

Erika Vitulskienė prabilo apie išgyventą depresiją ir jos metu priaugtą svorį: tai buvo momentas, kai nenorėjau nieko (1)

Kokia yra tikroji grožio, svorio ir dietų kaina? Ši tema neabejotinai aktuali tiek vyrams, tiek...

Kaip keitėsi kainos birželį: labiausiai brango vaisiai, odontologų paslaugos (6)

Lietuvos statistikos departamentas ketvirtadienį pranešė, kad šių metų birželį, palyginti su...

Sveikatos receptas. Endokrinologė: jei moterims plaukeliai auga šiose vietose, vertėtų susirūpinti svarbus mokslinis atradimas, sergantiems širdies ligomis

Laidoje svečiuosis endokrinologė Modesta Petravičiūtė, su kuria pasikalbėsime apie plaukuotumą....

Estai jau nusistatė raudonąją liniją, kurią peržengus bus vėl įvedami apribojimai papildyta (81)

Estijos sveikatos apsaugos departamentas apsisprendė, koks skaičius koronavirusinės infekcijos...

|Maža didelių žinių kaina