Septyniasdešimt šešerių profesorius Vilius Židonis technines idėjas išmėgina bei įgyvendina savo paties, jau išėjus į pensiją, įkurtoje mokslinėje gamybinėje įmonėje netoli Klaipėdos. Prieš penkerius metus išradimams jis tarė gana. Tačiau, atsiradus naujai patraukliai temai, nesusilaikė.
Šildymas
© Corbis

Ragavo ir tremtinio, ir ministro duonos

Išradėjas prisipažįsta, kad polinkį į techninę kūrybą pajuto nuo pat vaikystės. Būdamas penkerių, broliukams gamindavo žaislus. Kiti ganydavo gyvulius, o sumanus vaikas kibdavo konstruoti. Praversdavo visokios parankinės medžiagos: medis, metalas, popierius.

Vėliau atėjo metas rimtiems darbams. Noro gilintis į techninę kūrybą nesužlugdė net Sibiras. Su visa šeima į Buriatiją ištremtas lietuvis racionalizavo tuometinius traktorius. Pastebėjęs, jog trūksta žinių, pabėgo į Tomską, kad pradėtų aukštuosius technikos mokslus. Juos baigė jau Lietuvoje, Kauno politechnikos institute, ir pradėjo savarankišką konstruktoriaus, išradėjo, mokslininko, dėstytojo kelią. Už techninę kūrybą 1982 m. profesoriui buvo suteikta valstybinė premija. Technikos mokslų eksperto sukurti pakavimo įrenginiai šalies pramonės įmonėse naudojami iki šiol.

Išradėjui teko ragauti ir ministro duonos. Trečiojoje nepriklausomos Lietuvos Vyriausybėje jis buvo prekybos ir materialinių išteklių ministru (1991–1992 m.).

Tačiau šio gyvenimo tarpsnio profesorius nesureikšmina. Pasitraukęs iš posto jis vėl pasinėrė į techninę kūrybą. Išėjęs į pensiją, atsidėjo savo svajonei ir pomėgiui – atsinaujinančios energetikos sričiai, šildymo katilų, pritaikytų kūrenti vietiniu kuru, konstravimui.

Šiaudų Lietuvoje nepritrūks

„Šildymui galima panaudoti elektrą, skystą kurą, malkas ir kitas kuro rūšis. Tačiau visos galimybės yra laikinos, nelabai garantuotos. Nuo M.Gorbačiovo laikų turime skystojo kuro pavyzdį: užsuko vamzdį – nebėra dujų. Niekas negarantuotas, kad tai negali pasikartoti“, – primena prof. V.Židonis aiškindamas, kodėl dėmesį sutelkė į vietinį kurą.

Kas kita – atsinaujinantys kuro šaltiniai. Tačiau ir jie yra nevienodai patikimi. Mažėjant miškų plotams, malkos brangsta. Niekas nedrįsta prognozuoti, kelis dešimtmečius medienos turėsime tiek, kad leisime sau šildyti būstus. Durpių atsargos taip pat turi dugną – aplinkosaugininkai jau yra prieš durpių naudojimą kurui.

O štai šiaudų Lietuvoje niekada nepritrūks – juk negyvensime be duonos, javai auginami ir gyvuliams. Grūdai iškuliami, o šiaudai panaudojami vis dar labai menkai. Dalis jų susmulkinami ir apariami, dalis panaudojama kraikui, visai menka dalis – statybai ar kurui. Likusi dalis, didesnioji, vis dar sudeginama.

Pasak Žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto mokslo darbuotojo dr. Algirdo Žaltausko, šalyje susidaro per 1,5 mln. t nepanaudotų šiaudų. Kurui galima būtų panaudoti iki 500 tūkst. t, ypač ten, kur javų auginama daugiausia – Panevėžio, Šiaulių apskrityse.

Sukonstravo per dvi naktis

Pirmąjį šiaudais kūrenamą šildymo katilą V.Židonis sukonstravo prieš daugelį metų. Idėja kilo pamačius ir pasibaisėjus, kaip vasaros antroje pusėje laukuose pleškinami šiaudai. Kam deginti tuščiai, jeigu šilumą galima panaudoti būstui šildyti?

„Glėbį atsinešęs nepakūrensi. Nors prieš kokius penkerius metus lankantis Danijoje pas vieną ūkininką teko matyti, kaip moteriškė į paprastą katilą kas 10 min. ar pusvalandį po glėbį šiaudų kiša. Žinoma, buvo visur šiukšlina, o Lietuvoje taip šildytis joks gaisrininkas neleistų“, – nelabai praktišką danų ūkininkų pavyzdį prisimena išradėjas.

Grįžęs iš kelionės per dūmais skendėjusią Lietuvą prof. V.Židonis katilą sukonstravo per porą naktų. Pasak autoriaus, nedaug teko pakeisti anksčiau savo sukonstruoto katilo, skirto kūrenti mediena, konstrukciją.

Tai buvo presuotiems šiaudams skirtas katilas. Tinkamai sutvarkytas šildymo įrenginys kurą naudojo labai taupiai. 1 kub. m presuotų šiaudų vidutinio dydžio namą šildė visą parą.

