aA
Septyniasdešimt šešerių profesorius Vilius Židonis technines idėjas išmėgina bei įgyvendina savo paties, jau išėjus į pensiją, įkurtoje mokslinėje gamybinėje įmonėje netoli Klaipėdos. Prieš penkerius metus išradimams jis tarė gana. Tačiau, atsiradus naujai patraukliai temai, nesusilaikė.
Šildymas
Šildymas
© Corbis

Ragavo ir tremtinio, ir ministro duonos

Išradėjas prisipažįsta, kad polinkį į techninę kūrybą pajuto nuo pat vaikystės. Būdamas penkerių, broliukams gamindavo žaislus. Kiti ganydavo gyvulius, o sumanus vaikas kibdavo konstruoti. Praversdavo visokios parankinės medžiagos: medis, metalas, popierius.

Vėliau atėjo metas rimtiems darbams. Noro gilintis į techninę kūrybą nesužlugdė net Sibiras. Su visa šeima į Buriatiją ištremtas lietuvis racionalizavo tuometinius traktorius. Pastebėjęs, jog trūksta žinių, pabėgo į Tomską, kad pradėtų aukštuosius technikos mokslus. Juos baigė jau Lietuvoje, Kauno politechnikos institute, ir pradėjo savarankišką konstruktoriaus, išradėjo, mokslininko, dėstytojo kelią. Už techninę kūrybą 1982 m. profesoriui buvo suteikta valstybinė premija. Technikos mokslų eksperto sukurti pakavimo įrenginiai šalies pramonės įmonėse naudojami iki šiol.

Išradėjui teko ragauti ir ministro duonos. Trečiojoje nepriklausomos Lietuvos Vyriausybėje jis buvo prekybos ir materialinių išteklių ministru (1991–1992 m.).

Tačiau šio gyvenimo tarpsnio profesorius nesureikšmina. Pasitraukęs iš posto jis vėl pasinėrė į techninę kūrybą. Išėjęs į pensiją, atsidėjo savo svajonei ir pomėgiui – atsinaujinančios energetikos sričiai, šildymo katilų, pritaikytų kūrenti vietiniu kuru, konstravimui.

Šiaudų Lietuvoje nepritrūks

„Šildymui galima panaudoti elektrą, skystą kurą, malkas ir kitas kuro rūšis. Tačiau visos galimybės yra laikinos, nelabai garantuotos. Nuo M.Gorbačiovo laikų turime skystojo kuro pavyzdį: užsuko vamzdį – nebėra dujų. Niekas negarantuotas, kad tai negali pasikartoti“, – primena prof. V.Židonis aiškindamas, kodėl dėmesį sutelkė į vietinį kurą.

Kas kita – atsinaujinantys kuro šaltiniai. Tačiau ir jie yra nevienodai patikimi. Mažėjant miškų plotams, malkos brangsta. Niekas nedrįsta prognozuoti, kelis dešimtmečius medienos turėsime tiek, kad leisime sau šildyti būstus. Durpių atsargos taip pat turi dugną – aplinkosaugininkai jau yra prieš durpių naudojimą kurui.

O štai šiaudų Lietuvoje niekada nepritrūks – juk negyvensime be duonos, javai auginami ir gyvuliams. Grūdai iškuliami, o šiaudai panaudojami vis dar labai menkai. Dalis jų susmulkinami ir apariami, dalis panaudojama kraikui, visai menka dalis – statybai ar kurui. Likusi dalis, didesnioji, vis dar sudeginama.

Pasak Žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto mokslo darbuotojo dr. Algirdo Žaltausko, šalyje susidaro per 1,5 mln. t nepanaudotų šiaudų. Kurui galima būtų panaudoti iki 500 tūkst. t, ypač ten, kur javų auginama daugiausia – Panevėžio, Šiaulių apskrityse.

Sukonstravo per dvi naktis

Pirmąjį šiaudais kūrenamą šildymo katilą V.Židonis sukonstravo prieš daugelį metų. Idėja kilo pamačius ir pasibaisėjus, kaip vasaros antroje pusėje laukuose pleškinami šiaudai. Kam deginti tuščiai, jeigu šilumą galima panaudoti būstui šildyti?

„Glėbį atsinešęs nepakūrensi. Nors prieš kokius penkerius metus lankantis Danijoje pas vieną ūkininką teko matyti, kaip moteriškė į paprastą katilą kas 10 min. ar pusvalandį po glėbį šiaudų kiša. Žinoma, buvo visur šiukšlina, o Lietuvoje taip šildytis joks gaisrininkas neleistų“, – nelabai praktišką danų ūkininkų pavyzdį prisimena išradėjas.

Grįžęs iš kelionės per dūmais skendėjusią Lietuvą prof. V.Židonis katilą sukonstravo per porą naktų. Pasak autoriaus, nedaug teko pakeisti anksčiau savo sukonstruoto katilo, skirto kūrenti mediena, konstrukciją.

Tai buvo presuotiems šiaudams skirtas katilas. Tinkamai sutvarkytas šildymo įrenginys kurą naudojo labai taupiai. 1 kub. m presuotų šiaudų vidutinio dydžio namą šildė visą parą.

