aA
Žinoma gydytoja, šokėja, trenerė Jūratė Norvaišienė – įkvepiantis pavyzdys, kad žmogaus kūnas gali būti nepavaldus laikui. Daug metų intensyviai sportuojanti mokslų daktarė pripažino, kad nėra nė vieno šokėjo, neturinčio sąnarių bėdų. Tačiau jei mylite savo kūną ir tinkamai juo rūpinatės, skausmo galite išvengti.
Jūratė Norvaišienė
Jūratė Norvaišienė
© DELFI / Tomas Vinickas

Ir visai nereikia dėti ypatingų pastangų. Pasak jos, viskas, kas genialu, yra paprasta. Sporto medicinos gydytojas Mantas Ambraška pritaria garsiai moteriai ir primena, kad sąnarių „galiojimo laikas“ yra ribotas, todėl jais rūpintis privaloma nuo jaunystės, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.

J. Norvaišienė atskleidė pagrindines sąnarių skausmo priežastis

Pasak J. Norvaišienės, dėl sąnarių bėdų kenčia ne tik šokėjai ar sportininkai, bet ir žmonės, vartojantys pernelyg mažai vandens, mažai judantys. Viena iš pagrindinių sąnarių skausmo priežasčių, pasak garsios gydytojos ir trenerės, yra per mažas fizinis aktyvumas; arba atvirkščiai – poilsio stoka po didelių ir alinančių krūvių, organizmui reikalingų medžiagų ir skysčių trūkumas.

„Mūsų sąnariai – kelio, peties, čiurnos – visi jie iškloti kremzlėmis, neturinčiomis kraujagyslių, jas maitina skystis, esantis sąnario kapsulėje. Nuo to, kokios kokybės yra sąnario skystis, priklauso sąnario mityba ir būklė. Jei geriame per mažai vandens, skystis tampa klampus ir blogai maitina kremzlę. Maistingosios medžiagos į kremzlę patenka judant, kai susiformuoja slėgis, kuris skystį tarsi išsispaudžia, – vandens naudą organizmui akcentavo J. Norvaišienė. – Kai nėra vandens ir kitų būtinų sąnariams medžiagų, kapsulė išdžiūsta kaip kempinė ir sąnarys pasidaro trapus. Menkiausias netikslus judesiukas, stuktelėjimas ar kreivas pasukimas gali baigtis nelaime – kremzlė tampa trapi ir net nuo menkiausio pasisukimo gali susitraiškyti, įtrūkti. Atskilę kremzlių gabalai trinasi, dėl to žmogus jaučia skausmą, kartais netgi nebegali ištiesti ar sulenkti kojos.“

Ilgametė šokėja ir trenerė primena, kad jei organizmo nepapildome vandens atsargų, jis nefunkcionuoja. Per dieną reikėtų išgerti apie du litrus vandens.

„Dabar vandens gėrimas visur labai akcentuojamas, atkreipiamas dėmesys, o seniau, – prisimena J. Norvaišienė, – vandens reikšmė mūsų organizmui buvo nepelnytai nuvertinta. Lietuvių kultūroje nesusiformavo vandens gėrimo tradicijų. Jei seniau svečiui būtum padavęs stiklinę vandens, tai būtum palaikytas šykščiu šeimininku, kuriam gaila įpilti bent jau kompoto. Arba jei žmonėms būtų pasakę, kad prie maisto yra patiekiama ir paprasto stalo vandens, kad daug kas vaikšto su vandens buteliukais, tai tie žmonės būtų pagalvoję, kad kažkas visai pakvaišo“, – su šypsena prisimena gydytoja.

Jūratė Norvaišienė
Jūratė Norvaišienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Nepamiršti aktyvaus gyvenimo

Daug metų šokiais gyvenanti 83 metų J. Norvaišienė prisimena, kad nuo fizinių skausmų gelbėdavosi ne tik vaistais, bet ir pačiais įvairiausiais liaudiškais patarimais – ant patinusių vietų dėdavo kopūsto lapų, usnies kompresų, kurie padėdavo malšinti uždegimą. Po didelio krūvio šokėja kojų patinimą mažindavo šaldydama ledu. Kai sąnario kapsulė nuo krūvio prisipildo kraujo, ištinsta, skausmą efektingai malšina šaltis.

Daugelį metų užsiimančiai aktyvia fizine veikla J. Norvaišienei teko trumpam sustoti – prireikė keisti kelio sąnarius. Moteris apgailestauja, kad jos sąnarių „galiojimo laikas“ baigėsi. Jei galėtų atsukti laiką ir viską pakeisti, dabar elgtųsi kitaip. Tačiau tuo metu nebuvo galimybių ir priemonių, kurios būtų padėjusios tausoti ir išsaugoti sąnarius. Todėl mokslų daktarė atkreipia dėmesį, kad savo kūnu reikia rūpintis ne tada, kai jis pradeda byrėti. Reikia užsiimti, prižiūrėti kūną ir – labai svarbu – mankštintis.

„Pažiūrėkite į kates – jos kiekvieną dieną daro tempimo pratimus, rąžosi. Kūnui reikalingas krūvis. Nes nenaudojamus raumenis organizmas pradeda naikinti. Mūsų protas yra kaip kompiuteris – jis visą kūną prižiūri racionaliai. Jei nebenaudoji kokio raumens, jis nyksta, nes organizmui atrodo kaip nereikalingas. Turbūt esate pastebėję: jei sergate ir ilgai gulite lovoje, atsikėlę nebegalite paeiti, nes atrofuojasi kojų raumenys. Mūsų organizmas nemėgsta apsikrauti nereikalingu šlamštu. Jis dirba labai racionaliai“, – perspėja iki dabar aktyviai sportuojanti J. Norvaišienė.

