Norėjosi tiesiog gerai praleisti laiką
Su draugių grupele turėjome šiokią tokią progą ir galvojome kur galėtume smagiai praleisti laiką. Kavinės ir parodos jau nusibodę, tad visos nusprendėme, kad būtų smagu nueiti į kokį koncertą ar šokius. Kadangi esame jau ne jaunuolės, klubuose į mus žiūrėtų keistai, tad susiradome, kad Šiaulių kultūros centre rengiami šokių vakarai su gyva muzika. Atvirai sakant, nelabai žinojau kur einu, nes organizavau ne aš ir neturėjau laiko daugiau pasigilinti, bet kadangi draugių kompanijoje, tai buvo nelabai svarbu. Tikėjausi, kad nueisime paklausyti gyvai grojančios grupės, gal viena kita pora pašoks, o mes tiesiog gerai praleisim laiką.
Tai, ką išvydau vos atėjus, man atėmė žadą – pilnutėlėje salėje (beje, šokiai vyksta buvusio garsiojo klubo „Maxas“ patalpose, kur jaunystėje ne vienas tikrai lankėmės) populiarias dainas gyvai grojo atlikėjų grupė, o poros į salės vidurį pasipylė vos suskambus pirmai dainai. Kadangi salėje daugiausia buvo pagyvenusio amžiaus žmonės, o man dar nėra nei 50-ies, buvo kiek nejauku, jaučiausi kaip paauglė, patekusi į suaugusiųjų diskoteką.
Iškart pastebėjau, kad laiko čia niekas nešvaisto – vyrai aktyviai renkasi šokio partneres, moterys, beje, irgi nevengia užkalbinti vyrus ir pakviesti šokiui. Kadangi atėjau su draugių kompanija, tai labai smagiai visos drauge pašokom. Beje, mano vyresnės draugės tikrai mėgavosi išskirtiniu vyrų dėmesiu. Mes čia lankėmės pirmą kartą, tai kai kurie vyrai neslėpė susidomėjimo ir juokais sakė, kad esame „šviežiena“, pasakojo, kad čia nuolat susirenka daug vyresnio amžiaus vienišų žmonių, bendrauja, linksminasi, susipažįsta, kai kurie net susiranda antrąją pusę.

Šokiui draugę pakvietęs vyriškis paaiškino ir čia vyraujančias taisykles – atsisakyti šokti negražu, o pašokti reikia bent porą šokių. Kol draugės šoko pagal populiariausias lietuviškas dainas, stebėjau žmones iš kiek atokiau ir tas vaizdas man priminė jaunystės laikus – viskas kaip kadaise jaunimo šokiuose, net dainos tos pačios, tik vaizdas tarsi pasislinkęs 30–40 metų į priekį. Moterys koketiškai laukia savo lemtingo šokio, o vyrai būriuojasi ir, netgi teko nugirsti, kaip dalijasi įspūdžiais, kurią damą verta šokdinti, o kurios ne.
Labai sužavėjo faktas, kad šokiuose susirenka vyresni žmonės ir be jokių kompleksų linksminasi, vyrai pasitempę, vilkintys švarkus ar bent baltinius, o moterys turi progą pasipuošti gražiausiomis suknelėmis, visos pasidarę šukuosenas, makiažą, o ypač įstrigo, kad žiemą į šokius atsinešusios persiauti aukštakulnius. Žiūrėjau, žavėjausi ir galvojau, kad netiesa, jog Lietuvoje pensininkai tik verkia dėl blogo gyvenimo, vyresni žmonės tarsi už aktyvaus gyvenimo paraščių – jie moka ir nori linksmintis, ateina čia ir švenčia gyvenimą.
Organizatorių komentaras

– Kaip seniai organizuojate tokius vakarus ir kaip dažnai jie būna?
– Šiaulių kultūros centras šokių vakarais džiugina lankytojus jau beveik 40 metų – tai tapo ne tik tradicija, bet ir kultūrine vertybe, kuri vienija bendruomenę. Šie renginiai vyksta 2–3 kartus per mėnesį, sekmadieniais.
– Kokio amžiaus žmonėms jie skirti? Ar susirenkantys lankytojai paiso amžiaus nurodymų?
– Šokių vakarų organizavimo pradžioje lankydavosi įvairios amžiaus grupės, suaugusieji, tačiau laiko tėkmėje susiformavo poreikis vyresnio amžiaus žmonių užimtumui užtikrinti. Tad šiandien pagrindinė besilankančiųjų amžiaus grupė apima 60 metų ir vyresnius šokėjus.
