Higienos institute jau nugulė naujausia 2023 metų sveikatos statistika, kuri rodo, kad 2023-aisiais mirtingumas Lietuvoje ne tik grįžo į priešpandeminį lygį, bet ir tapo mažiausias per pastaruosius trylika metų.
Visgi Lietuva pasižymi gan aukštu mirtingumu tarp kitų Europos Sąjungos šalių, o tikėtina gyvenimo trukmė 2023 m. čia siekė 77,4 metus. Tačiau ir mūsų šalyje yra salų, kur žmonės gyvena ilgiau. Jos negali varžytis su Japonija, kur vidutinė gyvenimo trukmė ilgiausia pasaulyje ir siekia 84,9 metus, tačiau arčiausiai to yra palangiškiai. Čia gyvenimo trukmė siekia 80,5 metus.
Lietuvos ilgaamžiai
Strateginiai savivaldybių visuomenės sveikatos rodikliai rodo, kad antroje vietoje po Palangos savivaldybės pagal gyvenimo trukmę yra Šiaulių miestas (79,9 m.), trečioje – Vilniaus miestas (79,8 m.). Toliau rikiuojasi Neringos savivaldybė (79,3 m.), Kauno miestas (79,1 m.), Klaipėdos rajonas (79 m.), Kauno rajonas (79 m.) ir Panevėžio miestas (79 m.).
Beje, Registrų centro duomenimis vyriausia Lietuvos moteris šiuo metu yra 110 metų kaunietė. Vyriausias vyras – 103 metų – taip pat iš Kauno. Visos Lietuvos rekordininkė – Palangoje gyvenusi moteris, kuri mirė sulaukusi 125-erių.
Pasmerkti ilgam gyvenimui

„Esame pasmerkti ilgai gyventi“, – šypsosi Neringos meras Darius Jasaitis, nespėjantis raityti parašų ant jubiliejinių sveikinimų. Ši savivaldybė buvo ilgiausiai gyvenančių žmonių rekordininkė 2022 m.
„Atvykęs pasveikinti ilgaamžius matau, kad jie ne tai kad stalus pakloja, svečių laukia, bet ir laiptais lipa, ūkį apvaikšto“, – pasakojo Neringos meras.
„Gaila, kad šis rezultatas pasiektas ne mero, o gamtos dėka, – pajuokauja jis. – Mokslas rodo, kad buvimas joje, miško terapija ilgina gyvenimą. Be to, šalyje pirmaujame rakečių sporte, tiek teniso, tiek badmintono – tyrimai teigia, kad būtent šis sportas labiausiai ilgina gyvenimo trukmę.“
„O kur dar pritūpimai renkant grybus ar uogas, kurie švarūs, neužteršti. Žemuogės nuo gegužės mėnesio, bruknių plantacijos... žuvis šviežia, iš marių ištraukta – starkis, karšis, skaniai kepti orkaitėje su morkomis. Nuostabi gamta, saulėlydžiai, saulėtekiai, medžių ošimas – geresnės vietos, nekalbu apie Lietuvą, bet turbūt ir pasauly, gyventi nėra“, – užbaigė D.Jasaitis.
Savęs sveikuoliais nelaiko
Ką dar galima pasakyti apie laiminguosius, kurie ilgiausiai gyvena? Statistiškai neringiškiai, palangiškiai, Panevėžio miesto gyventojai mažiau rūko tabako. Užtat pakankamai daug kasdien į savo plaučius jo sutraukia Šiaulių ir Vilniaus miestų, Klaipėdos rajono gyventojai, kurie taip pat džiaugiasi netrumpa gyvenimo trukme...
Palangiškiai, palyginti su Lietuvos vidurkiu, pas gydytojus lankosi netgi retokai. Įdomu, kad būdami tokie ilgaamžiai, palyginti su kitais, turi gan prastą nuomonę apie savo sveikatą ir laimę apskritai! Prie pesimistiškai save vertinančių galima priskirti ir Vilniaus miesto bei Klaipėdos rajono gyventojus.
O štai Šiaulių, Panevėžio ir Kauno miestų gyventojai turi daugiau pozityvo – apklausos rodo, kad savo fizinę ir dvasinę sveikatą jie vertina pakankamai gerai.
Pabrėžė optimizmo svarbą

Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigia, kad Palangos ilgaamžiai – tikrai ne bumbekliai. „Palangos ilgaamžiškumo paslaptis, manau, slypi ir gamtos dovanose, ir žmonių gyvenimo filosofijoje. Visi kalbinti ilgaamžiai palangiškiai ir jų artimieji pabrėžė, kad ilgo gyvenimo pagrindas – optimizmas. Mokėjimas nekaupti blogų emocijų, atsikratyti pykčio ir atleisti kitiems. Tai, pasak jų, lemia vidinę ramybę, gerą savijautą ir neabejotinai prisideda prie ilgesnio gyvenimo“, – sakė meras.
Ne mažiau svarbus ir fizinis aktyvumas – Palangoje sudarytos puikios sąlygos sportui, plėtojama sporto infrastruktūra. Be to, daugelis Palangos gyventojų, tarp jų – ir vyresnių, kasdien renkasi pasivaikščiojimus pajūriu. „Palankus pajūrio klimatas, prisotintas jodu ir kitais mikroelementais, stiprina imuninę ir kvėpavimo sistemas, o pasivaikščiojimai pušynais mažina stresą ir gerina savijautą, suteikia vidinę harmoniją“, – sakė meras.
Gyvena trumpiausiai
Tačiau yra tokių, kurie būklę keiksnoja išties pagrįstai... Savo sveikatą ir laimę blogai vertina Lazdijų gyventojai. Šioje savivaldybėje tikėtina gyvenimo trukmė yra mažiausia Lietuvoje ir tesiekia 71 metus, kone dešimtmečiu atsilikdama nuo Palangos. Varėnoje ji ne ką didesnė – 72 metai, o treti nuo galo – Biržai (73 m.).
Svarbu, kad mirtingumo galima išvengti tinkamai gydant, laikantis prevencijos. Juodajame sąraše – Molėtai, Joniškis, Kelmė, Naujoji Akmenė, Pakruojis, Kupiškis. Čia fiksuojamas didžiausias mirtingumas, kurio būtų galima išvengti. Vaizdingoje Varėnoje didžiausias mirtingumas Lietuvoje dėl savižudybių, išorinių mirties priežasčių ir blogos prevencijos.
Šiek tiek detalesni duomenys rodo, kad nepakankamas gydymas kalčiausias dėl išvengiamo mirtingumo Kazlų Rūdoje. Antroje vietoje buvo Pakruojis, po to Varėna, Ignalina, Lazdijai, Akmenė, Radviliškis, Pasvalys, Molėtai...
Šiame kontekste net įdomu, kad Molėtų ir Kazlų Rūdos gyventojai itin gerai vertina savo sveikatos būklę ir laimę – jie pirmauja visoje Lietuvoje ir kone dukart viršija šalies vidurkį!
Pagėgiai ir piktybiniai navikai
Pagėgiai plieskia raudonai turėdami daugiausiai mirčių Lietuvoje nuo piktybinių navikų.
Tauragės apskrityje tokių mirčių pastaraisiais metais daugėjo (kaip ir Panevėžio apskrityje) nors bendra šalies tendencija nuo 2020 metų – mažėjanti, kai pats sergamumas auga.
Utenos savivaldybė gali didžiuotis: čia mirtingumas nuo piktybinių navikų priežasties mažiausias Lietuvoje. Antroje vietoje – miškingoji Kazlų Rūda, toliau – Šilutė, Kauno miestas, Vilkaviškis.
Po Pagėgių, didžiausiu mirčių nuo piktybinių navikų skaičiumi pasižymi Pakruojis, Alytus, Ignalina, Varėna.
Kuo sergame?

Mirtiniausios ligos, kurios su metais nesikeičia, – tai kraujotakos sistemos ir piktybiniai navikai.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 52 proc., o nuo piktybinių navikų – 21 proc. Net 13,8 proc. į kapus nusinešė trachėjos, bronchų ir plaučių vėžys. 7 proc. mirusių nuo navikų sirgo skrandžio vėžiu, 6,9 proc. – kasos, 6,8 proc. priešinės liaukos, 6,7 proc. krūties, 6,6 proc. storosios žarnos.
Tarp mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų bene 60 proc. priežastis išeminės širdies liga. (Tačiau ši diagnozė neretai rašoma paprastumo dėlei, apie tai esame rašę – aut. past.)
Daugėja ŽIV
Baigiant Higienos instituto surinktos statistikos apžvalgą galima pastebėti, kad 2022 m. ir 2023 m. Lietuvoje padaugėjo naujų infekuotųjų žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) bei AIDS atvejų. Naujų ŽIV nešiotojų skaičius išaugo iki 267, AIDS susirgo 37 asmenys. Beveik tiek pat nuo šios ligos ir mirė – 32.
Lietuvoje neišnykęs ir sifilis. Pernai šios ligos užregistruoti 136 atvejai, gonorėjos – 54, o chlamidiozės – 319.
Higienos instituto specialistai pastebi, kad šie duomenys gali būti negalutiniai, mat dalis žmonių dėl lytiškai plintančių ligų kreipiasi privačiai ir jų nesimato statistikoje, kuri renkama tik apie finansuojamus ligonių kasų atvejus.