Daugelyje šalies regionų palei Viduržemio jūros krantus ar kalnuotose Konijos apylinkėse, netgi šiaurės rytų Turkijoje esančiame Karse gaminamas, kaip turkai sako, puikus medus. Islamo ir vakarietiškų vertybių šalyje smalsūs vyrai gali išbandyti naminės „viagros“ – riešutų ir medaus mišinio. Tai puiki alternatyva tiems, kurie nemėgsta afrodiziakais laikomų jūros gėrybių.
Pusryčiai turkams yra itin svarbūs. Rytinis stalas gausus įvairiausių užkandžių, sudėliotų atskirose lėkštutėse: alyvuogių, balto sūrio, sūrio su žolelėmis (karvės pieno sūris sumaišomas su žolelėmis ir brandinamas po žeme keletą mėnesių; vėliau jį galima valgyti labai ilgai), fermentinio sūrio, daržovių, uogienės, medaus su sviestu.
Lėkštutes čia ne veltui miniu – turkai maisto produktus perka dideliais kiekiais ir vėliau viską serviruoja mažose lėkštutėse. Turbūt pastebėjote įdomų derinį – medus su sviestu. Medus į stalą tiekiamas skystas ar skystesnės konsistencijos. Pusryčiaujantieji kabina truputį sviesto, medaus ir visa tai tepa ant duonos. Turkai tikina, kad sviestas pagerina medaus skonį, o toks sumuštinis yra ne tik sotus, bet ir sveikas.
Dažnas lietuvis jau spėjo pabuvoti svetinguose Turkijos kurortuose ir įsitikinti, kad turkiškas medus niekuo nenusileidžia lietuviškam.