Vyresniame amžiuje žmonės dažnai ieško vietų, kuriose galėtų ne tik atsipalaiduoti, bet ir pajusti bendrumo jausmą. Šokiai Šiaulių kultūros centre jiems tampa ne tik pramoga, bet ir savotiška terapija – galimybe pabėgti nuo kasdienių rūpesčių, pajudėti, atkurti jaunystės prisiminimus ar net užmegzti naujus ryšius. Gyva muzika, šilti aplinkiniai žmonės ir šokio žingsneliai sukuria atmosferą, kurioje laiką pamiršti lengva, o širdyje vėl pulsuoja jaunatviška energija.
– Ar populiarūs tokie vakarai?
– Kaskart sulaukiama pilnos salės šokėjų, o daugelis jų atvyksta ne pirmą ir ne antrą kartą. Atvyksta net iš aplinkinių miestų. Jiems šie vakarai – ne tik proga šokti, bet ir galimybė susitikti su draugais, užmegzti naujas pažintis ar tiesiog praleisti laiką malonioje atmosferoje. Priklausomai nuo sezono, šokančiųjų skaičius preliminariai svyruoja nuo 80 iki 150.
– DELFI skaitytoja savo laiške minėjo, kad juose yra ir tam tikrų taisyklių: pavyzdžiui, moteris, kviečiama šokiui, negali atsisakyti ir turi pašokti bent du šokius, neįleidžiami alkoholio pavartoję asmenys ir pan. Ar tikrai visi jų laikosi?
– Taip, šokių vakarai turi savų tradicijų ir nerašytų taisyklių, kurias lankytojai patys puoselėja. Pavyzdžiui, dažna tradicija – negalima atsisakyti šokti, jei tave pakviečia, turi sušokti bent du šokius. Moterys taip pat kviečia vyrus šokiui – tai skatina lygybę ir tarpusavio pagarbą. Be to, lankytojai į šokius visada atvyksta pasipuošę, elgiasi mandagiai ir kultūringai. Alkoholio pavartoję asmenys į renginius neįleidžiami, užtikrinant tvarką ir saugią atmosferą. Į šias taisykles renginio dalyviai žiūri labai rimtai, todėl jos padeda kurti kultūringą ir draugišką atmosferą.
– Gal teko pastebėti, vyrų ar moterų daugiau susirenka ir kuri lytis būna aktyvesnė pažinčių mezgime?
– Šokių vakarai Šiaulių kultūros centre jau tapo vieta, kur ne tik mėgaujamasi muzika ir šokiais, bet ir mezgamos naujos pažintys. Per daugelį metų pastebėta, kad moterų šokiuose būna gerokai daugiau – jos sudaro apie 75% lankytojų, tuo tarpu vyrų – apie 25%. Moterys dažniausiai yra aktyvesnės ne tik šokant, bet ir mezgant pažintis. Jos drąsiai kviečia šokti vyrus, inicijuoja pokalbius ir bendrauja su aplinkiniais. Vyrai dažniausiai būna labai vertinami dėl savo dalyvavimo ir dėmesio, kurį jie skiria savo šokių partnerėms.
– Ar sulaukiate atsiliepimų iš dalyvių?
– Taip, dalyvių atsiliepimai yra labai svarbi šokių vakarų dalis – jie leidžia suprasti, kaip renginiai priimami. Sulaukiama įvairių reakcijų: nuo šiltų padėkų už nuostabią atmosferą iki konkrečių pasiūlymų, ką būtų galima patobulinti. Žinoma, būna ir vienas kitas nepasitenkinimas, pavyzdžiui, nepakankamai slidi grindų danga, per mažas renginių intensyvumas, nepakankamai geras gyvos muzikos atlikimas ir pan. Ne veltui sakoma, kad ir kaip stengsiesi – visiems geras nebūsi.
Viena dažniausių temų – pagyrimai muzikantams. Kadangi šokių vakaruose visuomet groja tik gyva muzika, dalyviai dažnai pabrėžia viso to išskirtinumą. Jie vertina ne tik profesionalumą, bet ir muzikantų gebėjimą prisitaikyti prie publikos nuotaikos – nuo lyriškų melodijų iki energingų ritmų, kurie priverčia visus šokti.
Taip pat sulaukiama pageidavimų dėl konkrečių muzikos grupių ar dainų. Kai kurie lankytojai atvirai pasako, kokių kūrinių ar stilių jie norėtų daugiau girdėti, ir tai mums padeda geriau planuoti programą. Pageidaujama, kad šokių vakarai būtų organizuojami dar dažniau. Tokie pasiūlymai rodo, kad žmonės jaučiasi įsitraukę ir iš tiesų vertina renginius.
– Kokie didžiausi sunkumai būna organizuojant tokius vakarus?
– Didžiausias iššūkis – užtikrinti, kad visada būtų tik gyva muzika. Rasti talentingų muzikantų, galinčių perteikti šokio energiją ir sukurti jaukią atmosferą, yra svarbiausias mūsų prioritetas. Tai reikalauja ne tik daug organizacinio darbo, bet ir nuolatinės kokybės kontrolės, kad lankytojai liktų patenkinti.