Truputis istorijos
Krikščionys tikėjo, kad tam tikri medžiai netikėtai sužydėdavo Kūčių vakarą, taip tartum paminėdami Jėzaus gimimą. Šis įsitikinimas, kartu su romėnų įpročiu prieš Naujuosius metus papuošti namus augalais, ir yra mūsų šiandienių kalėdinių eglučių puošimo tradicijos ištakos.
Tiesa, pačios Kalėdų eglutės istorija prasidėjo XVI amžiaus Vokietijoje, kai tikintys krikščionys į savo namus parsinešdavo išpuoštų medelių. Įdomu tai, kad tie medeliai nebūtinai turėjo būti eglės – tiko ir kiti medžiai ar papuoštos augalų kompozicijos.
Iš Vokietijos Kalėdų eglutė iškeliavo į kitas Europos šalis. Anglijoje karalienės Viktorijos vyras princas Albertas Kalėdų eglutes išpopuliarino 1841 metais. Pirmoji angliška kalėdinė eglutė buvo papuošta imbieriniais sausainiais, saldainiais ir rankų darbo žaisliukais.
JAV tuo metu Kalėdų eglutės tradicijos nebūta nė kvapo. Tiesa, 1830 metais vokiečių naujakuriai iš Pensilvanijos per šventes eglutę pastatė viešai, tačiau aplinkiniai į ją žiūrėjo kiek skeptiškai – suprato kaip pagonybės palikimą. Viskas pasikeitė tik pačioje XIX amžiaus pabaigoje, kai išpopuliarėjo krikščioniški kalėdiniai papuošalai iš Vokietijos.
Pamažu tiek Europoje, tiek JAV eglutės tapo neatsiejama Kalėdų dalis. Tiesa, kiekvienos tautos kalėdinis medelis turėjo vis kitokių ypatumų. Tarkim, lenkiškas eglutes mėgta puošti paukščių atvaizdais ir žvaigždutėmis, švediškas – šiaudinėmis figūrėlėmis, daniškas – varpeliais, snaigėmis ir širdutėmis, ukrainietiškas – vorais ir voratinkliais, čekiškas – įvairiais ornamentais.
Sostinės pasididžiavimas
Europos aikštėse išpuoštos kalėdinės eglutės puikuotis pradėjo maždaug tuo pat metu, kai atsirado elektra, o drauge su ja – elektrinės lemputės ir girliandos. Nuo to laiko prasidėjo didžiulė miestų konkurencija – kieno eglė didesnė, gražesnė, neįprastesnė.
Rungiasi su kitais miestais ir mūsų sostinės eglės. Tiesa, vilniečiai jau pastebėjo, kad šiemet Katedros aikštėje stovinti eglė – natūrali, nors kelerius metus iš eilės miesto širdyje puikavosi dirbtinė. Šių metų žaliaskarė papuošta liaudiškais motyvais.
Dauguma eglutės papuošalų pagaminti iš šiaudų ir primena žaisliukus, kuriais buvo dabinamos eglės prieš daugybę metų. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė, kad šią kalėdinę eglę gavo dovanų, nes puošti dirbtinę krizės metu – per brangu. Praėjusiais metais, kai krizė dar nebuvo tokia didelė, sostinės savivaldybė miesto puošybai išleido beveik milijoną litų. Šiemet tiesiog būtina būti kuklesniems.
Tiesa, kuklumas – ne priežastis liūdėti. Štai todėl visi kalėdiniai renginiai persikėlė į Rotušės aikštę. Čia puikuojasi pagrindinė šių metų sostinės žaliaskarė. Nors ją taip pavadinti sunkoka, mat medelis pagamintas iš plieninių konstrukcijų.
Kaune – savi rekordai
Miesto egle šiais metais pirmasis pasipuošė ne Vilnius, o Kaunas. Baltais šerkšno nėriniais apgaubtą žaliaskarę po įspūdingo lazerių šou dar lapkričio pabaigoje įžiebė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. „Tikiuosi, kad kalėdinė nuotaika įkvėps jus geresniems darbams ir artimo meilei“, – kalbėjo miesto vadovas.
Beveik visus Kauno rotušės eglutės papuošalus pagamino savanoriai. Pagrindinė mintis – gražiai, bet kukliai.
Pasaulio mastu
Pernai didžiausia pasaulyje Kalėdų egle buvo pripažinta Brazilijos Rio de Žaneiro miestą puošusi 85 metrų aukščio eglė, pastatyta ežere ir padabinta daugybe smulkių burbulų. Konstruktoriai šią gražuolę montavo beveik tris mėnesius, ją puošė trys milijonai lempučių. Sutemus ant eglutės buvo matomi įvairiaspalviai kalėdiniai paveikslai, o dienomis skambėjo kalėdinės melodijos, kurias skambino į metalines konstrukcijas įmontuotas elektrinis varpas. Šeštadieniais prie žaliaskarės buvo rengiami įvairūs pirotechnikos spektakliai.
Pirmą kartą prieš 12 metų surengta milžiniška Kalėdų eglės įžiebimo ceremonija tuoj pat buvo pripažinta trečiąja didžiausia švente po Rio de Žaneiro karnavalo ir Naujųjų metų sutikimo Kopakabanoje ir kituose paplūdimiuose.