Entuziazmo pagautas išradėjas visoms savivaldybėms išsiuntinėjo laiškus tikėdamasis, kad vietos valdžia apsidžiaugs galėdama ūkininkams pasiūlyti pigiausią būsto šildymo būdą. Vylėsi, kad kaimo žmonės šildymo įrenginius galės įsigyti pasinaudodami Kaimo rėmimo programa. Tačiau tai buvo tik viltys.

Šio tipo katilų iš viso buvo pagaminta apie dvi dešimtis. Veikiančių jau nebepamatysime: jiems buvo numatytas 8–10 metų amžius.

Atėjo metas granulių katilams

Nuo penkiolikos metų dirbti pradėjęs ir bendrą 60 metų darbo stažą turintis profesorius neslepia, kad jis, anksčiau didelis optimistas, šiandien yra nusivylęs. „Nutarėme nieko nebegaminti. Kuo daugiau gamini, tuo daugiau turi nuostolių. Verslo galimybės – minimalios. Kai atskaičiuoji mokesčius, visi darbai nuostolingi. Esama sistema visiškai žlugdo entuziazmą“, – apmaudžiai liūdną realybę konstatuoja išradėjas.

Tačiau balsas atgyja prašnekus apie naująjį kūrinį – šiaudų granulėmis kūrenamą šildymo katilą.

Šiaudų granules naudoti yra nepalyginti patogiau nei ryšulius. Nereikia papildomos sandėliavimo patalpos, nėra šiukšlių. Atsivežei maišiuką ir savaitę kūreni. Mokslinėje gamybinėje įmonėje naujasis granulių katilas be perstojo veikia jau pusę metų. Tai leidžia tvirtinti, kad tokio tipo katilai efektyvumu prilygsta dujiniams. Skirtumas tas, kad sudegę šiaudai palieka daugiau pelenų, tačiau juos galima sėkmingai panaudoti trąšoms.

„Tipiniuose katiluose šiaudų granulės nesudega – 1–1,5 val. dega, pelenai susilydo, susidaro gražių darinių iš sulipusių pelenų, jie užkemša latakus, nebeleidžia patekti orui, ir užgęsta. Mūsų sukonstruotas granulėmis kūrenamas katilas be sutrikimų kūrenasi ištisą parą. Bandė tokius katilus gaminti lenkai, vokiečiai. Patys pripažino, kad nelabai pavyko. O mūsų veikia puikiausiai“, – konstatuoja prof. V.Židonis.

Išradėjas sukonstravo įvairaus galingumo katilus, pritaikytus kūrenti granulėmis. Tačiau jų gaminti jau nesiims. Patentą įsigijo viena bendrovė. Taigi po metų kitų šie katilai turėtų pasirodyti rinkoje.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: sniegas neskubės tirpti, grįš šaltis (13)

Panašu, jog šalyje pagaliau įsitvirtins tikra žiema, su sniegu pasipuošusiomis apylinkėmis. Nors...

SEB paskelbė naujus įkainius – kai kas brangs dukart (431)

Kaip ir kiti komerciniai bankai, SEB bankas pranešė kad netrukus didins dalies paslaugų...

Vienuoliktasis Dakaro etapas: Žalą buvo ištikęs krachas, greičiausias – Juknevičius (439)

Vienuoliktajame jubiliejinio 40-ojo Dakaro ralio etape sportininkams trečiadienį reikėjo iš Beleno...

Lietuvio įspūdžiai iš audringiausio Hamburgo rajono: radau viską, nuo ko valdžia saugo mūsų šalies žmones (431)

Įsijautęs į nuo alkoholio, prostitucijos, rūkalų ir marihuanos išvalytos Lietuvos įvaizdį...

Avangarde finišavęs Juknevičius: labai gaila Vaido (6)

Vienuoliktasis Dakaro etapas vieniems Lietuvos sportininkams buvo sėkmingas, kitiems labai skaudus....

Šeškus tiki LiAngelo ateitimi: jam reikia pradėti mąstyti europietiškai Jasilionis prisipažino pasinaudojęs Ballų silpnybėmis (12)

Edvinas Šeškus praleido rungtynes dėl kelio skausmų, todėl jo tėvas ir vyriausiasis...

Kaip mylimajam pasakyti, kad vienas jo sekso judesys jums visai nepatinka? (36)

Kiekvieną mėnesį „Women`s Health“ svetainė su trimis „Men`s Health“ atstovais analizuoja...

Vasario 16-ąją bus leista valgyti mėsą (403)

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis – šįmet sutampa su pirmuoju gavėnios...

Jauna moteris dėl tampono neteko ir antros kojos (33)

Amerikietei manekenei, kuri dėl higieninio tampono sukelto toksinio šoko sindromo neteko dešinės...

Mokslininkai aptiko dar vieną vyrų ir moterų skirtumą: kas susijaudinus darosi jų galvose? (12)

Tai, kad moterys ir vyrai yra labai skirtingi, žino visi. Evoliucija ir per tūkstantmečius...