1000 gyventojų tenkantis santuokų skaičius sumažėjo nuo 7,2 2008 m. iki 5,7 2010 m., o 2011 m. padidėjo iki 6 santuokų.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2010 m. daugiausia santuokų 1000 gyventojų teko Maltoje – 6,2, Lenkijoje – 6,0, Lietuvoje – 5,7, Danijoje – 5,6, mažiausiai – Slovėnijoje ir Bulgarijoje – po 3,2, Liuksemburge – 3,5.
Daugiausia santuokų 2011 m. buvo įregistruota rugpjūčio (3,5 tūkst.), liepos (3,4 tūkst.), rugsėjo (2,2 tūkst.) ir birželio (1,9 tūkst.) mėnesiais.
2011 m. didžiąją dalį (84 proc.) santuokų sudarė santuokos tarp Lietuvos Respublikos piliečių. Įregistruota 3 tūkst. santuokų su užsienio piliečiais (16 proc. visų santuokų), t. y. 75 santuokomis mažiau negu 2010 m. Pernai 2,1 tūkst. mūsų šalies moterų (11 proc. visų ištekėjusiųjų) ir 872 vyrai (5 proc. visų vedusiųjų) susituokė su užsieniečiais (-ėmis).
Daugiausia – 305 – mūsų šalies moterys ištekėjo už Vokietijos, 222 – Rusijos Federacijos, 153 – Jungtinės Karalystės, 142 – Jungtinių Amerikos Valstijų piliečių. 412 mūsų šalies vyrų vedė Rusijos Federacijos, 134 – Baltarusijos, 115 – Ukrainos, 58 – Latvijos pilietes. 2011 m. buvo įregistruotos 37 (0,2 proc. visų santuokų) užsieniečių santuokos, arba 22 daugiau negu 2010 m.
Daugumą vedusiųjų ir ištekėjusių sudaro pirmą kartą besituokiantys asmenys. 2011 m. pirmą kartą vedė 78 procentai vedusių vyrų, o ištekėjo 79 procentai ištekėjusių moterų (2007 m. – atitinkamai 76 ir 78 proc.). 2011 m. pakartotinai tuokėsi 4,3 tūkst. vyrų (22 proc. visų vedusiųjų) ir 4,1 tūkst. moterų (21 proc. visų ištekėjusiųjų). Antrą santuoką sudarė 3,8 tūkst. vedusių vyrų ir 3,6 tūkst. ištekėjusių moterų, trečią – 449 vyrai ir 373 moterys, ketvirtą ir paskesnę – 53 vyrai ir 41 moteris.
2011 m. daugumoje (13,3 tūkst., arba 69 proc.) santuokų vyrai buvo vyresni už moteris, penktadalyje (3,8 tūkst., arba 20 proc.) – moterys vyresnės už vyrus, devintadalis (2,1 tūkst., arba 11 proc.) susituokusiųjų buvo vienmečiai. Dažniausiai tuoktasi vyrams esant vyresniems už moteris 3–5 metais (4,6 tūkst. porų) ir 1–2 metais (4,4 tūkst. porų).
Pirmą kartą tuokiasi vis vyresnio amžiaus asmenys. 2011 m. vidutinis pirmą kartą vedusių vyrų amžius buvo 29 metai (2007 m. – 27,7 metų), pirmą kartą ištekėjusių moterų – 26,6 metų (2007 m. – 25,5 metų).
Vidutinė santuokos trukmė – 13,2 metų
2011 m. buvo įregistruota 10,3 tūkst. ištuokų, arba 335-iomis (3 proc.) daugiau negu 2010 m. Pastaruosius penkerius metus (2007–2011 m.) ištuokų rodiklis išliko pastovus – 1000 gyventojų vidutiniškai teko 3 ištuokos. Vidutinė santuokos trukmė sutrumpėjo nuo 13,1 metų 2007 m. iki 13 metų 2010 m., o 2011 m. vėl pailgėjo ir siekė 13,2 metų. 2010–2011 m. 100 santuokų teko 54 ištuokos (2007 m. – 49). Tikslesnį santuokų ir ištuokų santykį parodo suminis ištuokų rodiklis, skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusios santuokos trukmę. 2007–2011 m. šis rodiklis buvo 0,48–0,44, t. y. tikėtina, kad, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų šiek tiek mažiau negu pusė išsituoks.
Daugėja asmenų, niekada negyvenusių santuokoje
2011 m. pradžioje beveik pusė (48 proc.) 15 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų – buvo vedę ar ištekėjusios (2007 m. – 50 proc.), trečdalis (31 proc.) 15 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų niekada negyveno santuokoje (2007 m. pradžioje – 29 proc.). 2007 ir 2011 m. pradžioje išsituokusių ir našlių dalis bendrame 15 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičiuje beveik nekito – išsituokusieji (-iosios) sudarė 12 procentų, o našliai (-ės) – 9–10 procentų.
Našlių moterų buvo 6,6 karto daugiau negu našlių vyrų, o išsituokusių moterų – 1,6 karto daugiau negu išsituokusių vyrų (2007 m. pradžioje – atitinkamai 6,1 ir 1,5 karto). Gyventojų sudėčiai pagal santuokinę padėtį įtakos turi tai, kad tuokiasi vis vyresnio amžiaus žmonės, ir tai, kad vyrų mirtingumo lygis aukštesnis negu moterų.
Neįregistruotos santuokos (kohabitacija) – dažnas reiškinys
2011 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 10,3 tūkst. kūdikių, arba 30 procentų visų gimusiųjų (atitinkamai 2007 m. – 9,6 tūkst. ir 29 proc.).
2010 m. ne santuokoje gimė daugiau nei pusė kūdikių Estijoje (59 proc.), Slovėnijoje (55 proc.), Švedijoje ir Bulgarijoje (po 54 proc.), o Graikijoje – tik šiek tiek daugiau nei 6 procentai.