Šiemet pasaulio rekordas – pagerintas. Meksike įžiebta 110 metrų tviskanti eglė nurungė pernai į Gineso rekordų knygą įrašytą brazilų eglę. Tai naujas pasaulinis Kalėdų eglės rekordas. 1 200 000 lempučių, kurias jungia beveik 80 km kabelis, ant rekordinės eglės kabino 200 žmonių beveik mėnesį.
Brazilijos eglė šiemet tapo aukščiausiu pasaulio medžiu ant vandens.
Krizinė eglutė
Eglučių pasaulyje įdomūs ne tik rekordai, bet ir originalios idėjos. Tad ekonomikos nuosmukio laikotarpiu Didžiosios Britanijos prekybininkai siūlo išeitį – įsigyti krizinę Kalėdų eglutę (angl. crisis tree).
Pasirodo, tai ne tik simboliška, bet ir madinga. Šiais metais Londone žmonės raginami turėti ne tradicinę žaliaskarę kalėdinę eglę, o nudžiūvusį baltais aerozoliniais dažais nupurkštą medį, dar geriau – pagamintą iš vielos, suklijuotų popieriaus skiaučių, su keliais plastikiniais žaisliukais ir neryškiomis lemputėmis. Manoma, kad naujoji eglutė turėtų tapti simboliniu priminimu, jog praėję metai buvo nelengvi.
Vienas svarbiausių Kalėdų akcentų pirkėjus vilioja nedidele kaina ir aukščiu, siekiančiu 2 metrus. Tokia „gražuolė“ kainuoja apie 50 svarų sterlingų (apie 193 litus) – yra kelis kartus pigesnė už natūralią eglutę.
Dviejų su puse tūkstančio Kinijoje pagamintų krizinių eglučių siunta Londone buvo iššluota iki Kalėdų likus pusantro mėnesio. Neatmetama galimybė, kad tokia kalėdinė eglutė galėtų būti pastatyta ir Bakingamo rūmuose. Taip būtų parodyta, kad Anglijos karališkoji šeima solidarizuojasi su šalies gyventojais.
Susikurkime Kalėdas
Lietuviai turi savo atsaką krizinei eglei – šūkį „Nepirk Kalėdų. Susikurk!“ Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Ekolaboratorijos ir Europos informacijos centro bendros akcijos tikslas – subūrus įmones, amatininkus ir vietos bendruomenę, skatinti įmonių ir gyventojų socialinę atsakomybę – kurti šventę neperkant naujų, kartais trumpalaikių, papuošalų.
Šiuo metu moksleiviai, amatininkai ir menininkai dekoruoja ekologiškas eglutes iš antrinių medžiagų, kurias pateikė vietos įmonės. Jas jau galime matyti didžiuosiuose šalies miestuose.
Projekto organizatoriai tikisi, kad šios šventinės eglės paskatins gyventojus ieškoti kūrybiškų sprendimų kaip panaudoti nebereikalingas medžiagas, mažinti vartotojiškumą ir saugoti aplinką.
Prie šios akcijos kviečiami prisijungti visi Lietuvos gyventojai.
Nusprendę patys pasigaminti žaisliukus ir dekoruoti jais savo Kalėdinius medelius, galės dalyvauti originaliausio, gražiausio bei ekologiškiausio Kalėdinio medelio konkurse. Konkursas tęsis iki gruodžio 24-osios, o nugalėtojų lauks ekologiški prizai.
Nemėtykime bet kur
Jeigu alternatyvios eglutės jums nepatrauklios, ir jūs savo namus papuošėte gyvu švenčių simboliu, nepamirškite atėjus laikui su juo atsisveikinti tinkamai. Svarbiausia medelių nemėtyti kur papuola.
Po naujųjų prasidėsianti akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ sostinėje vyks jau ketvirtus metus, ja gyventojai raginami prasmingai panaudoti nukirstus medelius.
Surinktos eglutės bus panaudotos biokurui gaminti, o juo bus šildomi vilniečių būstai. Šiemet komunalinių atliekų vežimo bendrovė „Ecoservice“ eglutes surinks ne tik sostinėje, bet ir Klaipėdoje, Varėnoje, Širvintose ir Šilutėje.
„Eglučių surinkimo akciją rengiame ne pirmus metus, todėl šiemet tikimės dar didesnio gyventojų sąmoningumo. Bet kur paliekamos eglutės teršia miestą, užkemša šalia daugiabučių ir privačių namų stovinčius konteinerius. Tačiau jau pastebime, kad kiekvienais metais daugėja žmonių, kurie su Kalėdų puošmena atsisveikina gražiai“, – sako „Ecoservice“ generalinis direktorius Saulius Budrevičius.
Nupuoštas eglutes bus prašoma mesti į konteinerius, kurie bus pastatyti skirtingose miestų ir miestelių vietose prie prekybos centrų. Surinktos eglutės bus perduotos biokuro gamybos ir ekologijos verslo bendrovėms.
Anot S.Budrevičiaus, pernai vien sostinėje eglutėmis buvo užpildyti 25 dideli konteineriai.