Trenerė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu organizmą aprūpinti sąnariams reikalingiausiomis medžiagomis. Sąnarių kremzlėse drėgmei palaikyti būtina hialurono rūgštis, kuri sutepa sąnarį, padeda judėti, saugo kremzlės audinį nuo susidėvėjimo ir smūgių, tarpsąnariniam skysčiui suteikia slidumo ir stimuliuoja sąnario paslankumą.

Daugiau nei pusę sąnarių kremzlių struktūros sudaro kolagenas, kuris didina jų elastingumą ir yra būtinas, kad ląstelės galėtų atsinaujinti. Aktyviai gyvenantiems, daug sportuojantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms vertėtų nepamiršti magnio, nes jis užtikrina normalų visų raumenų darbą ir gerą nuotaiką.

Jūratė Norvaišienė
Jūratė Norvaišienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Gydytojas rekomenduoja tempimo pratimus

Taip pat kaip ir J. Norvaišienė, gyvenimo be judesio jau daug metų neįsivaizduoja ir sporto medicinos gydytojas M. Ambraška. Profesionalių sportininkų sveikata besirūpinantis medikas pritaria trenerei ir atkreipia dėmesį, kad savo kūnu turėtų pasirūpinti kiekvienas. Pasak jo, organizmą reikia ne tik aprūpinti būtinomis medžiagomis. Visiems namuose rekomenduojama daryti nesudėtingus tempimo pratimus, padedančius išsaugoti sąnarių lankstumą.

Pasak jo, norint išmokti vertingų pratimų ir pasitikrinti kūno lankstumą, nebūtina pirkti abonemento į sporto klubą ar skubėti pas kineziterapeutą. Tam gali puikiai pasitarnauti ir nemokamas testas sąnariams, kurį galima rasti visose šalies vaistinėse ir internete. Testas yra nesudėtingas, informatyvus, kurį atlikus galima pasitikrinti sąnarių „galiojimo laiką“.

Gydytojo M. Ambraškos sukurtas testas susideda iš septynių lengvų pratimų sąnariams, kuriuos patogiai galima atlikti namuose. J. Norvaišienė viena pirmųjų jau išbandė šį sąnarių testą, kurį rekomenduoja ir kitiems. Abu specialistai perspėja, kad tokius pratimus, kurie yra šiame teste, sąnariams reikėtų atlikti neatsižvelgiant į amžių. Pašnekovai ragina nepamiršti, kad žmogaus organizmas yra sukurtas judėti, ir primena Hipokrato žodžius: „Judėjimas yra gyvenimas.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(68 žmonės įvertino)
4.4853

Top naujienos

Nausėda naujai valdžiai iškėlė reikalavimą dėl koronaviruso: planą turite turėti iš karto papildyta 11:06 val. (264)

Prezidentas Gitanas Nausėda kelia tikslą naujai Vyriausybei darbą pradėti jau su koronaviruso...

Šilutės medikės gyvybę pasiglemžė koronavirusas: mirties išvakarėse guodėsi, kad sunku kvėpuoti (42)

Antradienio popietę Šilutę apskriejo žinia, kad mirė gydytoja Jevgenija Mickienė, daug metų...

Paskaičiavo tris scenarijus: be visiško karantino skaičiai augtų dramatiškai (410)

Pagal optimistinį scenarijų, jei dabartinio karantino efektyvumas ir gyventojų savisauga...

Užsimojo tapti pavyzdžiu visai Europai, kaip išvengti karantino šalies premjeras skelbia, kad tai beprecedentis projektas (74)

Slovakijos valdžia tikina, kad šaliai gali pavykti išvengti griežtesnių kovos su koronavirusu...

Restoranus klampina veiklos apribojimai: apyvarta krito 50 proc., gali tekti laikinai užsidaryti (55)

„Šiuo metu mūsų valdomų restoranų apyvarta kritusi 50 proc.“, – sako Lietuvos...

Pasakoja apie žaidimą, po kurio jus apgauti bus beveik neįmanoma (1)

Šių dienų aktualijose (koronavirusas, skiepai, įvykiai Baltarusijoje) itin svarbu kritiškai...

Prezidentas tikisi, kad galimybė panaikinti mokestines lengvatas bus apsvarstyta dar šiemet (7)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad mokestinių lengvatų naikinimo klausimas turėtų būti...

Vienerių, dvejų ar trejų metų skirtumas tarp vaikų yra geriausias: specialistai pateikė savo verdiktą

Galvojant apie moters sveikatą, po gimdymo geriausia palaukti dvejus ar trejus metus iki kito...

Dviračiu iš Baltarusijos atvažiavusio Vokietijos piliečio lagamine Medininkų muitininkai aptiko 0,5 kg heroino (8)

Net daug ko mačiusius muitinės pareigūnus praėjusią savaitę nustebino įvykis Medininkų kelio...

Karbauskis apie Tapino akciją prieš LLRA-KŠS: klausimų kyla labai daug (432)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad Seimas turėtų kreiptis į...

|Maža didelių žinių kaina