Gydytoja įvardijo tipinius atvejus, kodėl žmonės mano, kad peršalimo ligos gali būti pagydomos antibiotikais

Šeimos gydytoja Aldona Dimaitienė:

Skirti toli gražu ne viskam

„Antibiotikai neskirti peršalimui gydyti. Neracionalus jų vartojimas gali sukelti daugiau bėdų, nei atnešti naudos, – perspėja šeimos gydytoja Aldona Dimaitienė. – Šie vaistai veikia į organizmą patekusius gyvus mikroorganizmus – bakterijas, slopindami jų dauginimąsi ar naikindami jas. Todėl ir skiriami gydyti toms infekcijoms, kurias sukelia bakterijos. Virusinių infekcijų atveju antibiotikai nevartojami, nes nėra veiksmingi. Priešingai, sergant virusine liga jie gali būti žalingi, nes slopina apsauginę organizmo mikroflorą ir sudaro palankias sąlygas išsivystyti kokiai nors kitai patogeninei infekcijai.“

Pasak jos, antibiotikai nėra skiriami ir profilaktiškai, išskyrus nebent labai retas išimtis.

Šeimos gydytoja sako galinti papasakoti tipinę situaciją: pacientas pas ją atvyksta besiskųsdamas sunkiu peršalimu, jo būklė negerėja, priešingai, prastėja. Atlikusi reikalingus tyrimus ir juos įvertinusi, gydytoja skiria kursą antibiotikų. Netrukus žmogus pasijunta geriau. Kaip tik dėl tokių atvejų daugelis mano, kad peršalimo ligos gali būti pagydomos antibiotikais, o kartais ir patys „pasigydo“ spintelėje užsilikusiais vaistais.

„Tačiau tokias infekcijas, kurios žmonėse vadinamos peršalimu, gali sukelti ir virusai, ir bakterijos. Įprastai daugelį peršalimo ligų sukelia būtent virusai, cirkuliuojantys aplinkoje. Specifinio virusinio peršalimo gydymo išvis nėra. Sergant tokiu peršalimu, geriausiai padeda poilsis, gausesnis šiltų skysčių vartojimas, prireikus – simptomus malšinantys vaistai. O štai jei virusinė liga komplikuojasi ir organizme kyla bakterinė infekcija – pavyzdžiui, sinusų, ausies, plaučių uždegimas – įtariant bakterinį uždegimą, stengiamasi kuo anksčiau pradėti tikslingą gydymą antibiotikais“, – pabrėžia A. Dimaitienė.

Vaistai

© Shutterstock

Išduoda simptomai

Apie tai, kad peršalimas galimai komplikuojasi į rimtesnę bakterinę infekciją, gali signalizuoti sergančiojo būklė. „Įprastai susirgus peršalimo ligomis prasčiausia savijauta kamuoja pirmosiomis ligos dienomis.

Po to būklė ir savijauta pradeda gerėti: temperatūra nukrinta arba sumažėja, vėliau praeina ir kiti simptomai – sloga, kosulys. Tačiau jei per penkias dienas būklė negerėja arba net prastėja, atsiranda naujų simptomų – sunkėja kosulys, atsiranda skausmas krūtinėje, galvos skausmas, tirštėja ir keičiasi nosies sekreto spalva, – galima įtarti, kad liga komplikuojasi ir reikia kreiptis į gydytoją“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.

Griežtai kaip skyrė gydytojas

Išklausius A. Dimaitienę, tampa aišku, kad antibiotikus turi paskirti gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus. Nustatyti infekcijos kilmę ir tinkamai parinkti jai gydyti skirtą vaistą padeda kraujo ir kiti tiksliniai tyrimai, vertinami drauge su paciento išsakyta simptomatika. Specifinėms infekcijoms gydyti skiriami ir specifiškai jų sukėlėjus veikiantys antibiotikai, todėl vartoti antibiotikų be gydytojo žinios nederėtų.

Be to, svarbu antibiotikus vartoti griežtai taip, kaip paskyrė gydytojas. Dažnai, pradėjus gerti paskirtus vaistus, infekcija pradeda trauktis jau per 24–48 valandas ir žmogus pasijunta geriau, tačiau pagerėjusi būklė nereiškia, kad galima nutraukti skirtų vaistų vartojimą ir likusias piliules „pataupyti“ ateičiai.

„Antibiotikai skiriami taikant apskaičiuotas strategijas, siekiant, kad infekcijos židinyje susidarytų efektyvi, pastovi vaisto koncentracija. Gydytojo tikslas – skirti optimalią vaisto formą, efektyviausią jo dozę ir vartojimo laiką, įvertinus paciento sveikatos istoriją ir galimas kontraindikacijas. Kai antibiotikai vartojami ne taip, kaip nurodė gydytojas, tai yra vartojimas nutraukiamas anksčiau, geriami nereguliariai ar ne tokiomis dozėmis, infekcija galimai tik apgydoma, prislopinama ir gali bet kada vėl atsinaujinti ar sugrįžti su dar rimtesnėmis komplikacijomis“, – sako gydytoja A. Dimaitienė.