aA
Pasaulyje vis labiau populiarėja ekologiški atsisveikinimo su mirusiuoju būdai ir šalia tradicinio laidojimo į žemę bei kremavimo atsiranda vis daugiau netikėtų laidojimo būdų – tokių kaip kūno užšaldymas, laidojimas kosmose ar po vandeniu, atminimo medžio išauginimas iš palaikų.
Ekologiškas atsisveikinimas su mirusiuoju vis dažnesnis ir Lietuvoje
© Organizacijos nuotr.

Nors tokių naujovių Lietuvoje dar nėra, ekologiškumo tendencijos atkeliauja ir į mūsų šalį – žmonės ieško mažiau aplinkai kenksmingų sprendimų ir kaip laidojimo į žemę alternatyvą renkasi kremavimą. Per praėjusius metus vieninteliame Lietuvoje veikiančiame „Lietuvos krematoriume“ atlikti 4902 kremavimai, tai yra 29 proc. daugiau nei 2018 m. Tuo tarpu 2012 m. atlikti 1423 kremavimai – tik 3,5 proc. visų mirusiųjų buvo kremuoti, tendencijas apibūdina krematoriumo vadovas Bernardas Vilkelis.

Jo teigimu, kremavimas yra ekologiškesnis už laidojimą į žemę, o žmonės vis dažniau pageidauja, kad visa laidojimo ceremonija būtų atlikta kuo mažiau teršiant aplinką.

„Keičiasi kartos, o su jomis keičiasi ir atsisveikinimo su mirusiuoju tradicijos. Be to, opi tampa ir žemės situacija kapinėse. Pagarbaus ritualinio kremavimo paslauga suteikia galimybę išreikšti pagarbą ir mirusiajam, ir aplinkai bei palikti kuo mažesnį ekologinį pėdsaką ir po mirties“, – sako B. Vilkelis.

Pavyzdžiui, Berlyne augant gyventojų skaičiui, mieste pradeda trūkti žemės kapinėms, todėl kremavimas ir kolumbariumai tampa vis populiaresni, o kapinėms skirta žemė išnaudojama parkams ir žaidimų aikštelėms įrengti ar plotai paliekami būstams statyti.

Jei lygintume laidojimą į žemę ir kremavimą, pastarasis atsisveikinimo būdas yra labiau ekologiškas dėl kelių priežasčių:

Kremuoti palaikai mažiau teršia žemę. Į žemę laidojami mirusiųjų palaikai irdami teršia ne tik ją, bet ir gruntinius vandenis. Tuo tarpu LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymas apibrėžia, kad urną su pelenais galima užkasti kapinėse, padėti specialiame laidojimo rūsyje, saugoti kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje. Taip pat velionio pelenus išbarstyti legaliai galima kapinėse specialiai įrengtuose pelenų barstymo laukuose. Vadinasi, kremuoti palaikai aplinką teršia kur kas mažiau, o jei urna laikoma kolumbariume, žemės jie išvis neužteršia.

Laidotuvės
Laidotuvės
© Shutterstock

Kremavimui užtenka simbolinio karsto. Karstams gaminti reikia medienos – tyrimai rodo, kad vien JAV per metus karstams gaminti jos sunaudojama beveik 80 tūkst. m3. Be to, ji yra specialiai apdorojama, lakuojama. Palyginimui – jei mediena nebūtų sunaudota karstų gamybai, žaliavos užtektų 4,5 mln. naujų namų pastatyti. Karstuose taip pat naudojamos ir nesuyrančios metalinės dalys – rankenos, varžtai ar vyriai, joms pagaminti kasmet prireikia 104 tūkst. tonų plieno, o įvairioms kitoms konstrukcijoms – 1,6 milijono tonų betono. Tuo tarpu kremavimui užtenka visiškai paprasto karsto – pageidaujama, kad jis būtų be dekoracijų ir metalinių rankenų, iš natūralių medžiagų, nedažytas ir nedengtas laku. Visada yra galybė rinktis ekologišką karstą.

Urnos. Kremuoti pelenai pirmiausia supilami į specialią kapsulę, kuri dedama į urną. Šalia įprastos kapsulės galima rinktis ir ekologišką variantą. Nors jų kaina tokia pat, kol kas ekologiškas kapsules renkasi vos 3–4 proc. Palaikus laidoti galima ne tik metalinėse, keraminėse, stiklinėse urnose. Siekiantieji kuo mažiau teršti aplinką, gali rinktis ekologiškas urnas. Jos gali būti pagamintos iš biologiškai skaidomų medžiagų, pavyzdžiui, celiuliozės ar natūralių pluoštų, kurie savaime suyra.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
3.4167

Top naujienos

Net 27 Europos šalyse COVID-19 atvejai krenta, nesiseka tik Lietuvai ir Danijai: kokia vasara laukia (64)

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 17–18 savaitėmis, palyginti su...

1,5 milijono žmonių Galimybių pasu galės naudotis iškart: kokios papildomos paslaugos laukia (64)

Ekonomikos ir inovacijų minsiterija skaičiuoja, kad nuo pirmadienio startuosiančiu Galimybių pasu...

Seimui teikiami atnaujinti biudžetai: pokyčiai laukia darbuotojų, verslininkų, pensininkų Veryga iškvietė Dulkį į Seimą (77)

Antradienį Seimui pateiktas atnaujintas 2021 metų valstybės biudžetas. PSDF biudžeto pateikimas...

Aiškėja tragedijos Liolių miestelyje detalės: mergytės žuvo greičiausiai netyčia įkritusios į tvenkinį (75)

Kelis šimtus gyventojų turintį Liolių miestelį Kelmės rajone pirmadienio vakarą sukrėtė...

Analitikai: Rusija demaskuota, prie pabaigos artėja ištisa era

6-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje pačiame Rusijos sostinės centre pastatyta milžiniška ir...

KT teisėju paskirtas Mizaras: Partnerystės įstatymo projektas nesikėsina į konstitucinę šeimos sampratą (20)

Šiuo metu derinamas Partnerystės įstatymo projektas nesikėsina į santuokinę vyro ir moters...

Vyriausybė trečiadienį žada keisti karantiną: gerų žinių gali tikėtis kavinės ir prekybos centrai (158)

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Vyriausybė trečiadienį svarstys įvairius karantino...

LGBT bendruomenė planuoja eitynes Kaune ir skelbia reikalavimų sąrašą (21)

Kol Lietuvos akys savaitgalį krypo į „Didįjį šeimos gynimo maršą“, LGBTQ+ aktyvistai...

Vilnietis Neryje užfiksavo neįprastą roplį: kokia tikimybė, kad jie išplis Lietuvoje? (19)

Neries pakrante nuo Lazdynų link Bukčių šį šeštadienį keliavęs Linas nufotografavo ant...

Įvardino nesaugiausią pėsčiųjų perėją Vilniuje: nesupranta, kodėl kasdien tenka rizikuoti gyvybe (11)

Vilniaus Geležinio vilko gatvėje esanti nereguliuojama pėsčiųjų perėja neretai pavadinama...