Entuziazmo pagautas išradėjas visoms savivaldybėms išsiuntinėjo laiškus tikėdamasis, kad vietos valdžia apsidžiaugs galėdama ūkininkams pasiūlyti pigiausią būsto šildymo būdą. Vylėsi, kad kaimo žmonės šildymo įrenginius galės įsigyti pasinaudodami Kaimo rėmimo programa. Tačiau tai buvo tik viltys.

Šio tipo katilų iš viso buvo pagaminta apie dvi dešimtis. Veikiančių jau nebepamatysime: jiems buvo numatytas 8–10 metų amžius.

Atėjo metas granulių katilams

Nuo penkiolikos metų dirbti pradėjęs ir bendrą 60 metų darbo stažą turintis profesorius neslepia, kad jis, anksčiau didelis optimistas, šiandien yra nusivylęs. „Nutarėme nieko nebegaminti. Kuo daugiau gamini, tuo daugiau turi nuostolių. Verslo galimybės – minimalios. Kai atskaičiuoji mokesčius, visi darbai nuostolingi. Esama sistema visiškai žlugdo entuziazmą“, – apmaudžiai liūdną realybę konstatuoja išradėjas.

Tačiau balsas atgyja prašnekus apie naująjį kūrinį – šiaudų granulėmis kūrenamą šildymo katilą.

Šiaudų granules naudoti yra nepalyginti patogiau nei ryšulius. Nereikia papildomos sandėliavimo patalpos, nėra šiukšlių. Atsivežei maišiuką ir savaitę kūreni. Mokslinėje gamybinėje įmonėje naujasis granulių katilas be perstojo veikia jau pusę metų. Tai leidžia tvirtinti, kad tokio tipo katilai efektyvumu prilygsta dujiniams. Skirtumas tas, kad sudegę šiaudai palieka daugiau pelenų, tačiau juos galima sėkmingai panaudoti trąšoms.

„Tipiniuose katiluose šiaudų granulės nesudega – 1–1,5 val. dega, pelenai susilydo, susidaro gražių darinių iš sulipusių pelenų, jie užkemša latakus, nebeleidžia patekti orui, ir užgęsta. Mūsų sukonstruotas granulėmis kūrenamas katilas be sutrikimų kūrenasi ištisą parą. Bandė tokius katilus gaminti lenkai, vokiečiai. Patys pripažino, kad nelabai pavyko. O mūsų veikia puikiausiai“, – konstatuoja prof. V.Židonis.

Išradėjas sukonstravo įvairaus galingumo katilus, pritaikytus kūrenti granulėmis. Tačiau jų gaminti jau nesiims. Patentą įsigijo viena bendrovė. Taigi po metų kitų šie katilai turėtų pasirodyti rinkoje.

„Valstiečių laikraštis“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Atostogų pabaiga Turkijoje sukrėtė: iki šiol nesupranta, kokia chemine medžiaga buvo apnuodyti (4)

Praėjusių metų rugsėjį prasidėjusį istorija, kai kelionių agentūros „Tui Baltics“...

Vaiko teisės papasakojo apie vizitą Zuokų namuose: stengsimės padėti šeimai (63)

Trečiadienį žiniasklaidą pasiekė žinia, kad su buvusiu sostinės meru Artūru Zuoku...

Po skandalingos pareigūno replikos galimai išžagintai merginai prabilo ekspertai: problema kur kas rimtesnė (292)

Po to, kai vienas policijos pareigūnas savo instagramo paskyroje apkaltino Vilniaus naktiniame klube...

Kėdainiuose pacientė sužalojo gydytoją: puolė muštis ir rovė plaukus (58)

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre – neeilinis įvykis. Medikais ir gydymu...

Turkija ir Sirija – ant karo slenksčio: padariniai gali būti pražūtingi (222)

Po beveik dešimtmetį trukusių vidinių neramumų ir „karų svetimomis rankomis“ Sirijos krizė...

Briuselio derybininką supykdė JK pareiškimas: rekomenduoju atsigręžti į tikrovę (3)

Europos Sąjungos pareigūnai trečiadienį reiškė nepasitenkinimą Jungtinės Karalystės...

Galutinis teismo sprendimas: Zuoko jachtklubo pastatai Trakuose turi būti nugriauti (6)

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija galutinai laimėjo ginčą su buvusio Vilniaus mero...

Psichologė pažėrė praktinių patarimų, kaip įveikti baimę prieš darbo pokalbį: padės ir einant į pasimatymą

„O ką jie dabar apie mane galvoja?“, „Ar nenusikalbu?“, „Jau turbūt mintyse juokiasi iš...

„Baltpool“: šildymo kainos Lietuvoje – mažiausios nuo 2012 metų (2)

Sausį biokuro biržoje „ Baltpool “ biokuro kainai sumažėjus, lyginant su gruodžiu, iki...

Prasidėjo agurkų sodinimo sezonas: pirmieji lietuviški agurkai – jau netrukus

Vienuose moderniausių šiltnamių ne tik šalyje, bet ir Europoje daržoves auginanti įmonė „...

|Maža didelių žinių kaina